Judėjimo ribojimas per Velykas pasiteisino
Ministro A. Dulkio teigimu, visos priemonės skirtos vienam tikslui – iki minimumo mažinti žmonių kontaktus, nes judėjimas, mobilumas labiausiai juos skatina. Kad judėjimą tarp savivaldybių riboti būtina, akcentuoja ir profesorius V. Kasiulevičius: „Judėjimas nulemia daug atsitiktinių kontaktų. Jei sumanome keliauti prie jūros, stojame degalinėse, parduotuvėse, susitinkame su nepažįstamais žmonėmis. Jei esame užsikrėtę, užkrečiame kažkuriuos iš tų žmonių, o jie parsineša infekciją į savo šeimas ir infekcija plinta šeimose.“
Profesoriaus teigimu, judėjimo šalyje apribojimas yra įtrauktas į vieną iš 6 mokslininkų įrodytų priemonių, kurios suveikė pirmojo karantino metu visose Europos šalyse ir daugelyje kitų pasaulio šalių.
„Žinoma, reikės ir pareigūnų – policijos, kariuomenės, šaulių mobilizacijos vykdant kontrolę, tačiau pagrindinė žinia turi būti visuomenei. Kad žmonės laikytųsi apribojimų, nevažinėtų iš vienos savivaldybės į kitą ir suprastų, kad kitoje teritorijoje yra labai didelė rizika naujų kontaktų, naujų užsikrėtimų.<...> Didžiausia rizika – savaitgaliai, švenčių dienos, nes vyksta vakarėliai, susitikimai, vykstama ilsėtis. Čia yra didžiausia rizika. Manau, kad pareigūnų kontrolė ribojant judėjimą turėtų būti labiau nukreipta ne į darbo dienas, o į švenčių dienas. Taip buvo padaryta per Velykas ir po Velykų protrūkio jau nebuvo“, – teigė V. Kasiulevičius.
Kalbėdama apie tai, kada galima tikėtis pirmųjų rezultatų po įvestų griežtų apribojimų, G. Megelinskienė teigia, kad realų, ženklų įvestų priemonių efektą matysime po dviejų inkubacinių periodų – t.y. po 28 dienų ar ilgiau. Pasak jos, pirmiausia pastebėsime sąlytį turėjusių asmenų sumažėjimą, taip buvo ir pirmojo karantino metu. „Kuo mažiau sąlytį su sergančiuoju turėjusių asmenų, tuo lengviau įmanoma suvaldyti infekciją ir sustabdyti jos plitimo grandinę. Šio tikslo ir būtina siekti“, – sakė ji.
Išeitis – prekybos darbuotojų testavimas
Prekybos vietos – dar viena didžiulė žmonių koncentracijos vieta. Pirmadienį Vyriausybė tikslino savo nutarimą, ilgai diskutavo, kaip organizuoti darbą tose didelėse parduotuvėse, kuriose toje pačioje patalpoje prekiaujama ne vien maisto produktais, bet ir žaislais, buitine technika, drabužiais, kosmetika ir t.t . Joms leista dirbti, nors galima prognozuoti pirkėjų srautą būtent į šias parduotuves.
G. Megelinskienė vėl apleliuoja į žmonių sąmoningumą ir teigia, kad jau dabar yra tas kritinis laikas, kai mes neturime eiti į viešas vietas. „Matėme, kad kai kuriose šalyse buvo iš viso apribotas ne maisto prekių pardavimas, pavyzdžiui, Latvijoje. Mūsų Vyriausybės sprendimas kitoks. Žmonės, nepaisant nieko, ir šiomis dienomis plūsta į parduotuves. Kyla klausimas – ar jie nemoka naudotis internetu? Juk galima saugiai ir patogiai užsisakyti prekes tiesiai į namus. Jei dabar sustosime, turėsime galimybę suvaldyti situaciją. Dabar galime nustatyti kriterijus ir visiems bus paprasta bei aišku. Suvaldyti situaciją būtina, kitos išeities tiesiog nėra“, – sakė G. Megelinskienė.
