Anot S. Čaplinsko, iššūkių gali kilti ir dėl logistikos, ir dėl žmonių nusiteikimo, tačiau tam yra ruošiamasi.
„Kalbant apie logistinius, jau atvyko pirmieji šaldikliai, aišku, tai dar yra tik pradžia. Labai svarbu, kad būtų aiškus ryšys tarp logistikos ir tarp žmonių pasitikėjimo ir noro pasiskiepyti“, – kalbėjo profesorius.
S. Čaplinskas teigė, kad norint, jog žmonės skiepytųsi, turi būti aiški komunikacijos strategija.
„Bendra pirma taisyklė yra viena ir aiški – reikia sakyti tiesą operatyviai ir kvalifikuotai. Jeigu žmonėms kyla kokie nors klausimai, jiems iš karto reikia atsakyti. Ką tik iš „Delfi“ man skambino ir klausė dėl tų alerginių reakcijų, apie kurias dabar yra pranešta Jungtinėje Karalystėje (JK). Reikia pabrėžti, kad tas susirūpinimas ir ta stebėsena dėl galimų nepageidaujamų reiškinių apie bet kokį vaistą, o ypač apie skiepą egzistuoja visame pasaulyje. Pabrėžiu, kad pats žmogus turi galimybę pranešti, kad jam kažkas atsitiko pavartojus vaistą arba skiepą“, – kalbėjo S. Čaplinksas.
Jis teigė, kad tą patį turi padaryti ir medikai, pastebėję kažkokią nepageidaujamą reakciją. S. Čaplinskas aiškino, kad, kai skiepai jau pasieks Lietuvą, apie šalutinius vakcinos poveikius bus galima pranešti tiek Valstybinės vaistų kontrolės, tiek ULAC internetiniuose puslapiuose.
„Štai šitu atveju, kai Anglijoje buvo pastebėta, jog dviems moterims po naujo skiepo išsivystė alerginė reakcija (nuo kurios jos pasveiko, neliko jokių liekamųjų reiškinių), laikinai tiems, kurie žino, jog turi stiprią alerginę reakciją, yra pasiūlyta susilaikyti nuo šito skiepo. Tol, kol nebus išsiaiškinta, ar galima labai alergiškiems žmonėms naudoti šitą vakciną, ar ne“, – aiškino pašnekovas.
Profesorius pabrėžė, kad kiekviena vakcinos partija vertinama atskirai. Jis priminė, kad ir su kitais skiepais yra buvusių situacijų, kad kažkuri konkreti vakcinos partija sukelia abejonių po pranešimų apie nepageidaujamus reiškinius.
„Paprasčiausiai jų naudojimas būdavo sustabdomas“, – akcentavo S. Čaplinskas.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad mitų apie vakcinas buvo visada, nuo pat tada, kai jos pradėtos naudoti.
„Kas įdomu, kad mitų anatomija dažniausiai yra ta pati. Kalbant apie mitus yra viena aiški taisyklė, kad norint juos išsklaidyti mitų kartoti nereikia. Reikia aiškinti apie tai, kas žmonėms kelia nuogąstavimus.
Reikia iš karto pabrėžti, kad vakcinos yra saugios. Tol, kol nebus įsitikinta vakcinų saugumu, niekas vakcinų neleis naudoti. Pakartosiu, ką prieš tai minėjau, jeigu naudojant ar gaminant kažkokias naujas partijas išaiškės, kad kažkas yra ne taip, abejotinas jų saugumas, jos tuoj pat bus sustabdytos“, – pabrėžė pašnekovas.
S. Čaplinskas teigė, kad nėra jokio, net teorinio ryšio tarp vakcinos ir 5G, nors dezinformacijos skleidėjai bando jį sukurti.
ULAC vadovas pripažino, kad medikams iš tiesų kelia nerimą tai, jog žmonės pasiskiepyję pirmą kartą antrosios vakcinos gali ir nesusileisti.
„Tos nepageidaujamos reakcijos į šias dvi naujas modernias vakcinas yra lygiai tokios pat kaip ir nuo kitų vakcinų. Jos pasireiškia nuo 2 iki 10, gal kartais iki 15 proc. žmonių. Jos praeina savaime. Kas dažniausiai būna ta nepageidaujama reakcija? Paprasčiausiai, nedidelis skausmas dūrio vietoje. Paskui susidaro guzelis, kuris išsivaikšto ir praeina savaime“, – aiškino medikas.
