Stankūnas: nereikia savęs apgaudinėti

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas Seimo nariams pateikė šiek tiek statistikos. Jis pastebėjo, kad per pastarąją savaitę mirusių žmonių skaičius atitinka Seimo narių skaičių – nuo COVID–19 mirė per savaitę mirė 142 žmonės.

„Gali paimti kiekvienas, sėdėdamas savo vietoje, pasižvalgyti, kiek yra vietų – kiek mes per savaitę netekome žmonių dėl šios ligos. Nereikia savęs apgaudinėti, šis skaičius tikrai didės“, – sakė M. Stankūnas.

Profesoriaus teigimu, Lietuvoje, paskelbus pirmąsias antrojo karantino priemones, 100 užsikrėtusių žmonių užkrėsdavo 150 kitų asmenų.

Pasak M. Stankūno, būtina mažinti užkrėtimo rodiklį.

„Turint po 3 tūkst. atvejų kasdien, tai parodo, kad daug žmonių naujai užsikrečia virusu“, – kalbėjo medikas.

M. Stankūno tvirtinimu, lietuviai nepakankamai apribojo savo mobilumą, dėl to virusas turi galimybes plisti.

Mindaugas Stankūnas

„Gaila, kad ta statistika, kurią renka NVSC, nėra tobula ir mes daug dalykų nežinome, tačiau mūsų ekspertų tarybos vieno pranešimo metu buvo pateikta statistika, kuri rodo, kur tas virusas plinta. Matome, kad pagrindinis viruso plitimas vyksta šeimoje, darbe, asmens sveikatos priežiūros įstaigose, slaugos ir gydymo institucijose bei ugdymo įstaigose“, – pasakojo profesorius.

Jis kalbėjo ir apie mokslininkų tyrimus, kurie nustatė, kad labiausiai naujų užsikrėtimų Covid–19 skaičių padeda sumažinti mažų susibūrimų ribojimas, ugdymo įstaigų uždarymas ir asmenų vietinio judėjimo ribojimas.

„Naujausia studija (…) parodo, kad tos priemonės labai stipriai veikia“, – pabrėžė M. Stankūnas.

LSMU profesorius atkreipė dėmesį, kad efektą turi ir nebūtinųjų verslų uždarymas.

„Jis gali turėti efektą nuo labai minimalaus – 3 proc. Iki net 49 proc. Tai gali būti stipri priemonė pandemijos suvaldymui“, – sakė profesorius.

Zemlys–Balevičius: pikas dar nepasiektas

Duomenų ekspertas Vaidotas Zemlys–Balevičius Seimo nariams teigė situacija nuo spalio mėnesio tik blogėja.

„Matome, kad nuo spalio mėnesio mes turime amerikietiškus kalnelius ir niekaip nepasiekiame neigiamo augimo. (…) Jeigu ir toliau tokią situaciją turėsime, nieko gero nebus“, – Seime sakė ekspertas.

V. Zemlys–Balevičius teigė, kad Lietuvoje teigiamų tyrimų dalis rekomenduojamą 5 procentų rodiklį paskutinį kartą siekė tik spalio mėnesį. Nuo to laiko rekomenduojamą ribą jis viršija.

„Mes matome stabilų augimą ir situacijos negerėjimą nuo spalio pradžios“, – teigė jis. Pranešėjas ironizavo, kad Lietuva jau pateko į „nelaimingų šalių klubą“.

Jis teigė, kad pikas atvejų dar nėra pasiektas.

„Ar mes jau dabar, įvedus apribojimus, ar mes jau pasiekėme piką? Atsakymas yra ne. Nes mirtys seka paskui“, – aiškino V. Zemlys–Balevičius.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Per Kalėdas ir Naujus metus pradės mirti žmonės, kurie užsikrėtė dabar“, – liūdną vaizdą brėžė jis.

