„Kol kas neturime duomenų, kad virusas pasikeistų taip, kad sukeltų daugiau sunkių ligos formų. Tikėtina, kad mes išaiškiname ne visus infekuotus asmenis, kad tikrasis skaičius yra didesnis nei skelbiama kasdien. Jei taip, iš to didesnio skaičiaus, didesnė dalis serga sunkiai ir, deja, miršta“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo V. Usonis.
Jo manymu, didelė tikimybė, kad į Lietuvą jau pateko ir nauja Jungtinėje Karalystėje užfiksuota viruso atmaina.
„Kol kas virusas gali cirkuliuoti labai nedideliame žmonių rate ir išplisti, jei mes leisime. Šiandien vienintelė priemonė yra griežtos karantino priemonės“, – kalbėjo profesorius.
Nors jau šios savaitės pabaigoje Lietuvoje pradedama skiepyti gyventojus vakcina nuo COVID-19, anot V. Usonio, prie įprasto gyvenimo greitai dar nesugrįšime.
„Tam, kad vakcina sužadintų imuninį atsaką, reikia 3–4 savaičių, reiškia, paskiepyti dabar bus saugūs po mėnesio“, – sakė jis.
„Tam, kad pasiektume visuomenės imunitetą, pasiskiepijusių skaičius turi būti pakankamai didelis – 60–70 proc., kai visuomenė galėtų grįžti prie jai įprasto gyvenimo“, – aiškino profesorius.
Vakcinacijos rezultatai, pasak V Usonio, galės būti vertinami apie kitų metų rudenį: „Visa tai (vakcinaciją – „Delfi“) tinkamai organizuojant, dar vertinant koronaviruso sezoniškumą, manau, kad pirmus rezultatus turėtume matyti rudenį, kai dėl sezoninio pakilimo, vėl bus didesnis koronavirusinės infekcijos rizika“.
Šios savaitės pabaigoje Lietuvą turėtų pasiekti kiek mažiau nei 10 000 pirmųjų vakcinos dozių, kurių užteks paskiepyti apie 5000 žmonių. Skiepyti gyventojus planuojama pradėti jau sekmadienį. Iš pradžių bus skiepijami medicinos sistemos darbuotojai.