Apie tai, kaip Lietuvoje keičiasi jaunų žmonių alkoholio vartojimo įpročiai, kokius naujus iššūkius tai gali atnešti ir ar pasiteisino draudimas prekiauti svaigalais iki 20-ties, diskutuota laidoje „Delfi Tema“.

Sieja su alkoholio kontrolės politika

2019 m., rodo ESPAD tyrimas, mažiau nei 30 proc. 15-mečių ir 16-mečių nurodė bent kartą vartoję alkoholio per paskutines 30 dienų. Ankstesniame tyrime, kuris buvo atliktas prieš penkerius metus, tokių buvo net 77 proc.

„Iš tikrųjų panašias tendencijas matome ir iš HBSC tyrimo, kurį kas ketverius metus atlieka mūsų Sveikatos tyrimų institutas. Per paskutinius du tyrimo ciklus ta situacija, alkoholio vartojimo dažnis yra mažėjantis, nes anksčiau mūsų paaugliai alkoholio vartodavo daug ir dažnai.

Šitą situaciją iš esmės patvirtino ESPAD tyrimas. (...) Bet, aišku, negalime per daug atsipalaiduoti, nes pagal kai kuriuos rodiklius Lietuvos paaugliai yra tarp lyderiaujančių pozicijų. Pavyzdžiui, pagal penkiolikmečius, kurie porą kartų buvo girti arba buvo girti per savo gyvenimą, atrodo, vis dar esame treti iš HBSC tyrime dalyvaujančių šalių“, – laidoje sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto doc. Mindaugas Štelemėkas.

Tokius pokyčius docentas siejo su alkoholio kontrolės politikos priemonėmis, kurios palaipsniui pradėtos griežtinti dar nuo 2007 m. Kaip pavyzdžius jis pateikė reklamos apribojimą, akcizo didinimą, griežtesnes neblaivių vairuotojų kontrolės priemones, laiko ribojimus. Pasak mokslininko, dalis šių priemonių paveikė ir jaunus žmones.

Paklaustas, ar ribojimai paveikė tik paauglius, ar ir 18-19 m. asmenis, kuriems alkoholio uždrausta įsigyti nuo 2018 m., M. Štelemėkas teigė, kad konkrečius šios amžiaus grupės vartojimo įpročius reikėtų analizuoti atskirai. Vis dėlto jis siūlė pasižiūrėti Statistikos departamento pateikiamus duomenis apie alkoholio vartojimą amžiaus grupėje nuo 15 iki 24 m.

„15-24 m. amžiaus respondentų grupėje dvigubai išaugo žmonių, kurie niekada gyvenime nebuvo girti (nuo 21 proc. 2014 m. iki 44 proc. 2019 m.). Galima irgi matyti tam tikras teigiamas tendencijas. Juo labiau, kad ir bendras alkoholio vartojimas, ir abstinentų dažnis, atrodo, yra gerėjantis“, – teigė mokslininkas.

Mindaugas Štelemėkas

Įspėja dėl kitų rizikų

Psichiatras, psichoterapeutas Raimundas Alekna džiaugtis gerėjančia situacija šalyje neskubėjo. Gydytojas pastebėjo, kad praktika rodo, jog jei vienų medžiagų prieinamumas sumažėja, žalingai vartojantis ar priklausomas žmogus jas tiesiog pakeičia kitomis.

„Visame pasaulyje, Europoje yra tokia tendencija, ypač tarp jaunimo. Nemanau, kad Lietuva yra išskirtinė. Galbūt kultūriniai, tradiciniai dalykai lemia tai, kad Lietuvoje žmonės vis dar daugiau linkę į alkoholio vartojimą negu į kažkokias kitokias narkotines medžiagas, tačiau tos tendencijos jau pakankamai reiškiasi ir Lietuvoje.

Mes ne vieną kartą esame kalbėję, kad, ko gero, alkoholis darosi mažiau aktualus ne todėl, kad žmonės nebeturi galimybės nusipirkti ar mažiau reklamuojama, galbūt todėl, kad vis daugiau ir daugiau vartojančių kanapes, hašišą ar kitas psichostimuliuojančias medžiagas“, – dėmesį atkreipė R. Alekna.