S. Čaplinskas teigė, kad po skiepo nuo Covid-19 gali truputį pakilti temperatūra, žmogus gali jausti nuovargį, galvos ar raumenų skausmą.
„Bet reikia suprasti, kad tai yra organizmo imuninės sistemos treniruotė būtent į skiepą tam, kad jeigu žmogus užsikrės virusu, imunitetas jau būtų treniruotas, būtų pasiruošęs iš karto kovoti su virusu ir neleistų išsivystyti klinikinei eigai, neleistų žmogui susirgti“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Profesorius tokią organizmo reakciją palygino su fizine treniruote – kai žmogus ilgą laiką nesportuoja, po kiek didesnio fizinio aktyvumo jam irgi skauda raumenis.
„Nereikia bijoti šios reakcijos, ją reikia stebėti, atitinkamai įvertinti. Jeigu ji yra tokia, kad ji sukelia tam tikrus nemalonumus arba nuogąstavimus, būtinai reikia pranešti, būtinai reikia registruoti“, – teigė jis.
S. Čaplinskas neatmetė galimybės, kad gali pasitaikyti situacijų, kai žmonės neteisingai įvertins organizmo reakciją po pirmojo skiepų, labai išsigąs ir nebeatvyks antram skiepui.
„Todėl tai reikia paaiškinti. Jeigu neatvyks antram skiepui, nesusiformuos pilnavertis imunitetas. Kaip žinia, šios dvi vakcinos skiepijamos dviemis skiepų dozėmis su 21 dienos, tai yra, trijų savaičių pertrauka. Paprastai po antro skiepo jau susiformuoja stiprus, pilnavertis imunitetas. Nors ir po pirmojo skiepo jau gaunama tam tikra imuninė apsauga taip pat“, – komentavo S. Čaplinskas.
Anot profesoriaus, net jei Lietuva pirmąsias vakcinas ir gaus šio mėnesio pabaigoje, nereikia turėtų perdėtų lūkesčių, jog tai staiga viską išspręs.
„Negalima sakyti netiesos. Jokiais būdais situacija taip greitai nepasikeis, ypač jei bus paskiepyta tik nedidelė dalis žmonių. Bet kuriuo atveju, netgi atsiradus vakcinai, ir ypač pirmais metais tos pačios saugumo priemonės bus neišvengiamos ir jos būtinai bus rekomenduojamos. Būtinai ir toliau turėsime laikytis fizinės distancijos, naudoti kaukes ten, kur bus didelis pavojus, kad galima susidurti su žmogumi, kuris bus neskiepytas, bus nesirgęs ir galbūt pats to nežinodamas galės platinti infekciją“, – sakė pašnekovas.
Jis priminė, kad visuotinis arba dar vadinamas bandos imunitetas susiformuos tik tada, kai nuo 60 iki 80 proc. žmonių bus arba persirgę, arba pasiskiepyję.
„Iš kitos pusės, pagal tai, ką mokslas žino šiandien, dar nėra tvirtos garantijos, kad net po persirgimo arba po skiepo praėjus pusmečiui ar metams vėl žmogus susidūręs su šituo virusu negalės užsikrėsti ir negalės susirgti. Tik aišku, kad didelė tikimybė, kad jis sirgtų daug lengvesne forma, gal netgi besimptome“, – teigė S. Čaplinksas.
Tokius savo teiginius jis grindė tuo, kad jau dabar pasaulyje yra fiksuojami atvejai, kai žmonės užsikrečia antrą kartą, nors jau buvo persirgę Covid-19. Pasak profesoriaus, tai reiškia, kad imunitetas susiformuoja, bet palaipsniui jis mažėja, silpsta.
Paklaustas, ar Lietuvai gali tekti imtis griežtesnių skiepytis skatinančių priemonių, pavyzdžiui, tam tikrų apribojimų nepaskiepytiems asmenims, S. Čaplinskas atsakė:
„Aš manau, kad pagrindinė priežastis, kodėl infekcija taip išplito Lietuvoje ir buvo ta, kad naiviai buvo tikimasi kontrolės, policinėmis priemonėmis pažaboti ligos plitimą. Dar daugiau – ir tos kontrolės priemonės nebuvo diegiamos laiku, tiksline ir pilna apimtimi.“
S. Čaplinskas pabrėžė, kad vienintelis kelias atvesti žmones į gydytojų kabinetus skiepams – savalaikis ir platus informavimas.