Neįprastos vakcinos molekulės ypatybės
VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė laidoje Delfi diena išskyrė kelias svarbias vakcinos molekulės ypatybes, kurios Lietuvai gali tapti iššūkiu.
„Pirmiausia, vakcina, kurią gausime pačią pirmąją, yra tikrai neįprasto formato. Tokių vakcinų iki šiol nebuvo naudojama nei medicinoje, nei veterinarijoje. Ta ypatybė tikrai gana neįprasta. RNR molekulė turi patekti į mūsų ląstelę, ląstelėse pasigamina viruso baltymas ir jis jau sukelia imuninį atsaką. Dar viena ypatybė – kadangi RNR molekulė gana nestabili, vakcina turi būti gabenama labai žemoje, -70 laipsnių, temperatūroje. Būtent toks iššūkis yra pradedant naudoti šią vakciną“, – laidoje Delfi diena kalbėjo profesorė.
„Prieš skiepijant vakcina bus atšildoma iki kambario temperatūros. Tikrai žmogui nebus suleista tokios žemos temperatūros vakcina“, – pridūrė pašnekovė.
Ar saugu?
Profesorius Vytautas Usonis, paklaustas apie vakcinos saugumą, tikino, jog vakcinos molekulė gana greitai suyra ir nebelieka jos ilgalaikio poveikio.
„Duomenys rodo, kad ji yra saugi. Labai didelės diskusijos vyksta apie naują RNR vakcinų klasę. Tai minėjo profesorė, taip pat ir dėl teorinio saugumo, kas atsitinka su RNR molekule po to, kai ji patenka į paskiepyto žmogaus organizmą, taigi atrodo, kad atsakymai yra aiškūs, – ji gana greitai suyra ir nebelieka jos ilgalaikio poveikio“, – laidoje kalbėjo profesorius.
Profesorius akcentuoja, kad vakcina tikrai saugi ir veiksminga.
„Didžioji Britanija jau kelias dienas skiepija ta vakcina realaus gyvenimo sąlygomis, ne klinikinio tyrimo metu, kai parenkami savanoriai, bet realaus gyvenimo sąlygomis, kokių nors saugumo problemų nėra. Užregistruoti du alerginių infekcijų atvejai skiepijant dideles žmonių grupes – gali taip atsitikti. Žinote, kad alerginės ligos labai plačiai paplitusios. Taip pat ir alerginės reakcijos labai plačiai paplitusios. Bet tai, ką žinome šiandien, susirūpinimo nekelia. Vakcina yra saugi, vakcina yra veiksminga.“
Geri ženklai
Paklausus, kiek laiko toji vakcina saugos organizmą ir galėsime būti ramūs, profesorius tikino, kad tai pasakyti dar gana sudėtinga.
„Sunku pasakyti, nes klinikiniuose tyrimuose dalyvavusių žmonių apsaugos laikas šiandien skaičiuojamas mėnesiais. Tiesiog turi praeiti daugiau laiko – turi būti stebimi ir bus stebimi tie savanoriai, kurie dalyvavo atliekant klinikinius tyrimus. Bus stebima, kokia yra jų antikūnų dinamika kraujyje, kokia susirgimų dinamika paskiepytųjų grupėse.
Noriu pasakyti, kad vakcinologijos srityje tai nėra naujas fenomenas, kai vakcinos sužadintas imunitetas žymiai ilgesnis nei natūralios ligos. Labai geras pavyzdys galėtų būti žmogaus papilomos viruso infekcija, kai užsikrėtę asmenys, kurie jau pasveiko, užsikrečia pakartotinai“, – laidoje sakė V. Usonis.
„Gera žinia šiandien ta, kad bent kelis mėnesius, iš to, ką šiandien jau žinome, vakcinos yra veiksmingos, jos veiksmingos ir tuo, kad sužadina antikūnų sintezę, kas yra įrodyta. Veiksmingos ir tuo, kad paskiepytieji žymiai rečiau suserga koronavirusine infekcija. Tai tikrai geras ženklas bent kelis mėnesius, kad galėtume gesinti liepsnojusią epidemiją. O toliau bus tęsiami tyrimai ir stebėjimai“, – laidoje sako profesorius.
Profesorė Aurelija Žvirblienė akcentavo, kad būtinos dvi dozės, tačiau, kalbant apie vakcinaciją, tai nėra nieko neįprasto.
„Tos dvi dozės yra gana standartiškas dalykas, nes papildoma dozė užtikrina imuninį atsaką, laikotarpis tarp dozių gali būti trys ar keturios savaitės, nėra esminio skirtumo, bet pakartotinė dozė reikalinga“, – laidoje kalbėjo profesorė.
Paprašius įvertinti Lietuvos pasiruošimą masinei vakcinacijai, profesorius tikino, kad trūksta tinkamo komunikavimo.
„Kai vertinu studentų darbus, aš turiu objektyvius kriterijus. Šiuo metu labai pasigendu tinkamo komunikacinio darbo. Per žinių laidas mes matome, kaip ruošiasi Vokietija, kokios skiepijimų patalpos, kaip valdomi srautai, o kas darosi Lietuvoje – mažai žinome.
Manau, kad kaip galima greičiau, kaip kad paskirtojo sveikatos apsaugos ministro šiandien paklausė, kada tos priemonės turi būti pradėtos taikyti, tai vakar, užvakar jos turėjo būti pradėtos taikyti, turėtų būti labai intensyvi informavimo kampanija, reikia išaiškinti žmonėms jiems rūpimus klausimus – apie vakcinų saugumą, kaip bus organizuojami skiepijimų veiksmai, kaip žmonės bus kviečiami ir panašiai. Šis darbas turi būti dirbamas labai intesyviai“, – sako profesorius.