„Va kas nutinka, kai priemonių laikų mes nesiimame. Bet tie mirčių skaičiai mus turėjo gąsdinti jau prieš 2 savaites, mes priemonių imtis turėjome anksčiau. Jei dabar atvejai kris, mes išsaugosime gyvybes“, – dėstė ekspertas.

Jis teigė, kad vienintelė išeitis yra testuoti gyventojus.

Ekspertas ragino pradėti ruoštis ir galimam nepaprastosios padėties įvedimui, nes tai yra ilgas procesas.

„Mes turime turėti planą B, nepaprastosios padėties įvedimui Seimas viską turi pradėti svarstyti. (…) Nes gali būti, kad dabartinės priemonės nepadės, mes turime kažką papildomai daryti. Nes jei to neįsivedame, tada mokame mirčių kaina“, – teigė V. Zemlys–Balevičius.

Supranta ekonominius nuostolius, bet paragino „neturėti iliuzijų“

Savo duomenimis pasidalino ir VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius. Jis pabrėžė, kad ateinančios dvi savaitės šalyje bus „kritinės“.

„Tai yra tos priemonės, kryptys, kurios taikomos visame pasaulyje vienokiu ar kitokiu lygmeniu“, – apie naujai įvestas priemones kalbėjo profesorius.

Kalbėdamas, kad supranta apie dėl pandemijos patirtus ekonomikos nuostolius, V. Kasiulevičius paragino „neturėti iliuzijų“. Pasak jo, Lietuva susiduria su perteklinio mirtingumo banga, kuri susijusi ir su kitomis ligomis.

„Gydytojams jau šiandien reikia priimti sprendimus, kuriuos pacientus gelbėti“, – akcentavo V. Kasiulevičius.

Vytautas Kasiulevičius

„Noriu pasakyti, kad sveikatos sistemos perkrovimas yra tiesiogiai susijęs su naujų užsikrėtimų skaičiais. Žmonės turi likti namie iki švenčių pabaigos, nebent jiems yra būtinų vizitų sveikatos, sveikatingumo paslaugoms ar psichologo pagalbai. Taip pat tiems žmonėms, kurie dirba būtinosiose tarnybose“, – kalbėjo VU Medicinos fakulteto profesorius.

Jo teigimu, esant tokiam viruso plitimui, pirmiausia būtina apsaugoti sveikatos priežiūros specialistus.

„Valstybė turi pasirūpinti testavimo pajėgumais. Dabar pozityviai teigiamų testų dalis yra per didelė (…) ir reikia pasirūpinti kuo greitesniu vakcinos pasiekiamumu“, – konstatavo profesorius.

Sistema ties savo galimybių riba

Profesorius Laimonas Griškevičius Seimo nariams pristatė situaciją asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Anot jo, joms tenka didžiausia našta valdant koronaviruso pandemija. Bent 7 procentai visų naujų nustatytų atvejų patenka į gydymo įstaigas, o iš jų apie 10 procentų gydomi intensyvios terapijos skyriuose.

„Jeigu atvejų skaičius didės ir toliau, mums papildomai reikia bent 500–700 stacionarų lovų artimiausiu metu“, – sakė L. Griškevičius.

Ekspertas kalbėjo, kad prieš metus koronavirusas Lietuvoje dar nebuvo žinomas, tad sistemos perorganizavimas paveikė visus.

„Koronaviruso problemos mes apskritai prieš metus neturėjome, sveikatos sistema buvo subalansuota kitoms ligoms gydyti. (…) Apie 25–30 procentų resursų yra paskirta būtent koronaviruso gydymui. Šis labai greitas perorganizavimas atsiliepia visai sistemai“, – kalbėjo L. Griškevičius.

Foto: Palangos sav.

„Sutrikdytas visos asmens sveikatos priežiūros funkcionavimas jau išvirto į mirtis. (…) Mirčių perviršis yra du kartus didesnis nei oficialius mirčių nuo koroanvirusu skaičius. Akivaizdu, kad sistema yra ties savo galimybių riba. Daugiau lovų ir personalų didinimui galimybių tiesiog nėra“, – Seimo nariams sakė medikas.

