Daugėja mirštančių namuose
Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vedėja Rūta Ustinavičienė posėdyje sakė, kad statistikos duomenis institutas gauna apdorojant mirties liudijimus.
„Negalėsime pasakyti, dėl kokių priežasčių padidėjo ar sumažėjo mirčių skaičiai vienose ar kitose ligų klasėse, nes mirties liudijimuose tokios informacijos mes neturime“, – sakė ji.
Nuo 2017 iki 2019 metų mirčių skaičius palaipsniui mažėjo, bet viskas pasikeitė šiemet.
„Mirčių skaičių nuo 2017 iki 2019 metų palaipsniui mažėjo, 2020 metais matome, kad jis yra padidėjęs. Didžiąją dalį mirčių sudaro kraujotakos sistemos ligos, kiekvienais metais tai sudarė daugiau nei pusę visų mirties priežasčių“, – teigė R. Ustinavičienė.
Per 2020 metus padidėjo mirusiųjų namuose, sumažėjo mirštančių ligoninėse.
Daugiausiai mirčių, kaip ir praėjusiais metais, lėmė kraujotakos sistemos ligų klasė. Taip pat infekcinės ir parazitinės ligos, kvėpavimo sistemos ligos, virškinimo sistemos ligos, piktybinių navikų ir išorinių mirties priežasčių.
Spalio mėnesio duomenimis, daugiausiai mirčių prisidėjo kraujotakos sistemos ligų klasėje, kvėpavimo, virškinimo sistemos ligų klasėse.
„Nuo koronaviruso spalio mėnesį fiksuotos 83 mirtys“, – sakė ekspertė.
O per lapkritį, Statististikos departamento duomenimis, buvo fiksuotos 354 mirtys.
Beprecedentis šuolis
Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus analitikas Jonas Bačelis komitetui pristatė mirčių statistikos duomenis.
Departamento pateikta paskutine analize, kuri buvo atlikta praėjusią savaitę, per 49–ą savaitę Lietuvoje mirė 50% daugiau žmonių, nei tokią savaitę miršta paprastai (sprendžiant iš ankstesnių metų).
Tai yra 375 mirtimis daugiau nei priešpandeminiu metu.
„Du šuoliukai – vienas liepą, vienas rugpjūtį. O dabar mes pagauname pagreitį“, – komiteto posėdyje sakė Statistikos departamento atstovas.
Šias savaites galime aiškinti itin karšta oro temperatūra.
„Greičiausiai jie nėra sietini vien su pandemija“, – sakė analitikas.
Nors Statistikos duomenys dar labai „žali“, tačiau jie jau dabar rodo beprecedentį perviršį.
„Net ir žaliuose duomenyse matoma, kad beprecedentis yra šitas mirčių perviršis“, – apie naujausius duomenis kalbėjo ekspertas.
Jis teigė, kad tokių skaičių, kurie matomi paskutines kelias savaites, nebuvo stebimi per 20 metų.
„Nepanašu, kad tas augimas mėgintų sustoti“, – komiteto posėdyje konstatavo J. Bačelis.
Tikrąjį vaizdą pamatysime vėliau
Nacionalinio vėžio instituto profesorė Sonata Jarmalaitė teigė, kad turimi skaičiai kelia nerimą.
„Preliminariais vėžio registro duomenimis, šiais metais mažėjo ankstyvose stadijose diagnozuojamų navikų, Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, 9 procentais mažėjo naujai diagnozuojamų navikų. Ankstyvose stadijose tas procentas buvo 6, vėlyvose – 3 procentai.
Neramina aktyviose gydymo fazėje esančių pacientų mažėjimas ir prevencinių programų apimtys“, – Sveikatos komitete sakė S. Jarmalaitė
„Primenu, kad vėžys yra lėtinė liga ir pokyčių mes turbūt sulauksime vėliau“, – teigė profesorė.
Matulas: situacija – tragiška
Po išklausytų pranešimų, komiteto vadovas Antanas Matulas rekomendavo Sveikatos apsaugos ministerijai nedelsiant įvertinti situaciją ir imtis reikalingų veiksmų.
„Išklausius tuos pranešimus matome, kad situacija yra tragiška, siaubinga. Jau dabar matome kryptis, kur reikia stiprinti veiklą“, – teigė Seimo narys.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga komiteto posėdyje priminė, kad apie prastą` situaciją buvo pradėta kalbėti jau prieš kurį laiką.
„Manau, kad Statistikos departamento atstovas labai aiškiai paaiškino, koks yra skirtumas. Dabar turime tikrai labai blogą situaciją, apie ją buvo pradėta šnekėti gerokai prieš mėnesį. Tik gal Statistikos departamentas tokių vizualių duomenų nepristatinėjo. (…) Dabar akivaizdu, kad šie skaičiai iškrenta iš bet kokio vidurkio“, – situaciją vertino Seimo narys A. Veryga.
Kiek nuo koronaviruso mirė medikų Lietuvoje nuo pandemijos pradžios kol kas nėra aišku.