Užsienio praktika bei atlikti tyrimai rodo, kad atsisakius minimalių ir fiksuotų atlyginimo dydžių, notaro paslaugos gali pabrangti ir tapti mažiau prieinamos būtent socialiai pažeidžiamiems asmenims, o didžiausias dėmesys būtų skiriamas brangiai mokantiems verslo klientams. Be to, kitos valstybės nekeičia įkainių taip, kaip siūlo Konkurencijos taryba, nes suvokia visas neigiamas tokio nepamatuoto sprendimo pasekmes.
Fiksuoti ir minimalūs notarų įkainiai yra nustatyti daugelyje valstybių, kuriose veikia lotyniškasis notariatas. Kai kurie didesni atlyginimo dydžiai už vienus veiksmus kompensuoja mažus įkainius taikomus už socialiai svarbius būtinus notarinius veiksmus. Todėl Lietuvoje nuo 1996 m. galiojantis proporcingas reguliavimas nėra išskirtinis ar ydingas.
Notaras teikia ne įprastas paslaugas, o įgyvendina valstybės viešojo pobūdžio funkcijas. Todėl Notariato įstatymas įpareigoja teisingumo ministrą, suderinus su finansų ministru, nustatyti ne šiaip įkainius už komercines paslaugas, o atlyginimą už notaro, kaip valstybės įgalioto asmens, teikiamas viešo pobūdžio paslaugas.
Dabartinis notarų veiklos ir jų atlyginimo dydžių reguliavimas suteikia galimybę labiausiai visuomenei reikalingas notaro paslaugas gauti visiems asmenims ir tokiu būdu padeda užtikrinti civilinės apyvartos teisėtumą. Teisingumo ministras, tvirtindamas notarų atlyginimo dydžius, turi vadovautis kriterijais, garantuojančiais valstybiškai ir socialiai teisingus bei atsakingus notarų paslaugų įkainius.
Toks reguliavimas leidžia nustatyti lengvatas atskirų kategorijų asmenims, pavyzdžiui, šiemet nustatyta galimybė jaunoms šeimoms nemokamai patvirtinti hipoteką, taip pat nepilnamečiams globojamiems vaikams nemokamai tvarkyti pas notarą paveldėjimo bylas.