Savo ruožtu daktaras Paulius Skruibis atkreipė dėmesį, kad koronaviruso pandemija itin neigiamai paveikia gyventojus, tačiau jis pabrėžė, kad priimti ribojimai yra būtini.

„Turime suprasti, kad psichikos sveikatą neigiamai veikia ne tik šie ribojimai, bet ir tai, kad kasdien netenkame 30 piliečių, o 3 tūkst. jų užsikrečia. Tai negali nepaveikti“, – sakė P. Skruibis, paraginęs „nepaskęsti ginčuose“.

Šimonytė perspėja: jei per šventes nesilaikysime apribojimų, teigiamų pokyčių teks laukti ilgai

Į Seimo narius kreipėsi ir premjerė Ingrida Šimonytė. Ji antrino pasisakiusiems ekspertams.

„Žinau, kad yra įvairių interpretacijų ir dar nutarimui neįsigaliojus pagrindiniai klausimai buvo susiję su tuo, kaip išvengti nutarime nustatytų ribojimų. Dar kartą noriu pakartoti – situacija yra labai rimta, testavimas neatskleidžia realios situacijos, todėl, kad laboratorijos yra perkrautos, o teigiamų testų skaičius yra per didelis, kad jis ką nors mums pasakytų“, – sakė I. Šimonytė.

Pasak jos, rizika užsikrėsti yra visur. Todėl, pabrėžė I. Šimonytė, Vyriausybei buvo būtina priimti griežtus karantino valdymo sprendimus.

„Tikslas yra sumažinti naujų atvejų skaičių iki tiek, kad mes vėl galėtume pradėti taikyti tradicines kontrolės priemonės, per tą laiką papildžius arsenalą naujomis testavimo galimybėmis ir po truputį pradėjus gauti vakcinas“, – kalbėjo premjerė.

Ingrida Šimonytė

I. Šimonytė dar kartą akcentavo, kad situacijos pagerėjimas priklauso nuo visuomenės elgesio. Jei gyventojai laikysis nurodymų, pasakojo ministrė pirmininkė, galima tikėtis, kad naujų užsikrėtimų skaičius bus 500-700 jau sausio pabaigoje.

„Jeigu per šventes reikalavimų nebūtų laikomasi, jei žmonės nuspręstų, kad šventė yra svarbiau nei artimųjų sveikata ir gyvybė, tokiu atveju sausio mėnesį mes turėtume naują atkritimą ir to sumažėjimo tektų laukti dar papildomą mėnesį“, – teigė I. Šimonytė.

Vakciną tikimasi patvirtinti anksčiau

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys taip pat kreipėsi į Seimo narius. Politikas priminė, kad atvejai yra žmonės.

„Mes dažnai tai vadiname atvejais, bet tai ne atvejai, o žmonės“, – į Seimo narius kreipėsi sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

Ministras pranešė, jog nuo koronaviruso jau mirė daugiau nei 900 žmonių.

„Medikai jau pritrūko žodžių, bandydami mums visiems įrodyti ribos, nuo kurios turėsime rinktis, ką gydyti, artėjimą. Iš viso jau mirė 933 žmonės, nežinau, kiek jų bus, kai baigsime šį susitikimą“, – kalbėjo ministras.

A. Dulkys užsiminė, kad yra ir vilties krislas – „Pfizer“ vakciną Europos vaistų agentūra žada patvirtinti gruodžio 21 dieną.

„Bet ne tik iki tada, kai ateis vakcina, bet kai ateis reikiamas jos kiekis turime susitelkti bendram darbui“, – sakė jis.