V. Kasiulevičius teigia, kad 10 kv. metrų žmogui prekybos vietose yra pakankamas. Didelė problema – žmonių susitelkimas, nes pagrindinis viruso plitimas vyksta oro lašeliniu būdu. Lašeliai plinta 1 metro spinduliu ir žmonės, nesilaikantys 1 metro atstumo, patiria labai didelę riziką. Jei žmonės eilėje stovi bent 1,5 metro (geriausia – 2 metrų) atstumu, jie jau apsaugo vienas kitą, nes nežinoma, kuris iš jų sergantis. Profesorius pabrėžia, jog COVID-19 ypatingas tuo, kad žmogus pradeda užkrėsti kitus dar prieš prasidedant klinikiniams simptomams, dar prieš 2 paras.
„Įsivaizduokite – dar nesijauti sergantis, ateini į parduotuvę, apsiperki, stovi eilėje susigrūdęs šalia kito žmogaus. Ir jei nedėvi kaukės, rizika užkrėsti labai padidėja. Supraskime, kad net aukštos kokybės ffp2 respiratoriai apsaugos jus 80 procentų, bet ne 100. O medicininės kaukės apsaugo 60 procentų. Taigi, net jei dėvime kaukes, bet nesilaikome saugaus atstumo, rizika vis tiek išlieka, tada jau negelbsti ir prekybos centrų išraukiamoji ventiliacija. <...> Dar vienas svarbus aspektas. Amerikiečių tyrimai parodė, kad 10–20 procentų prekybos vietų darbuotojų kai kur gali būti užsikrėtę. Tai reiškia riziką pirkėjams. Manau, kad po kelių savaičių, pamažu grįžtant į normalų gyvenimą, būtų idealu prekybos centrų darbuotojus reguliariai testuoti. Dabar kai kuriose ligoninėse reguliariai testuojami medikai ir tai duoda labai gerų rezultatų“, – sako V. Kasiulevičius.
Laiko svarstymams nebėra
Pagal Vyriausybės numatytą COVID-19 valdymo planą, nuo trečiadienio uždaroma dauguma paslaugas teikiančių įmonių, smulkiosios parduotuvės.
„Suprantu, kad bus nelengva, tačiau laikas dabar toks, kad turime susikoncentruoti ir atsisakyti visų su žmonių kontaktais susijusių paslaugų“, – sako sveikatos apsaugos ministras. Pasak jo, Vyriausybė labai ilgai diskutavo ir suprato, kad reglamentuoti viską taip, kad visi būtų patenkinti – praktiškai neįmanoma.
Vyriausybė artimiausiu metu svarstys kompensacijų smulkiajam verslui galimybes ir būdus. Ministro teigimu, sprendimas uždaryti smulkias parduotuvės, o didžiosioms leisti dirbti galbūt ir nėra teisingas, tačiau laiko svarstymams nėra.
„Galbūt galime dar savaitę ar dvi svarstyti, ką galima apriboti, o ko ne, tačiau per tą laiką žmonės mirs. Kalbame apie žmonių gyvybes, todėl buvo priimtas sisteminis sprendimas“, – sako ministras.
Vienas iš dešimties ligonėse gydomų COVID-19 ligonių miršta
Kalbėdamas apie situaciją Santaros klinikose, profesorius V. Kasiulevičius apgailestavo, kad šios klinikos, teikiančios aukščiausio lygio medicinos paslaugas, priverstos mažinti gyvybiškai svarbias paslaugas, operacijas, uždaryti svarbius skyrius tam, kad juose galima būtų gydyti COVID-19 sergančius pacientus.
