Kaip visa tai spręs naujoji valdžia, ar bus vykdomi įsipareigojimai, kurių, akivaizdu, visuomenė tikisi – diskusija „Lietuvos politikos forume“.
Laidoje – paskirtoji ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas bei paskirtoji finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Biudžeto projektas parengtas aplaidžiai
M. Majausko teigimu, nueinanti valdžia kitų metų biudžetą parengė aplaidžiai. Nenumatyta lėšų akivaizdžiai laukiančioms išlaidoms – COVID-19 vakcinai, priedų medikams, dirbantiems su koronavirusu sergančiaisiais, mokėjimams, medikų atlyginimų augimui, išankstinėms pensijoms, pensijų indeksavimui, savarankiškoms savivaldybių funkcijoms, subsidijoms už prastovas, subsidijoms po prastovų, paskolų kompensavimui, taip pat – subsidijoms dėl paskolų palūkanų, ligos ir motinystės išmokoms, savarankiškai dirbantiems.
Anot politiko, net ir konservatyviai skaičiuojant, nenumatyta maždaug milijardas eurų išlaidų.
Su tokiais skaičiavimais sutinka G. Skaistė: „Kalbant apie išlaidas, kurios numatytos įstatymais, tačiau joms nenumatyta pinigų – pensijos, švietimo išlaidos ir kt. – suma sudarytų apie 100 mln. O kalbant apie išlaidas, tiesiogiai susijusias su pandemijos valdymu, tai yra milijardinė suma.
Labai daug kas priklausys nuo to, kokios galutinės sąlygos bus numatytos paramai – kaip matome dabar, verslo paramos schemos šiek tiek kinta, taikosi prie naujos Vyriausybės, nes buvusi Vyriausybė kai kurių priemonių taikymą buvo nusprendusi nutraukti nuo Naujų metų. Peržiūrėsime, kurios iš jų yra tikslingos, sumos dar gali keistis, tačiau kalbama ne mažiau kaip apie milijardą eurų.“
Buvusi Vyriausybė planavo, kad biudžeto deficitas sieks apie 5 proc., tačiau, dėl neįtrauktų pandemijos valdymo išlaidų, deficitas greičiausiai viršys 6 proc. ar net sieks 7 proc.
Anot M. Majausko, privačioje bendrovėje toks biudžeto planavimas galėtų kelti įtarimų dėl dokumentų klastojimo, o šį atvejį vadina lengvabūdiška politika.
„Skola neišvengiamai didės – reikia prisiminti 2009 m. patirtį, kai neturėjome galimybės skolintis, turėjome karpyti išlaidas, ir dėl to ekonominė krizė tik dar gilėjo. Mokydamiesi iš tos situacijos ir galėdami pigiai ir daug pasiskolinti, nedarysime tokių klaidų ir užtikrinsime, kad visi įsipareigojimai būtų vykdomi“, – kalba M. Majauskas.
Pagalbos verslui priemonėms – finansavimas nepakankamas
Parama verslui turi kelis finansavimo kelius: viena paramos dalis skirstoma per socialinę sritį, už prastovas, kita – per ekonomikos, inovacijų priemones. A. Armonaitės teigimu, yra suplanuotos pagalbos priemonės, kurioms finansavimas – nepakankamas: pvz., subsidijoms yra numatyta 150 mln. eurų, realus poreikis – 250 mln. eurų, o nekilnojamojo turto subsidijoms, veikusioms pirmojo karantino metu, šįkart lėšų išvis nenumatyta.
„Suprantame, kad biudžetas – ne guminis, bet iš savo srities suskaičiuoju, kad reikia dar bent 400 mln. eurų vien pagalbos verslui priemonėms. Antra, ko reikėtų imtis – aiškaus galimų scenarijų planavimo. Pvz., atsižvelgiant į susirgimų skaičių, galime planuoti karantiną. Visi nujautė, kad bus antrasis karantinas, bet scenarijai nebuvo vieši. Nueinanti Vyriausybė jį sugriežtino, bet neaišku, kaip atrodys 2021 m. Reikia aiškumo planuojant karantiną, kad verslas ir visuomenė žinotų, kokie yra galimi scenarijai“, – sako A. Armonaitė.
Dėl šių priežasčių, pasak politikės, jau kurį laiką bendraujama su kadenciją baigiančiais ekonomikos ir inovacijų viceministrais. Jų suplanuotos priemonės bus įgyvendinamos ir, kiek įmanoma, didinamas finansavimas joms, pasitelkiant galbūt ir ministerijai pavaldžių įstaigų resursus.
„Laikas nėra mūsų sąjungininkas – negalime iš naujo skirti mėnesio naujam priemonių dizainui: turime paleisti tai, kas buvo suplanuota, suderėti su Europos Komisija pagalbos priemones kaip įmanoma greičiau ir tuomet ieškoti būdų intensyvinti finansavimą šioms pagalbos priemonėms bei toms, kurioms finansavimas nenumatytas“, – tikina paskirtoji ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Politikės teigimu, galvojama įvesti ir naują priemonę, kuri nebuvo numatyta iki šiol – prekinį kreditą. Tai – valstybės garantija eksportuojančioms įmonėms, susiduriančioms su problema, kai draudikai nebenori prisiimti rizikos dėl pasikeitusios situacijos kitose rinkose.
