Savo įžvalgomis profesorius pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“, cituodamas pasaulines mokslininkų publikacijas ir pateikdamas konkrečių pavyzdžių, kokiu pagreičiu virusas plinta artimiausių žmonių rate.

Cituojame įrašą:

Vieno namų ūkio taisyklė: būti ar nebūti?

Šiuo metu bene labiausiai aptariama COVID-19 suvaldymo priemonė yra siūlymas, kad leisti fizinius susitikimus / bendravimą tik tarp to paties namų ūkio narių (t.y. vienuose namuose gyvenančių asmenų). Tai neturėtų būti taikoma neatidėliotiniems atvejams, kai reikia prižiūrėti sergančius ar savimi negalinčius pasirūpinti žmones. Nesiimsiu ilgai aprašinėti, kaip tai mums skaudu, kaip tai paveiks mūsų bendravimą. Manau, kad tai visi supranta. Aš taip pat. Čia norėčiau trumpai pagrįsti, kodėl ši priemonė turėtų būti svarstoma ir net jai pritariama.

NVSC duomenys rodo, kad šiuo metu didžiausias viruso plitimas vyksta būtent šeimose. Pasaulio mokslininkų publikacijos tą visiškai pagrindžia. Nesvarbu, ar tai tyrimai iš Kinijos, ar JAV, bet jie visi rodo, kad pagrindinis infekcijos plitimo šaltinis yra namų ūkiai. Ir ekspertai pasisako, kad būtent viruso plitimas namuose yra ypatingo dėmesio reikalaujama sritis. Vienos iš metaanalizės rezultatai teigia, kad užsikrėtimo rizika yra 10 kartų didesnė namų ūkio aplinkoje, nei tarp kitų kontaktų. Ši rizika yra 3 kartus didesnė tarp suaugusių, nei tarp vaikų.

Panašų teiginį, dėl didesnės rizikos užsikrėsti namuose (artimoje aplinkoje) vyresnio amžiaus asmenims patvirtina ir kitos metanalizės duomenys. Aplamai, mes galime sakyti, kad artimi kontaktai, kurių metu nėra naudojamos kaukės ar saugus atstumas tampa pagrindiniu viruso plitimo „greitkeliu“. Ką reikėtų daryti? Tyrimai iš Italijos (kuri bene labiausiai nukentėjo „pirmojo piko“ metu) rodo, kad kuo atidesnis karantino sąlygų laikymasis ir kuo mažesnis karantino vienetas (t.y. namų ūkis, ar kartu besikarantinuojantys asmenys), tuo mažesnis antrinių užsikrėtimų skaičius.

O neseniai publikuota 226 šalių taikytų COVID-19 suvaldymo priemonių efektyvumo apžvalga parodė, kad mažų susibūrimų uždraudimas (angl. small gathering) gali sumažinti Rt reikšmę iki -0,4. Tai pati efektyviausia priemonė įvardinta toje apžvalgoje. Dabar kaip ir galioja draudimas-rekomendacija susitikti nedaugiau nei 2 šeimoms iki 10 žmonių. Tai (gal) galėtų būti efektyvi priemonė, bet vis tik griežtesnis reikalavimas turėtų duoti didesnį efektą. Bent jau tą rodo kita apžvalginės studijos rezultatai, kad reikalavimas likti namie yra efektyvesnė priemonė, nei reikalavimas sumažinti susitikimų skaičių iki 10 asmenų.

Paskutiniam teiginiui pailiustruoti pateiksiu pavyzdį. Sakykim, kad aš esu užsikrėtęs COVID-19. Simptomų nejaučiu arba jie labai minimalūs ir į juos nekreipiu didelio dėmesio. Švenčiam Kūčias ir šiai vakarienei pasikviečiu savo tėvus (5+2). Per šv. Kalėdas nuvažiuoju pas uošvius (5+2), aplankau tuo pačiu ir žmonos brolio šeimą (5+5). Antrą Kalėdų dieną užsuku pas brolį (5+5) ir kaip be mano krikštuko ir visos jų super šeimynėlės (5+5). Taigi, aš nepažeisdamas taisyklių per 48 val. kontaktuoju su 19 žmonių, kurie turi didelės rizikos kontaktą ir gali užsikrėsti. Sakykim, kad bent po vieną šeimos narį iš mano kontaktuotų užsikrėtė. Viruso inkubacinis laikotarpis iki simptomų pasireiškimo yra 5-7 dienos, tačiau žmogus gali platinti virusą dar 1-2 dienos iki simptomų pasireiškimo. O kas bus praėjus 5-7 dienom nuo šv. Kalėdų? Ogi Naujieji Metai! Mano visi apkrėsti artimieji tvarkingai laikosi dviejų namų ūkių taisyklės, nejaučia simptomų, su savo artimaisiais sutinka Naujuosius metus ir…

Šį kartą leiskite nepateikti nei išvadų nei apibendrinimų. Tiesiog palinkėsiu ramybės ir sveikatos Jums ir Jūsų artimiesiems. Likime namie.