Savo ruožtu jau opozicijoje dirbantis valstiečių atstovas, buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Valius Ąžuolas ir kadenciją baigęs sveikatos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad dabartiniai valdantieji turi visas galimybės ieškoti būdu, kaip finansuoti šią spragą. Kol politikai ieško kaltųjų ir bando ieškoti išeičių iš susidariusios situacijos, medikams tenka tiesiog laukti ir tikėtis, kad jų poreikiai bus patenkinti.
Tvirtina, kad kitų metų biudžete nenumatyta maždaug 1 mlrd. eurų
Kaip Delfi sakė naujasis Seimo BFK pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas, sveikatos apsaugos sektoriui kitų metų biudžete reikės numatyti tris korekcijas – apie 65 mln. eurų galimoms papildomoms išlaidoms įsigyjant vakciną nuo koronaviruso, maždaug 36 mln. eurų pusei metų finansuoti priedus su COVID-19 dirbantiems medikams ir beveik 50 mln. eurų užtikrinti jų darbo užmokesčio kėlimą augant minimaliai mėnesinei algai. Viso, su visomis kitomis galimomis išlaidomis, skaičiuoja M. Majauskas, laikinosios Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte neatspindėta maždaug 1 mlrd. eurų.
„Šiuo metu biudžetas yra deficitinis – tai reiškia, kad visas papildomas išlaidas dengiame skolintomis lėšomis. Taigi tą reikės daryti ir su papildomomis išlaidomis“, – pažymėjo M. Majauskas.
Jo teigimu, pirminiame biudžeto projekto variante atlyginimų kėlimas iš esmės buvo numatytas tik policijos pareigūnams ir Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams.
„Jokiais būdais nesu prieš atlyginimų didinimą policijos pareigūnams. Tą daryti, be jokios abejonės reikia, tačiau sunkiai paaiškinamas sprendimas didinti tik policijos pareigūnams, o medikams – ne. Šiandieninė situacija rodo, kad medikai stoja fronto linijose ir gelbėja mūsų visų gyvybes. Mažiausia, ką mes galime padaryti, tai užtikrinti jiems patį geriausią įmanomą finansavimą, kad jie sugebėtų atlikti funkcijas geriausiai“, – tikino Seimo BFK pirmininkas.
Opozicija siūlo dabartiniams valdantiesiems ieškoti išeičių
Paklausus, kodėl medikų atlyginimų kėlimui kitų metų valstybės biudžete lėšų nenumatyta, buvęs BFK pirmininkas Valius Ąžuolas pabrėžė, kad projektas dar gali būti koreguojamas.
„Visą tą kritiką reikėtų paversti į kitą pusę – biudžetas dabar yra jų rankose ir jų Vyriausybė sugrąžins mums biudžetą, tai viską jie gali – gali algas didinti, pensijas didinti. Viskas jų rankose“, – sakė V. Ąžuolas.
Parlamentaras taip pat pabrėžė, kad atlyginimų kėlimo klausimu įtaką turi ir kitos šalys.
„Vis tiek tai sprendžia trišalės tarybos, profesinės sąjungos atstovai. Iš tų grupių yra išeinantys tie sprendimai – kiek ir kam turi būti didinama. Medikams, kaip bebūtų, per keturis metus 50 proc. yra padidinti atlyginimai, tai tikrai ženkliai“, – teigė buvęs BFK pirmininkas.
Savo ruožtu buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga Delfi paaiškino, kad S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė vengė ilgalaikių įsipareigojimų, nes to prašė patys naujieji valdantieji. Kartu jis priminė, kad 2017 m. pasirašytas susitarimas su medikų atstovais dėl jų atlyginimų kėlimo jau yra įgyvendintas, o naujų sutarimų, pasak A. Verygos, nebuvo.
„Esu ne sykį sakęs, kad reikėjo kitiems metams numatyti ženkliai didesnę sumą, nes šiemet jau buvo reikšmingai padidinti atlyginimai pagal mūsų susitarimus. (…) Jokio naujo susitarimo mes su jokiomis profesinėmis sąjungomis neturėjome. Turėję pasirašę, kurį įgyvendinome, pabaigėme ir viskas“, – atkreipė dėmesį buvęs sveikatos apsaugos ministras.
Jo tvirtinimu, naujieji valdantieji patys prašė neprisiimti ilgalaikių įsipareigojimų.
„Mes ir nepriėmėme jokių naujų įsipareigojimų, nes, manau, kad nauja valdžia turi sėsti prie derybų stalo su profesinėmis sąjungomis ir susitarti. (…) Tiek yra pridalinta pažadų, dabar juos įgyvendinti bus labai sudėtinga – buvo kiekviename posėdyje priminta, pakartojama, kad per maži atlyginimai, juos reikia didinti. Tai ir reikės daryti dabar“, – pridūrė A. Veryga.
