Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu gruodžio 14–17 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, beveik keturi iš dešimties (37 proc.) apklaustų šalies gyventojų mano, kad po pasibaigusio pavasarį pirmojo karantino patys žmonės nustojo saugotis ir laikytis būtinų reikalavimų.
31 proc. apklaustųjų mano, kad dėl padidėjusio koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičiaus kalta S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė. Lietuvos gyventojai nurodė, kad XVII Ministrų Kabinetas nepasirengė COVID-19 antrajai bangai ir nesuvaldė pandemijos plitimo rudenį.
Tuo metu ketvirtadalis (26 proc.) apklaustų gyventojų dėl išaugusio užsikrėtusių ir sergančių žmonių skaičiaus nelinkę nieko kaltinti, nes, jų nuomone, pandemija visame pasaulyje vyksta bangomis ir antrosios bangos neišvengė dauguma šalių, kad ir kokių priemonių ėmėsi.
Kaip rodo „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa, 6 proc. apklaustųjų priežasties nenurodė arba neturėjo nuomonės.
R. Ališauskienė: visuomenei daro įtaką informaciniai šaltiniai
„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė pažymi, kad žmonių pasirinkimus, ko gero, lėmė viešojoje erdvėje vyravusios nuomonės bei diskusijos.
„Praktiškai pasidalino į tris lygias dalis. Komunikacija – pagrindinė priežastis. Viešoje erdvėje buvo daug aptarinėjama, kas lėmė atvejų augimą. Buvo manoma, kad antra banga ateis, bet kada ir kokia – nebuvo aišku. Kuomet tų atvejų padaugėjo, buvo išreikšti būtent šie trys aspektai. Žmonės pasibaigus pavasario karantinui labiau atsipalaidavo. Antra vertus, kalbama, kad antrasis karantinas įvestas per vėlai. Bei trečias aspektas: žmonės mano, kad banga buvo neišvengiama, nes mato, kas ir kitose valstybėse vyksta, kaip pavyzdžiui, Didžioojei Britanijoje“, – Eltai teigė sociologė.
Paklausta, ar apklausos rezultatams įtakos galėjo turėti visuomenės politinės simpatijos, R. Ališauskienė teigė taip nemananti.
„Tai informacijos šaltinių įtaka, ką žmonės žiūri, ką skaito bei iš kur gavo informaciją. Nėra ryškaus pasiskirstymo tarp jaunimo ar vyresnių žmonių, o simpatijos tarp amžiaus smarkiai svyruoja. Pagal gyventojų išsilavinimą taip pat didelių skirtumų nėra. Tarp miestų ir kaimų taip pat nelabai skiriasi pasiskirstymas, tai greičiau pasitikėjimas informacijos šaltiniais bei jų vartojimas lemia daugiau negu politika šiuo atveju“, – sakė ji.
Apklausa vyko 2020 m. gruodžio 14 – 17 dienomis. Internetu (CAWI) apklausta 530 gyventojų visoje Lietuvoje. Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 4,4 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc.