Sekmadienį šalyje pradėjus skiepyti pirmuosius medicinos darbuotojus, tolimesni vakcinacijos veiksmai pirmadienį buvo aptarti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno inicijuotoje diskusijoje.
„Kalbant apie vakcinacijos etapus, pagal tai, kokius matome vienintelės patvirtintos „Pfizer“ vakcinos grafikus, jie tikrai kinta, bet pagal dabartinį atvykimą į Lietuvą masinės vakcinacijos pirmąjį ketvirtį tikėtis tikrai negalime“, – diskusijoje sakė Ž. Simonaitytė.
Tiesa, ji atkreipė dėmesį, kad informacija apie vakcinos gavimo grafikus ir naujų vakcinų įregistravimą yra itin dinamiška ir keičiasi. Dėl to, kalbėjo Ž. Simonaitytė, planai gali keistis.
Pasak SAM viceministrės, per sausio mėnesį galima tikėtis paskiepyti visus su COVID-19 pacientais dirbančius medicinos darbuotojus – medikus, slaugytojus, ligoninėse dirbančius savanorius.
„Kita grupė, kurios vakcinacija prasidėtų, tai slaugos, globos namų darbuotojai ir gyventojai. Čia turime vieną didžiausių rizikos grupių, turime daug susirgimų, baisų statistinį šios grupės rodiklį – net apie 50 proc. šios grupės narių, jei jie suserga, liga dažniausiai baigiasi mirtimi“, – kalbėjo Ž. Simonaitytė.
Ji taip pat sakė, kad SAM remiasi prie Vyriausybės suburta ekspertų komanda, kuri pateikia savo rekomendacijų.
„Kitos grupės yra vyresni žmonės, lėtinių ligų turintieji. Yra kitų smulkesnių grupių, kurios tikrai labai svarbios. Ekspertų taryba padeda išsidėlioti. Tai yra žmonės, kurie dėl savo sveikatos būklės, pavyzdžiui, transplantacijos, reikalingo nuolatinio kraujo perpylimo, sergantys diabetu, kuriems reikia daryti procedūras, nuolat turi lankytis sveikatos priežiūros įstaigose dėl savo būklių. Dėl to jie susiduria su padidėjusia rizika ir turėtų būti vakcinuojami greitai“, – teigė viceministrė.
Komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas klausė Ž. Simonaitytės, kodėl Lietuvos skiepijimo planai taip skiriasi nuo JAV, kur masinis skiepijimas planuojamas artimiausiu metu.
Savo ruožtu Ž. Simonaitytė atsakė, kad pirmoji nedidelė „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinų siunta valstybėms buvo tik simbolinė.
„Toliau visas grafikas jau keliauja pro rata principu. Natūralu, kad remiantis šiuo principu atitenka kiekvienai valstybei narei proporcingai pagal tai, kiek gauna ES“, – teigė Ž. Simonaitytė ir akcentavo, kad tolimesnis grafikas priklauso ir nuo ES derybinių galimybių.
Santaros klinikų vadovas: turime kelis pacientus, kuriems galima įtarti COVID-19 atmainą
Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Feliksas Jankevičius, kalbėdamas apie įvairiose valstybėse užfiksuotą COVID-19 infekcijos atmainą, sakė, kad kol kas nėra žinoma, ar minėta atmaina sukelia sunkesnę ligos eigą.
„Tokių duomenų mes kol kas neturime. Tikimės, kad ji nebus atspari vakcinai. Kokia rizika Lietuvai – jos transmisijos greitis yra didesnis, dėl to galima tikėtis, kad jeigu atmaina paplis plačiau, tai lemtų didesnį užsikrėtimo atvejų skaičių. Žinoma, gali žymiai padidėti hospitalizacijų skaičius, o tai būtų labai didelė našta – dar didesnė nei dabar“, – kalbėjo profesorius.
Pasak jo, būtina stengtis kuo greičiau identifikuoti koronaviruso mutacijos atvejus ir užkirsti tam kelią – nustatyti kontaktus ir skiepyti gyventojus.
F. Jankevičius akcentavo, kad dėl viruso atmainos grėsmės iš Didžiosios Britanijos atvykusių žmonių, tolimųjų reisų vairuotojų sveikatos būklė yra stebima.
Kelis iš jų, pripažino profesorius, Santaros klinikos tiria dėl galimos koronaviruso atmainos.
„Santaros klinikose šiandien identifikavome tokius kelis žmones – yra 7 atvejai, apie kuriuos kalbant būtų galima įtarti. Atliekame sekoskaitą, kol kas galutinių tyrimų neturiu, ar tikrai pasitvirtins ta mutacija. Jei ji pasitvirtins, o tą sužinosime šiandien arba rytoj, tada ieškosime kontaktų ir bandysime užkirsti kelią mutacijai plisti“, – sakė klinikų vadovas.
