Siūlyme buvo argumentuojama, kad Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos gyventojų skaičius auga vis didesnėje dalyje savivaldybių. 2016-2020 m. jis augo Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Kauno rajono, Klaipėdos rajono savivaldybėse.

Taip pat nurodyta, kad 2016-2019 m. Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėse imigruojantys asmenys beveik dvigubai viršijo emigravusius.

Migracijos departamento duomenimis, apie 50 proc. visų imigrantų sudarė Lietuvos piliečiai, kurių dauguma – grįžtantys iš Jungtinės Karalystės (JK) ir Vakarų Europos. Pridurta, kad Baltarusijos ir kitų Rytų kaimynystės valstybių piliečiai taip pat ateityje dažnai pasirinks Lietuvą ir akcentuota, kad visoje Lietuvoje 2016-2019 m. ikimokyklinio ugdymo auklėtinių skaičius išaugo nuo 117 tūkst. iki 121 tūkst.

„Visa tai lems tik didesnį spaudimą švietimo sistemai, kuri turės greitai prisitaikyti prie augančių iššūkių ir sukurti mokymosi vietas“, – teigiama siūlyme ir priminta, kad Lietuvos Respublikos Prezidento iniciatyva Seimo priimtos Švietimo įstatymo pataisos lems, kad vis didesnė dalis ugdymo įstaigos nelankančių ikimokyklinio amžiaus vaikų pradės jas lankyti, o ikimokyklinukai įsitrauks į bendrojo ugdymo įstaigas.

ŠMSM skaičiavimais, šio plano įgyvendinimas pareikalaus bent 83 mln. Eur lėšų per ateinančius kelerius metus, bet papildomas poreikis investicijoms į infrastruktūrą gali šią sumą gerokai padidinti.

„Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės programoje nurodyta, kad visiems vaikams turi būti užtikrintas prieinamas ir kokybiškas ankstyvasis ugdymas, sudarytos sąlygos lankyti darželius, darželių lankymas turi būti privalomas socialinės rizikos šeimose esantiems vaikams.

Tuo tarpu, praėjusiais metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos investicinė programa bendrajam ugdymui siekė tik 5 mln. Eur per metus visai Lietuvai. Tokios apimtys netenkina augančios Lietuvos poreikių“, – aiškino pasiūlymo autoriai.

Pasiūlymas buvo atmestas

Deja, visi išdėstyti argumentai kolegų Vyriausybėje neįtikino ir pasiūlymas po pateikimo buvo atmestas. V. Mitalas sakė, kad Lietuvoje vis daugiau regionų, kurie auga, ir vis daugiau regionų, kurie fiksuoja gyventojų skaičiaus pokyčius dėl gimstamumo, vidinės ir išorinės migracijos.

„Mes matome, kad vis daugiau lietuvių grįžta ir visa tai suponuoja, kad kai kuriose vietose švietimo įstaigų jau pradeda trūkti. Pavyzdžiui, vien Vilniaus miesto investicijų poreikis į švietimą kitąmet gali siekti netgi 50 mln. eurų. Tarp jų ir naujos mokyklos statybą Pilaitėje, naujo darželio statybą Pašilaičiuose, projektavimą Perkūnkiemyje ir toje pačioje Pilaitėje. Iki šiol valstybė bendrojo ugdymo investicinei programai skirdavo tik 5 mln. Eur per metus visai Lietuvai.“

Vytautas Mitalas

Jo teigimu, tai yra trečdalis vienos mokyklos statybų kainos. Politikas priminė, kad Pašilaičiuose pastatyta Gabijos progimnazija kainavo apie 15 mln. Eur.

„Visą laiką valstybė skirdavo po 5 mln. Eur ir tada per atskirus atsitiktinumus pinigų pažerdavo, jeigu kas nors sugebėdavo prieiti arčiau prie Vyriausybės aparato negu per biudžeto svarstymą. Mano siūlymas yra, kad visas šis biudžeto „lietus“ švietime būtų peržiūrėtas ir koncentruotas regionams, kurie iš tikrųjų auga, kurie turi poreikį statyti naujas ugdymo įstaigas ir tam numatyti 30 mln. Eur.“

Jo nuomone, net ir šiais sudėtingais laikais, kada tikrai reikia spręsti kovido problemą, bet švietimo irgi negalima pamiršti.

„Juo labiau, kad švietimo investicinėje programoje jau yra įvairiausių dalykų prikrauta, todėl reikia tiesiog juos peržiūrėti ir užtikrinti aiškų principą.“