Medikams lieka laukti: laikinosios Vyriausybės pateiktas biudžeto projektas nenustebino
Kol politikai laužo ietis, ieškodami išeities iš susidariusios situacijos, medikams belieka tikėtis, kad lėšos jų atlyginimų kėlimui vis dėlto bus numatytos. Kaip Delfi sakė medicinos įstaigų darbuotojų profsąjungos „Solidarumas“ vadovė Jolanta Keburienė, jos nenustebino faktas, kad kadenciją baigusi Vyriausybė pinigų medikų algų kėlimui nenumatė.
„Kalbant asmeniškai, tai visiškai nenustebino, nes mes susiduriame su maustymu, žodžių apvilkimu į gražų drabužį pateikimą, tačiau visiškai kitas realijas. Mes tą turėjome ir turime“, – nusivylimo neslėpė medikų profsąjungos vadovė.
Pasak J. Keburienės, medikų tarpe iki šiol jaučiamas kartėlis po jau minėto 2017 m. pasirašyto Sveikatos apsaugos ministerijos ir medikų profsąjungų susitarimo dėl tolygaus medicinos darbuotojų atlyginimo kėlimo, kuriame buvo numatyta, kad slaugytojų alga pasieks 1,5 vidutinio darbo užmokesčio (DU) dydžio, o medikų atlyginimas – 3 DU dydžio. Tuomet, kaip pripažino J. Keburienė, nei medikai, nei jų teisininkai nenumatė, kad kalba eina tik apie 2017 metų rodiklius.
„Tai žiūrėjo ir mūsų teisininkai, ne tik mes, bet ir jie nepastebėjo tos klastos. Taigi per daug didelio nustebimo nebuvo. Jei atvirai, aš netgi laukiau šio krūvio, ekstremalios situacijos tam, kad galų gale mes galėtume parodyti savo stuburą – kad valdininkai suvoktų, kiek mūsų trūksta, koks yra mūsų amžius ir kokie mes šioje vietoje esame silpni“, – teigė J. Keburienė.
Ji neslėpė, kad dabartiniai valdantieji, dar kai dirbo opozicijoje praėjusios kadencijos metu, padėjo medikų profsąjungai, kai šiai iškilo problemų dėl susikalbėjimo su valstiečių valdžia. Dėl to, sakė profsąjungos vadovė, tikimasi, kad naujieji valdantieji adekvačiai įvertins itin sunkią medikų padėtį ir suras lėšų medikų atlyginimų kėlimui.
„Taip buvo iki šios dienos. Aš nežinau, kas gali padaryti įtaką, kas gali pasikeisti, nes kartais kitose aplinkybėse žmogų pamatai iš kitos pusės, bet iki šios dienos matėme normaliai, adekvačiai situaciją vertinančius žmones“, – sakė J. Keburienė.
Kartu ji paragino valdžią nepriešinti ir pareigūnų darbo užmokesčio kėlimo poreikių, o tiesiog persiskirstyti prioritetus.
„Mes turėtume valstybėje susistatyti prioritetus, kas mums yra svarbiausia, o ne tarp dviejų svarbių ieškoti, kas yra svarbesnis. (…) Turime padaryti taip, kad šios grupės nekonkuruotų tarpusavyje, kad jų rūšiuoti nebandytų gyventojai. Man atrodo, kad mes tikrai galime nustatyti, kas mums yra prioritetas ir jokiu būdu nuo pareigūnų nenuiminėti (numatyto finansavimo – DELFI). Nereikėtų šitaip plėšyti paklodės – yra prioritetinės sritys ir galbūt mes į jas ir remkimės“, – pridūrė J. Keburienė.
Naujieji valdantieji žada užtikrinti, kad medikų atlyginimai kils
Seimui antradienį pristatydama Vyriausybės programą būsimoji premjerė neslėpė nuostabos sulaukusi A. Verygos klausimo, ar nauja valdžia suras lėšų medikų algoms kelti.
„Cinikas!“, – išgirdusi kadenciją baigusio ministro klausimą replikavo I. Šimonytė.
Atsakydama jam Vyriausybės vadovė teigė, kad situacija nėra maloni, nes visi papildomi sprendimai reikš didesnį deficitą ir didesnę valstybės skolą.
„Aš net nežinau, kaip korektiškai atsakyti į jūsų klausimą. Viskas būtų neblogai, jei jūs dar nebūtumėt laikinai einantis pareigas ministras, visiškai neseniai pateikęs PSDF biudžeto projektą, kuriame medikų atlyginimams yra numatyta jūs pats žinote, kas – nieko“, – pasipiktino I. Šimonytė.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad darys viską, „ ką galėsiu padaryti esamomis aplinkybėmis“, kad lėšos medikų atlyginimų kėlimui galutiniame Vyriausybės kitų metų biudžeto projekte būtų numatytos.
Jai antrino ir M. Majauskas.
„Aš manau, kad mes privalome tai užtikrinti“, – Delfi sakė BFK pirmininkas, patikinęs, kad pareigūnų atlyginimų kėlimui numatytų lėšų „karpyti“ taip pat nereikia ir to neplanuojama daryti.