„Žmonės kartais nesuvokia ryšio, kas yra COVID-19 ir kas atsitinka su kitomis gydymo paslaugomis. Kuo labiau išplitusi infekcija, tuo daugiau ji atima planinių gydymo paslaugų iš širdies, onkologinėmis, kitomis ligomis sergančių ligonių. Žmonės kartais nesupranta svarbaus dalyko: jei COVID-19 sergantis žmogus patenka į ligoninę, tai vienas iš dešimties miršta. Tą sakau labai aiškiai, mes tą matome kiekvieną dieną. Patikėkite, gydytojams yra milžiniškas ne tik fizinis, bet ir psichologinis krūvis matyti ligonius ir suvokti, kad vienas iš dešimties netrukus mirs. Dar vienas svarbus dalykas: visi dirbantieji ligoninėse turi būti kruopščiai prižiūrimi, kad neužsikrėstų, nesusirgtų ir neužkrėstų kitų žmonių. Visa tai reikalauja daugybės išteklių ir išlaidų. Santaros klinikų, kitų ligoninių darbuotojai saugosi kaip galėdami, tačiau viskam yra ribos“, – sako profesorius.
Anot ministro A. Dulkio, jei užsikrėtimo atvejų skaičius didėtų 25 procentais, reikėtų 240–260 reanimacijos lovų, o jei skaičius pasiektų 5000, reikėtų 500–700 lovų. Šiandien dar įmanoma teikti tiems ligoniams pagalbą, tačiau kasdien vis mažėja kitų medicinos paslaugų teikimas.
„Šiandien likimas mums duoda visai neblogą šansą. Turime atostogų metą, moksleivių atostogas, prasmingas šventes, kai galime sustoti ir susimąstyti. Gruodžio pabaigoje – sausio pradžioje turėtų pasirodyti vakcina. Galėsime pradėti vakcinuoti mūsų pirmąjį frontą – medikus – ir per sausį atgaivinsime gydymo sistemą. Taigi, gruodis turėtų būti svarbiausiais visuomenės susitelkimo mėnuo, o sausį galimai mes jau turėsime papildomus įrankius, leidžiančius padaryti dar kažką, kad mes visi sustiprėtume. Ir galbūt iki sausio 31 d. jau nebereikės visų tų priemonių. Bet šiandien atsipalaiduoti tikrai negalime“, – teigė ministras.
Medikams turi būti atlyginta
Jau yra pranešimų, kad kai kuriuose miestuose, rajonų ligoninėse medikai atsisako dirbti dabartinėmis sąlygomis. Pirmieji apie tai pareiškė Ignalinos medikai, neatmestina, kad jų pavyzdžiu gali sekti ir kiti.
Tai komentuodamas profesorius V. Kasiulevičius pripažino, kad rizikos yra didelės. Dabar kovos su koronavirusu fronte yra penkios didžiųjų miestų ligoninės. Kadangi srautas joms tapo nepakeliamas, buvo pasitelkti partneriai – mažesnių miestų ligoninės. Tačiau bėda ta, kad per vasarą nebuvo pasiruošta tų partnerių aprūpinimu.
„Aš jau pavasarį sakiau, kad koronavirusas palies visus sektorius, ne tik 5 didžiąsias ligonines. Sveikatos apsaugos ministerija rūpinosi tų 5 ligoninių stiprinimu, o kitomis nelabai. Nes jos nepavaldžios ministerijai ir jomis esą turėtų rūpintis savivalda. Bet problema ta, kad tiek savivalda, tiek tų ligoninių vadovybė nebuvo nei moraliai, nei materialiai tam pasiruošusi. Reikėjo skirti lėšų, reikėjo apmokyti, aprūpinti darbuotojus. Visi puikiai suprantame, kad COVID-19 pacientų patekimas į nepasiruošusias ligonines gali žaibiškai išplatinti infekciją. Kai kuriose ligoninėse taip ir atsitiko“, – kalbėjo ekspertas.
