Specialistai tikina, kad naujųjų pandemijos valdymo priemonių rezultatų galime tikėtis po dviejų–trijų savaičių. Tačiau neatmeta, kad gali prireikti ir dar griežtesnių ribojimų, apimančių komendanto valandos įvedimą.

„Norint paskelbti nepaprastąją padėtį, reikia įvertinti, ar mes tikrai jau tokioje karo situacijoje, ar tikrai jau sveikatos sistema patiria visišką griūtį. Turime turėti galvoje, kad čia mes saugome šiandien sveikatos sistemą, medikus, kurie nebepakelia krūvių arba dėl tam tikros darbo specifikos negali atlikti savo pareigų. Jeigu žmonės dėl to, kad paskelbtas karantinas šiuo metu, paskelbtos pačios griežčiausios priemonės, uždarytos parduotuvės, bet jie bandys kažkokiu būdu toliau judėti, migruoti ir virusą nešioti po visą Lietuvą, neabejoju, mes ryšimės ir tokiam žingsniui. Tokie pasvarstymai (apie nepaprastąją padėtį – aut.past.) yra, bet jie yra itin nemalonūs.

Mūsų visų kreipimasis į kiekvieną Lietuvos pilietį: tikrai jūs kiekvienas esate tas sąmoningas žmogus, kad supraskime, jeigu jūsų tiesiogiai neliečia virusas, jeigu jis tikrai neaplankė, tai žinokite, kad, kai aplankys, tikrai tuo nesidžiaugsite“, – apie ribojimus laidoje Delfi rytas kalbėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys.

Kada tikėtis rezultato?

Parlamentaras L. Slušnys tikino, kad iki šv. Kalėdų ir Naujųjų metų tikėtis sugriežtintų karantino sąlygų rezultatų nevertėtų. „Kada paskelbi tam tikras priemones, jos maždaug po dviejų savaičių pradeda judėti ir pradedi matyti, kad skaičiai mažėja“, – sakė jis.

L. Slušniui antrino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė. Sekmadienį priimtos valdymo priemonės, pasak R. Lingienės, tikrai turės efektą, nes yra logiškos.

„Ne be reikalo priimtas sprendimas tokiam ilgam karantinui, nes nepasiduoda infekcija taip greitai. Realiai kažkokius pokyčius į gerą pusę galėtume pamatyti tik po kokių trijų savaičių. Dalis žmonių jau yra užsikrėtę ir nežino to, dalis žmonių, kurie yra užsikrėtę, bet to dar nežino, jau yra užkrėtę ir kitus. Kol apsisuks tas ratas ir pradės mažėti ,reikia mažiausiai trijų savaičių“, – aiškino ji.

Pajėgos sveikatos apsaugos sistemai gelbėti

Sveikatos reikalų komiteto narys L. Slušnys atkreipė dėmesį, kad reanimacijose pradeda trūkti vietų. Kartu, metus visas pajėgas COVID-19 gydymui, sveikatos sistema ir gydymo įstaigos nebegali teikti planinių paslaugų. Todėl būtina gelbėti visą sveikatos sistemą ir joje dirbančius žmones.

„Kai plečiame lovų skaičių COVID pacientams, mes negalime jų nepriimti, nes dauguma yra nebūtinai reanimacijoje, bet jiems yra reikalinga labai intensyvi ir rimta pagalba, mes atsiduriame tokioje situacijoje, kad mes planines (medicinos paslaugas – aut.past.) visas išimame. Viena Vilniaus ligoninė jau yra tapusi tik kovidine. Pamažu ir kitos atraminės jau pildosi COVID ligoniais. Mes tada atsiduriame situacijoje, kai mes neturėsime net kur jų guldyti. Nekalbu apie tai, kad planiniai pacientai galėtų gauti paslaugas. (...)

Situacija, kai COVID pacientai okupuoja visą sveikatos sistemą ir niekam kitam tu negali teikti paslaugų, mes artėjame prie tokios raudonos linijos. Jei ta raudona linija ateis, mes turėsime imtis tų priemonių, kad saugotume žmones ir galėtume apsaugoti šalį nuo tikrai didelės nelaimės“, – teigė L. Slušnys.

Linas Slušnys
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Virusas jau išplitęs visoje visuomenėje

NVSC atstovė R. Lingienė pastebėjo, kad virusas šiuo metu jau išplitęs visoje visuomenėje, todėl tikimybė užsikrėsti yra visur. Išplitimo mastus liudija tai, kad nemažai žmonių nežino, kur užsikrėtė, o sergamumo amžiaus struktūra jaunėja.

„Vakar buvo priimti sprendimai apsaugoti tas vietas, kur labiausiai plinta virusas. Tai būtent šeimose, taip pat ir darbovietės didelį procentą sudaro. Iš tiesų tikrai galima apsaugoti liekant namuose, pasirenkant nuotolinį darbą, kai tik įmanoma, taip ir privalome dabar daryti. Vaikučių atostogos, po to nuotolinis mokymas, tai reiškia, kad šeimos nariai liks namuose ir viruso plitimo grandinė bus nutraukta, nes jeigu kažkas užsikrėtęs susirgs, bet nebeperduos kitur. Nebeatsineš iš darboviečių, nebeatsineš iš mokymo įstaigų ir nebeperneš į jas. Tai tokiais būdais ir apsaugome“, – tikino ji.

R. Lingienė pabrėžė, kad nereiktų manyti, jog lauke užsikrėsti neįmanoma. Todėl paragino pasivaikčiojimams su šeima rinktis atokesnes, mažiau lankomas vietas.

Nauji ribojimai
Nauji ribojimai

Nauji ribojimai
Nauji ribojimai
Nauji ribojimai