Psichiatras pastebi, kad ir toksikologai jau kalba apie vis naujas narkotinių medžiagų formas, su kuriomis iki šiol dar nebuvo susidūrę.

„Aš manau, kad norint įvertinti, ar statistikos tendencijos yra geros, ar negeros, reikėtų žiūrėti, ar nepadidėjo kažko kitko (vartojimas – „Delfi“), jeigu sumažėjo alkoholio.

Aš už tai, kad prieinamumas tikrai būtų mažinamas, nes taip sumažėja jaunų žmonių, galinčių neatsargiai pavartoti alkoholio ir tuo būdu sau pakenkti. Tačiau mes turime aiškiai suvokti (tą rodo ir mokslinės studijos, tą pasako praktika kalbant su konkrečiais pacientais), kad visi, kurie vartoja žalingai ar dažnai, ar turi priklausomybę, turi psichotraumuojančią praeitį iš ankstyvos vaikystės“, – pabrėžė R. Alekna.

Gydytojas priminė, kad dažnai svaiginimasis, kuris vėliau perauga į priklausomybę, yra lyg savigyda, todėl apribojus prieinamumą prie vienos ar kitos medžiagos problema neišsisprendžia.

Raimundas Alekna

Polinkį į svaiginimąsi turi žemos savivertės žmonės

Kaip laidoje kalbėjo R. Alekna, norint iš tiesų išspręsti problemą reikia dirbti ne su pasėkmėmis, o su priežastimis, ką dažniausiai ir daro psichikos sveikatos specialistai.

„Jeigu žmogui pradžioje reikalinga kažkokia detoksikacija, būsenos stabilizavimas, vėliau vis tiek psichoterapija būna orientuota į psichotraumų gydymą. Ypač kalbant apie jaunimą, nes absoliuti dauguma jaunimo, kuri dažnai vartoja žalingai arba jau turi priklausomybę, yra su labai skausminga psichotraumuojančia patirtimi – ar tai psichologinis, ar fizinis smurtas, ar seksualinis išnaudojimas, ar tiesiog mobingas mokykloje. Tiesiog tai turėjo didelės įtakos blogai savivertei susiformuoti“, – teigė psichiatras.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad žema savivertė vaidina tikrai ne antraeilį vaidmenį žmogaus kelyje į priklausomybes.

„Tiek JAV, tiek Europoje, tiek Skandinavijoje pastebėta, kad tie žmonės, kurie turi polinkį į įvairius svaiginimosi būdus, turi menką savivertę. Jie save vertina labai negatyviai, jiems yra sunku bendrauti su kitais savo bendraamžiais ir būtent tos medžiagos leidžia jiems pasijausti geriau ar netgi įveikti tą tokį nerimą, kuris atsiranda patekus į kažkokias situacijas, kur reikia bendrauti su kitais žmonėmis ar atlikti tam tikrus veiksmus“, – aiškino specialistas.

R. Alekna siūlė į Skandinavijos pavyzdį pažiūrėti atidžiau, nes būtent šiose šalyse daugelį metų taikoma itin griežta alkoholio kontrolė, o dabar čia stebimas didelis marihuanos bei hašišo vartojimo išaugimas ir tai tampa rimta problema.

Anot R. Aleknos, panašiai Lietuvoje yra su rūkymu, kuris yra nuvertintas kaip „jokia ne problema“.

Kanapių suktinė
Foto: Shutterstock

Dauguma rūkančiųjų turi psichiatrinių problemų

Kad rūkymas tarp paauglių yra labai paplitęs, rodo ir minėtasis ESPAD tyrimas. Jo duomenimis, bent kartą gyvenime įprastines cigaretes rūkę yra net 54 proc. Lietuvos moksleivių, tačiau stebimas spartus elektroninių cigarečių vartojimo tarp 15-16 m. asmenų augimas. 2015 m. rūkančių tokias cigaretes buvo 46 proc., o praėjusiais metais jau 65 proc.

Kad vis daugiau paauglių rūko elektronines cigaretes, ne kartą yra kalbėję skirtingų sričių specialistai. Šio žalingo įpročio plitimą rodo ir kiti tyrimai. Vis dėlto M. Štelemėkas teigia, kad kol kas sunku nustatyti, kokio masto tai problema ir kokią grėsmę tai kelia.

