Komisijos pirmininkas Arminas Lydeka aiškino, kad komisija turi ištirti, ar Seimo narys nėra persekiojamas dėl politinių ar kitų panašių motyvų.
„Konstitucijos ir Seimo Statuto nuostatomis įtvirtintos Seimo nario asmens neliečiamybės papildomos garantijos, būtinos jo pareigoms tinkamai atlikti, yra nustatytos tam, kad Seimo narys būtų apsaugotas nuo persekiojimo dėl politinių ar kitų motyvų dėl jo, kaip Seimo nario, veiklos, o ne tam, kad būtų sudarytos prielaidos Seimo nariui, įtariamam padarius nusikaltimą, išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl komisija turi ištirti, ar Seimo narys nėra persekiojamas dėl politinių ar kitų panašių motyvų, dėl jo, kaip Seimo nario, veiklos ir ar yra teisinis pagrindas patenkinti generalinio prokuroro E. Pašilio prašymą“, – akcentavo komisijos pirmininkas Arminas Lydeka.
Komisija turėtų apsispręsti, ar siūlyti Seimui patenkinti generalinio prokuroro prašymą ir leisti Seimo narį P. Gražulį „patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“.
Seimas pavedė komisijai tyrimą atlikti iki šių metų gruodžio 23 d.
Seimo sprendimu, komisijoje dirba 11 narių: Vaida Giraitytė, Ligita Girskienė, Sergejus Jovaiša, Paulė Kuzmickienė, Orinta Leiputė, Arminas Lydeka, Vytautas Mitalas, Audrius Petrošius, Jonas Pinskus, Juozas Varžgalys, Andrius Vyšniauskas.
Anot prokurorų, P. Gražulis pažeidė Baudžiamąjį kodeksą ir nesant kyšininkavimo požymių nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. vasario 13 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, savo veiksmais menkino Seimo autoritetą.
Generalinis prokuroras dėl parlamentaro P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo kreipėsi pakartotinai, nes 2019 m. birželio 4 d. šį E. Pašilio prašymą Seimas atmetė.