Jo teigimu, yra labai gerų pavyzdžių, kai kurios ligoninės susitvarkė puikiai, tačiau buvo labai vėluojama dėl blogos koordinacijos. Tiek Vyriausybei, tiek Sveikatos apsaugos ministerijai reikėjo koordinuoti darbą su regionais, kad jie būtų sustiprinti ir priimtų sergančiųjų srautus. Profesoriaus teigimu, spaudžiant medikų bendruomenei tai buvo padaryta, tačiau tik spalio mėnesį. O susirgimų banga, kurioje dabar esame, kilo rugsėjo viduryje. Todėl gydytojų nepasitenkinimas nestebina, atsisakymų dirbti tokiomis sąlygomis gali būti ir daugiau.
„Ką daryti dabar? Reikia kalbėtis. Stipriai koordinuoti procesą per savivaldą. Turi būti Vyriausybės įgalioti asmenys, kurie koordinuotų procesus ir netgi turėtų sprendimo teisę. Kita vertus, reikėtų ir sumokėti medikams už jų darbą. Žmonės negali gyventi pažadais rizikuodami savo, savo šeimos ir artimųjų gyvybėmis. Jie turi gauti deramą atlygį, turėti gerų apsaugos priemonių. Žinome, kad yra pripirkta nekokybiškų kombinezonų, kuriuos dėvint kenčiamas pragariškas karštis. Tačiau juk yra ir kokybiškų kostiumų, kurie patogūs, leidžia kvėpuoti. Visus šiuos dalykus pagaliau reikia sutvarkyti“, – kalbėjo V. Kasiulevičius.
Problemas pripažįsta ir ministras A. Dulkys. Jo teigimu, Vyriausybė šiuo metu svarsto ir biudžeto reikalus, bando išsiaiškinti, kokį palikimą paliko buvusi valdžia. Ministras sakė, kad kovai su pandemija lėšų užteks.
„Tačiau žmogiškumui, bendravimui pinigų nereikia. Tikiu, kad rasime naujas bendravimo formas tiek su savivaldybėmis, tiek su kitomis įstaigomis“, – pareiškė jis.
Rezultatai – po 4–5 savaičių
Ministras A. Dulkys ragino neapgaudinėti savęs ir neatmetė, kad gruodžio pabaigoje susirgimų skaičiai dar nebus džiuginantys, nes kol kas laiku neizoliuojami kontaktą turėjusieji, apie 30 procentų sergančiųjų nejaučia simptomų ir nieko neįtardami užkrečia kitus. Tačiau po 4–5 savaičių jau turėtume pamatyti geresnius rodiklius. Jis sakė tikįs, kad visuomenė tikrai gali susitelkti, laikytis taisyklių.
„Dabar ne laikas abejoti. Abejonės reikštų, kad mes apskritai netikime savo valstybe, savo visuomene. Tai būtų pati blogiausia Kalėdų dovana“, – sakė ministras.
Kad priimtas Covid-19 valdymo planas suveiks, tiki ir ekspertai. Jų nuomone, ar prireiks dar griežtesnių priemonių, priklausys nuo visuomenės. Profesoriaus V. Kasiulevičiaus teigimu, nuo trečiadienio įsigaliosiantys ribojimai nėra lietuvių sugalvoti, lygiai tokį patį karantiną įveda ir Vokietija, kurioje išties didžiulis mokslo, stebėjimų ir tyrimų potencialas.
G. Megelinskienės nuomone, patvirtintos priemonės geros, tačiau labai svarbu žmonių atsakas į jas.
„Jei matysime, kad žmonės nesilaiko taisyklių, jei pandeminis nuovargis ima viršų, tokiu atveju reikės svarstyti ir griežtesnes priemones“, – teigė ji. Pasak ekspertės, kol nėra vakcinos, vienintelė pandemijos valdymo priemonė – sąlytį turėjusių asmenų izoliavimas. Jis turi vykti kuo greičiau ir kuo efektyviau.