Jis pabrėžė, kad klinikos turi sutartį su bendrove „Thermo Fisher Scientific“, kurioje bus atliekami galutiniai tyrimai, siekiant įsitikinti, ar minėti pacientai tikrai užsikrėtę COVID-19 infekcijos atmaina.
Kauno klinikų vadovas prof. Renaldas Jurkevičius teigė, kad jo vadovaujamoje įstaigoje koronaviruso mutacija kol kas nėra užfiksuota, nors dėl jos buvo tirti apie 60 pacientų.
Siūlo daryti viso genomo tyrimus valstybės mastu
Toliau apie COVID-19 infekcijos atmainą kalbėjusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė prof. dr. Aurelija Žvirblienė atkreipė dėmesį, kad viruso atmainos yra natūralus procesas.
„Tai yra visiškai natūralus procesas – virusas tiesiog evoliucionuoja ir mes jį tarsi vejamės. Dabar matome, kad mutacijos – iš JK, taip pat iš Pietų Afrikos Respublikos jau yra atkeliavusių variantų. Tai dar sykį įrodo, kaip svarbu daryti viso genomo tyrimus“, – pabrėžė mokslininkė.
Pasak jos, viso genomo tyrimai turi būti daromi organizuotu, plačiu valstybės mastu.
„Tai, kad dabar yra ištirti Kauno apskrities mėginiai, nereiškia, jog tokios viruso atmainos nėra paplitusios kitose regionuose. Iki šiol tas viruso genomo tyrimas būdavo atliekamas tik mokslininkų iniciatyva. Mes jau seniai kalbame apie būtinybę labai strategiškai ir nuolat atlikti viruso genomo tyrimus“, – kalbėjo prof. A. Žvirblienė.
Mokslininkės teigimu, mutacijų atsiranda dėl infekcijos plitimo, tačiau tai, anot jos, nėra neįprasta.
„Dabar – vienokie variantai, po mėnesio, kito gali būti kitokių variantų. Mes turime žinoti, kad tas procesas vyksta natūraliai. Kol kas atrodo, kad viruso kenksmingumas nėra laba pakitęs, bet dar laukiama mokslinių duomenų. Ir apie perdavimo riziką – dar nėra visiškai aišku, kad tikrai tas virusas lengviau perduodamas, bet tokia prielaida keliama“, – sakė VU profesorė.
Jai antrino ir profesorius Vytautas Usonis, jis sakė, kad koronaviruso atmaina šalyje, tikėtina, neišvengiamai paplis.
„Tai, ką dabar žinome iš kitų Europos šalių, maždaug atitinka rugsėjo mėnesio situaciją Anglijoje – kai atsirado pavienės mutacijos, jos išplito. Suvaldyti joms kokių nors specifinių priemonių nėra, lyginant su bendrais infekcijos išplitimo principais. Dabar labai svarbu stebėti, kaip atrodo tos mutacijos, labai gerai, kad Lietuvoje šie darbai prasideda“, – sakė profesorius.
Pasak jo, kitų šalių praktika rodo, kad atmaina nesukelia sunkesnės ligos eigos.
Savo ruožtu diskusijoje kalbėjęs VU Medicinos fakulteto mikrobiologas doc. Tomas Kačergis pritarė profesorei V. Žvirblienei, kad viruso mutacijos yra natūralus procesas.
„Naujasis variantas pasižymi tuo, kad jis stipriau prisijungia prie ląstelių receptorių, vadinasi, jo infektyvumas didesnis. Laimei, jis nepasunkina, kaip rodo tyrimai, ligos eigos. Koks tikrasis išplitimo mastas Lietuvoje, mes atsakymų neturime, tam reikalingos stebėjimo sistemos, sekoskaitos tyrimai, kurie apimtų didesnę visuomenės dalį. Aš galvoju, kad šis variantas galbūt yra pas mus Lietuvoje, turint omeny, kokie migracijos srautai tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos“, – kalbėjo T. Kačergis.
Mokslininko teigimu, būtina paskiepyti žmones, kad vakcina galėtų užkirsti kelią sunkioms infekcijos formoms.
„Kuo daugiau žmonių vakcinuosime, tuo labiau kursime visuomenės imunitetą, taip mes virusą po truputį išstumsime iš visuomenės, sumažinsime jo galimybę mutuoti, susidaryti naujiems variantams. Nežiūrint to, ar mutacijos vyksta, vakcinacija yra reikalinga. Ji bent jau turi sukurti dalinį imunitetą ir to visiškai užtenka, kad mes apsaugotume žmones, kurie yra labiausiai pažeidžiami sunkios infekcijos formos“, – paaiškino T. Kačergis.