Ar iš tikrųjų COVID-19 neegzistuoja? Kokia neiškreipta ir nesumeluota realybė? Kokia medikų ir pačių sergančių, gydomų Mažeikių ligoninėje, kasdienybė? Apie tai papasakojo patys ligoninės pacientai ir už COVID-19 skyrių atsakingas gydytojas.

„Labai sunku buvo kvėpuoti, dieną ir naktį buvo įjungtas deguonis, taip pat labai sunkiai valdžiau visas galūnes. Buvau priklausoma nuo visų kitų darbuotojų, negalėjau pati nueiti į tualetą. Taip pat labai skaudėjo raumenis.

Esu labai dėkinga gydytojui Žukauskui ir taip pat visam personalui, kuris labai nuoširdžiai dirba. Žmonėms norėčiau patarti, kad kuo daugiau saugotų vieni kitus, save, nešiotų kaukes ir būtinai savo sveikatą saugotų“, – pasakojo viena iš pacienčių.

Kitas koronavirusu susirgęs vyras pasakojo, kad jį labai dusino, todėl paguldė į Mažeikių ligoninę.

„Iškart prijungė deguonį, nes plaučiuose trūko oro. Jau 13 diena, viskas kaip ir gerėja. Palata įrengta puikiai, prie kiekvienos lovos privestas deguonis, kurį kiekvienas žmogus gali pats reguliuotis. Aš pats per visą gyvenimą faktiškai nesu ligoninėje gulėjęs, visą gyvenimą sportuoju ir kažkur, greičiausiai darbe, užsikrėčiau. Tai buvo dar prieš savaitę, pradėjo temperatūra kilti, galvojau, kad tik sloga, gripas, bet su kiekviena diena blogėjo ir blogėjo. Nuvažiavau pasidaryti testą, pasirodo, kovidas.“

Pasak jo, visada buvo sveikas, jokių sveikatos problemų neturėjo, todėl bet kuris žmogus gali bet kur užsikrėsti.

„Kažkas gali sakyti, kad „manęs šis virusas neims“, bet čia yra tikimybių teorija.“

Turi vieną skyrių ir tris poskyrius

COVID-19 skyriaus darbą koordinuojantis gydytojas Daumantas Straukas pasakojo, kad jie turi tris kovidinius poskyrius.

„Juose gulinčių pacientų būklė išskiriama pagal tuos poskyrius. Pirmame poskyryje guli sunkiausi pacientai, kuriems tikrai reikia daug deguonies, reikalinga intensyvi priežiūra, stebėjimas, vaistų leidimas. Kituose poskyriuose guli pacientai, kurie yra lengvesni dėl deguonies tiekimo.

Pirmame kovido skyriuje turime centralizuotą deguonies tiekimą, gali duoti didesnę koncentraciją, didesniu greičiu. Kituose skyriuose šios galimybės nelabai ir turime. Ten įrengti portatyvūs deguonies balionai, todėl sunkesni pacientai guli pirmajame kovidiniame poskyryje“.

Gydytojo teigimu, pacientų gydymo trukmė yra įvairi. Tai priklauso nuo paciento būklės, bet ji varijuoja nuo 10 iki 20 dienų.

„Jeigu tai yra sunkus pacientas ir gydymo eigoje jo būklė pagerėja t. y. nebedūsta, nebekarščiuoja, mes jį laikome 20 dienų. Jeigu tai yra lengvesnis pacientas, kuriam nebuvo didelio deguonies poreikio, greičiau pradingo visi simptomai, mes jį laikome trumpiau. Kartais būna, jeigu pacientas gerai jaučiasi, bet jo pradinė būklė buvo labai sunki, taip pat galime išleisti į namus, bet tokiu atveju yra reikalinga izoliacija namuose“, – komentavo D. Straukas.

Ar tikrai, jeigu esi jaunas, neverta bijoti koronaviruso? Pasak gydytojo, taip negalima sakyti, kadangi turėjo tokių atvejų, kai jauni, stiprūs žmonės sunkiai susirgo.

„Viskas, ką jie galėjo daryti, tai tik gulėti lovoje ir kvėpuoti. Tokie asmenys negalėjo nueiti iki kriauklės elementarių higienos dalykų atlikti – nusiprausti arba dantų išsivalyti. Be deguonies tiekimo pacientai gali sunkiai pavalgyti, nes trūksta oro.

Žinoma, daugiausia patenka pacientų, kurie yra vyresnio amžiaus. Tai sąlygoja, kad jie turi daugiau gretutinių ligų, pavyzdžiui, lėtinių plaučių ligų, širdies nepakankamumą, bet tai irgi ne visada reiškia, kad senesniam žmogui reiks stacionarinio gydymo, nes jis gali sirgti lengvesne forma.“

D. Straukas taip pat nurodė, kad daugėjant susirgusiųjų ir pacientų ligoninėje, labai trūksta personalo ir papildomų rankų susitvarkyti su išaugusiu krūviu. Taip pat pridūrė, kad ir daug darbuotojų atkrito, kadangi jie ir patys susirgo.

„Tai labai apsunkina darbą, kadangi mes patys esame pavargę nuo to darbo. Kadangi dalis kolegų yra iškritę ir nedirba, tuomet turime jų darbo laiką irgi padengti. Mes juo visą laiką dalinamės.“

Taip pat atsakydamas skeptikams, kurie netiki virusu, sakė, kad yra vienas paprastas būdas, kaip juos įtikinti.

„Tegul ateina į mūsų kovido skyrių, padeda sesutėms, personalui, galbūt kaip pagalbinis personalas pavarto, pamaitina, suduoda vaistus ligoniams, bet kad tiesiogiai matytų tą sergantįjį. O dar geriau, jei be apsaugų ateitų, tuomet po dviejų savaičių šalia paguldytume į tą pačią palatą.“