Arūnas Dulkys

A. Dulkys priminė anksčiau išdėstytus 3 aspektus.

„Pirma, turime daryti viską, kad visi atvejai būtų atsekami, kontaktą turėję asmenys būtų izoliuoti per 48 valandas. Šiandien mes tai darome per 3–4 ir daugiau dienų. Antra, nemažindami testavimo apsukų, teigiamų testų dalis neturėtų viršyti 5 procentų, šiandien mes turime 22 procentus. Atvejų skaičius, kai jau galėsime sakyti, kad sistema yra tikrai valdoma, turėtų siekti 200“, – priminė ministras.

A. Dulkys pabrėžė, kad visi šie rodikliai turėtų būti pasiekti ir išsilaikyti bent 7 dienas.

„Tai nebus karo pabaiga, bet tai bus signalas, kad mes vėl valdome situaciją, o ne situacija mus“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.

Parlamentarai pažėrė klausimų

Seimo narys Vytautas Bakas klausė premjerės, kur yra didžiuliai kiekiai pavasarį pirktų antigenų testų.

Savo ruožtu I. Šimonytė jam atsakė paaiškindama, kad minėti testai neparodo aktyvios ligos stadijos. Ji teigė, kad alternatyviai galima būtų minėtus testus naudoti kartu su kitomis įvestomis priemonėmis.

„Paklauskite buvusio ministro, kodėl labai ilgai užtruko apskritai tokio testavimo būdo įteisinimas“, – sakė I. Šimonytė.

Ji taip atsakė į kitą parlamentaro klausimą dėl įvestų ribojimų prekybininkams, kuriuos didieji pramoninių ar statybinių prekių prekybos centrai apeina, atidarydami maisto prekių skyrius.

„Viskas priklauso nuo situacijos. Jeigu tikrai matysime, kad tai yra traukos centras, (…) tuomet teks siūlyti apribojimus prekiauti tam tikru asortimentu ir didžiuosiuose prekybos centruose“, – paaiškino Vyriausybės vadovė.

Nors darželių apsispręsta neuždaryti, tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ragino tėvų savo vaikų į juos nevesti, jei tik tai yra įmanoma.

Premjerė I. Šimonytė, atsakydama į buvusio socialinės apsaugos ir darbo ministro, Seimo nario Lino Kukuraičio klausimą, teigė, jog situacija dėl šio sprendimo negali būti vertinama vienareikšmiškai.

„Situacija dėl darželių yra gana nevienareikšmiška. Paprastas dalykas buvo uždaryti darželius, čia ne pinigų klausimas, bet ir psichikos sveikatos. Verta svarstyti, kurį alternatyva geresnė. Mamoms uždarytoms su keliais vaikais, jei vienas iš jų pradinukas, o kiti ne – tai gana sudėtingas krūvis“, – Seimo posėdžių salė

„Jeigu darželiai būtų uždaryti būtų labai aiškus mechanizmas ligos išmokų mokėjimo“, – žadėjo premjerė.

Socialdemokratas Algirdas Sysas klausė dėl atlygio medikams, kurie dirba su koronavirusu sergančiais pacientais.

„Kai kalbėsime apie PSDF biudžetą, ten labai aiškiai matosi Vyriausybės požiūris į darbo užmokestį ir ten yra numatomos atitinkamos tam sumos“, – jam atsakė sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

Ministrui antrino ir premjerė I. Šimonytė. Jos teigimu, lėšos medikų atlyginimų priedams yra numatytos, o prireikus, patikino premjerė, biudžetas bus patikslintas ir metų eigoje.

Nauji 3159 atvejai, 30 mirčių

Per praėjusią parą patvirtinti 3159 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID–19 mirė 30 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.

Praėjusią parą pasveiko 1669 sirgusieji.

Nuo pandemijos pradžios COVID–19 šalyje užsikrėtė 103 tūkst. 28 asmenys, 56 tūkst. 518 – tebeserga, 45 tūkst. 113 – pasveiko.

Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 933 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 464 užsikrėtusiųjų.

Praėjusią parą ištirti 11 tūkst. 862 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia 1 mln. 461 tūkst. 923.