Taip pat norima įtvirtinti, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento tapatybės nustatymui galėtų naudoti ir asmens tapatybės dokumentus, kuriuose nėra nurodyta pilietybė.
Įstatymo projekto, kurio autorius – Seimo narys Andrius Palionis, aiškinamajame rašte nurodoma, kad Europoje yra plačiai paplitusi praktika naudoti vairuotojo pažymėjimą kaip tapatybės dokumentą (Danija, Švedija, Estija, Čekija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Airija ir kt.).
Pagal Lietuvos teisės aktus, vairuotojo pažymėjimas nėra laikomas tinkamu dokumentu asmens tapatybei nustatyti.
Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi šio įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, antikorupcinio pobūdžio pastabų ir pasiūlymų neturėjo. Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, kad projekto siūlymų priėmimas gali būti aktualus, jeigu dėl įvairių priežasčių Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų klientais taptų šiuo metu kitose šalyse veikiančių finansų įstaigų klientai.
„Šiuo atveju, nesant galimybės nustatyti klientų pilietybės, galimai į Lietuvos finansų sistemą galėtų patekti asmenys iš valstybių, kuriose aktuali teroristinių organizacijų veikla, ir padidėtų teroristų finansavimo ir pinigų plovimo grėsmė. Todėl manome, kad finansų įstaiga ar kitas subjektas turėtų pareigą nusistatyti kliento pilietybės nustatymo mechanizmą, jei jis nenustatomas iš paso ar asmens tapatybės kortelės“, – teigiama STT išvadoje.
Įstatymo įsigaliojimas, jei jam pritartų Seimas, numatytas kitų metų sausio 1 dieną.