Pasak LK Strateginės komunikacijos departamento ekspertų, socialiniuose tinkluose intensyviai platinami melagingi naratyvai, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojančios naujosios įstatymo pataisos LR Seime priimtos ypatingos skubos tvarka – per vieną minutę, o svarstytos vos 2 minutes. Spekuliuojama, kad būtent tokia skuba siekta nuslėpti informaciją nuo visuomenės, o pačios pataisos esą netinkamai parengtos.

Taip pat manipuliuojama ir iškraipoma informacija, kad nauja įstatymo redakcija suteiks Karo policijos pareigūnams įgaliojimus be teismo sprendimo patekti į fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančias patalpas. Melagingai teigiama, jog Karo policija perims Lietuvos policijos funkcijas. Taip pat siekiama bauginti visuomenę, kad Karo policija neva bus pasitelkta prievartiniam šalies piliečių skiepijimui, o patys Karo policijos pareigūnai nėra tinkamai apmokyti, bei skleidžiama kita tiesos neatitinkanti informacija.

Paneigiant informacinėje erdvėje platinamus melagingus mitus, pabrėžtina, kad naujoje įstatymo redakcijoje nėra numatyta prielaidų Karo policijai perimti Lietuvos Respublikos policijos funkcijų. Kaip ir anksčiau, Lietuvos kariuomenės Karo policija ir kiti kariuomenės vienetai ateityje teiks pagalbą policijai ir kitoms civilinėms institucijoms Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (KASOKTĮ) 18-ame straipsnyje numatytais atvejais.

Atsižvelgiant į besikeičiančią geopolitinę situaciją, tobulinamus įstatymus, susijusius su Lietuvos Nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais, pritaikant gerąją NATO sąjungininkų patirtį bei siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, atsirado poreikis keisti Karo policijos įstatymą. Šių pataisų tikslas sudaryti sąlygas Lietuvos kariuomenei visapusiškai įgyvendinti KASOKTĮ nuostatas ir suteikti galimybę Karo policijai ne tik užtikrinti Lietuvos krašto apsaugos karinio ir civilinio personalo drausmę bei tvarką krašto apsaugos sistemoje, bet ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų priimtų nuostatų įgyvendinimą.

Krašto apsaugos sistemos institucijos Karo policijos įstatymo projektą inicijavo 2014 m. Nuo 2019 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymo projektas buvo viešai skelbiamas Seimo kanceliarijos Teisės aktų informacinėje sistemoje ir pagal numatytas procedūras visi suinteresuoti asmenys galėjo vertinti ir teikti pastabas bei siūlymus ilgiau nei vienerius metus tiek projektą svarstant LR Vyriausybėje, tiek Seime. Įstatymo projektas per derinimo laikotarpį buvo suderintas su Teisingumo, Vidaus reikalų, Užsienio reikalų ministerijomis, Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, jam pritarė Vyriausybė. Seime įstatymo projektą vertino Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Karo policija ir pagal dabar galiojantį įstatymą turi teisę veikti civilių asmenų atžvilgiu, kai civiliai asmenys daro nusikalstamas veikas prieš karius ar krašto apsaugos institucijas ar jų valdomą turtą. Tokia pati teisė išlieka ir naujajame įstatyme, įsigaliosiančiame nuo 2021 sausio 1 d. Naujoje redakcijoje tik sukonkretinta ir aiškiai įtvirtinta, kada karo policijos pareigūnas, užkardydamas prieš krašto apsaugos sistemą atliekamą nusikalstamą veiką, gali patekti į privačią patalpą ar teritoriją. Pvz., pagal senąją įstatymo redakciją buvo neaišku, ar karo policininkas, persekiodamas asmenį, kuris pagrobė krašto apsaugos sistemai priklausantį turtą ir pasišalinęs iš karinės teritorijos slapstosi privačioje teritorijoje, turi teisę patekti į šią teritoriją ir ten sulaikyti įtariamąjį asmenį,

LK Strateginės komunikacijos departamento analitikai įspėja, jog skleidžiama dezinformacija ir melu siekiama klaidinti šalies piliečius, kurstyti nepasitikėjimą Lietuvos kariuomene, valstybinėmis institucijomis ir LR Seimo priimamais įstatymais. Lietuvos žmonės kviečiami išlikti budriais, atidžiai tikrinti informaciją keliuose šaltiniuose ir nepasitikėti melagingais faktais bei manipuliacijomis.