„Čia įžvelgiu tam tikras rizikingas tendencijas, bet tai yra pasaulinė tendencija ir nebūtinai tai tiesiogiai siejasi su alkoholinių gėrimų vartojimo mažėjimu. Tiesiog tarp jaunų žmonių populiarėja elektroniniai tabako gaminiai, tam tikra dalimi ir įprastų cigarečių sąskaita. (…)

Jauni žmonės yra pakankamai imlūs naujovėms. Matome šitas grėsmes, tik negalime vertinti elektroninių cigarečių tendencijų, nes tik pastaraisiais metais (pavyzdžiui HBSC tyrime tik 2018 m.) pirmą kartą buvo įtrauktas klausimas apie elektronines cigaretes“, – įžvalgomis dalinosi docentas.

Savo ruožtu R. Alekna pabrėžė, kad išskirti vieną priklausomybę nuo alkoholio iš kitų yra senas požiūris. Anot gydytojo, į šias problemas reikia žiūrėti kompleksiškai, nes dabar vis dažniau susiduriama ir su priklausomybėmis nuo azartinių ar kompiuterinių žaidimų.

„Pagaliau statistika rodo, kad 85 proc. visų žmonių, kurie turi psichikos sutrikimus, vartoja vienokias ar kitokias medžiagas – ar tai būtų alkoholis, jau nekalbu apie rūkymą. Apskritai yra teigiama, kad visi 85 proc. rūkančiųjų turi psichiatrinių problemų. Šioje vietoje mes turime labai aiškiai pradėti matyti, kas sąlygoja, kad žmogus siekia svaigintis, kad jam reikia tų svaigalų, kodėl jis gerai nesijaučia būdamas blaivus, kodėl jis negali savęs kaip asmenybės realizuoti kitais būdais“, – kalbėjo pašnekovas.

Kaip atpažinti problemą?

Paklaustas, ar pats jaunas, 18-19 m., žmogus gali suprasti, kad turi polinkį į priklausomybę, R. Alekna teigė, kad jeigu alkoholis yra kaip tarpininkas bendraujant – tai jau yra problema.

„Tik bėda yra tokia, kad tų žmonių, kurie turi polinkį į priklausomybes, savivoka yra pažeista. Ten yra tokie sudėtingi mechanizmai. Jie turi polinkį nuvertinti save kaip asmenybę, lygiai taip pat turi polinkį nuvertinti ir kitus. Taip tų svaigiųjų medžiagų vartojimas irgi yra nuvertinamas kaip problema. Žmogus to nesuvokia, jis bėga nuo tos realybės ir būtent tokio tipo žmonėms ir yra didžiausia rizika tapti priklausomiems.

Tie žmonės, kurie suvokia realybę tokią, kokia yra, paprastai tą situaciją ir kontroliuoja. Jie žino, kada jiems gali atsirasti potraukis svaigintis, atsipalaiduoti ir panašiai, ir kokios galimos kitos priemonės. Reikia turėti omeny, kad jauni žmonės, kurie labai dažnai vartoja alkoholį, nebemato kitų variantų, kaip galėtų atsipalaiduoti“, – įžvalgomis dalinosi R. Alekna.

O kada jau verta sunerimti dėl šalia esančio ir išreikšti nuogąstavimus, kad galbūt žmogus alkoholio vartoja per daug?

„Aš gal dar truputį senamadiškai, bet esu linkęs laikytis apibrėžimo, kurį pateikia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Svaiginimasis yra problema, jeigu tu dėl to turi konfliktų šeimoje, jeigu turi problemų darbe arba turi problemų su teisėsauga. Tai rodo, kad jau yra pakankamai rimta problema. Bet kokiu atveju nelegalūs narkotikai ar nelegalus svaiginimasis jau yra problema, kurią reikia neatidėliojant spręst. Jeigu šeimoje nesutariama ir alkoholio vartojimas yra prioritetas prieš savo gerus santykius su artimaisiais, tai irgi jau yra klinikinis atvejis“, – sakė psichiatras.