Priešnuodžio prieš parama piktnaudžiaujantį verslą kol kas nėra
Anot M. Majausko, per tris savaites griežto karantino apytiksliai netenkama 700 mln. eurų BVP ir sudaroma maždaug 500 mln. eurų papildomos skolos. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją sveikatos apsaugos sektoriuje, akivaizdu, kad griežtas karantinas yra neišvengiamas, o kiek laiko jis truks ir kada pajusime jo rezultatus, pasakyti sudėtinga, tačiau tai neišvengiamai turės didelę žalą ekonomikai.
Be to, pastebėta, kad kai kurie verslai piktnaudžiavo teikiama parama.
„Matėme tokią situaciją, kai įmonės išleisdavo darbuotojus prastovai, gaudavo valstybės paramą, vėliau grąžindavo darbuotojus ir gaudavo subsidiją po prastovos, šiek tiek padirbdavo, vėl išleisdavo darbuotojus prastovai pasiimdami paramą, ir darkart grąžindavo juos į darbą gaudami paramą po prastovos. Todėl, koreguojant subsidijų po prastovų mechanizmą ir naują įstatymo projektą, reikės atsižvelgti, kad tokių piktnaudžiavimo atvejų būtų mažiau“, – tvirtina M. Majauskas.
Viešojoje erdvėje pastaruoju metu kalbama apie „suzombėjusias“ įmones, kurios faktiškai yra negyvos, tačiau to jų balansuose nesimato. Tokios įmonės gauna paramą, tačiau yra pasmerktos bankrutuoti pasibaigus pandemijai.
Deja, anot politikų, instrumentų atskirti tokiems atvejams ir nešvaistyti lėšų įmonėms, kurios nebeturi šansų atsigauti, kol kas neturima.
„Po pirmojo karantino buvo galima išanalizuoti tokias situacijas, tačiau vasarą, deja, rimtesni namų darbai nebuvo padaryti. Reikia žiūrėti, kas piktnaudžiauja ar fiktyviai veikia, tačiau kiekviena tokia analizė dabartinio karantino metu vėl kainuoja laiką ir valstybės institucijų resursus. Vyko diskusija dėl kriterijų, pagal kuriuos būtų skirstoma parama – 30 proc. apyvartos kritimas, 40 proc. sektoriaus kritimas. Tačiau visos valstybės institucijos turėtų aptarnauti verslą aiškinantis, kas kokį sektorių turi atitikti.
Todėl manau, kad mums, gavus pilną informaciją, reikės įsivertinti, kas yra imlu laikui – jei greičiau imti ir gelbėti visus, tai ir reikia daryti. Jei yra kažkas, galintis greitai įvertinti, koks verslas piktnaudžiauja ar veikia fiktyviai – reikia eiti šiuo keliu. Žinoma, reikia nepamiršti, kad parama turi būti tikslinga. Net jei kalbame apie skolą geromis sąlygomis, ją vis tiek reikės atiduoti“, – tvirtina A. Armonaitė.
Anot politikės, ji asmeniškai nebūtinai pritaria visoms priemonėms, pvz., DNR plano dalims, tačiau pripažįsta, kad sprendimų verslui karantino metu reikia nedelsiant, o karas tarp dviejų valdžių jam yra neįdomus.
G. Skaistės teigimu, įvestas filtravimo mechanizmas galėtų atnešti daugiau žalos nei naudos – įmonėse dirbantys žmonės, joms bankrutavus, keliautų į Užimtumo tarnybą, ir turėtų gauti kitas išmokas. Todėl reikėtų stengtis išsaugoti kiek įmanoma daugiau darbo vietų.
Prioritetas – parama smulkiam ir vidutiniam verslui
Anot paskirtosios finansų ministrės, dauguma taikytų paramos priemonių verslui visgi pasiteisino. Prastovų mechanizmas, politikės vertinimu, yra labai reikalingas, o labiau diskutuotinos būtų kitos priemonės – pvz., darbo paieškos išmoka, nedirbantiems žmonėms suteikianti 200 eurų kas mėnesį.
„Matėme išaugusį nedarbo lygį ne dėl to, kad daugiau bedarbių, o tiesiog daugiau žmonių, norinčių gauti šią išmoką. Tai kelia klausimų, kiek ši priemonė yra adekvati – manau, ji galėtų keistis. Tačiau priemonės, padedančios palaikyti įmonių apyvartumą ir išmokėti darbo užmokestį, taip pat – prastovų mechanizmas, manau, yra reikalingi.
O mechanizmas po prastovų, manau, yra tobulintinas ir turėtų būti taikomas mažesniam įmonių segmentui, labiau nukentėjusiems sektoriams, ir turėtų būti šiek tiek trumpinamas, siekiant išvengti piktnaudžiavimų, apie kuriuos kalbėjo M. Majauskas“, – svarstė paskirtoji ministrė.
A. Armonaitės teigimu, teikiant paramą verslui, valstybės veikimas buvo per lėtas – institucijos nebuvo pasiruošusios finansus suteikti laiku. Verslui, kuris šiandien yra uždarytas, pagalba po trijų mėnesių gali būti nebereikalinga. Dėl to antrojo karantino metu institucijos turės dirbti greitai, kad reikiamą paramą išdalintų laiku.
„Yra kelios problemos – ne tik trūkstami milžiniški pinigai, kurių reikia įvairioms priemonėms finansuoti, bet ir stringantis jau numatytų pinigų administravimas – dar dabar išmokama parama už pirmąjį karantiną“, – pabrėžia politikė.
Anot M. Majausko, kiek pasiteisino skolinto milijardo eurų vertės paketas įvairioms subsidijoms, reikėtų vertinti bendrame finansų sistemos kontekste, atsižvelgiant į tai, kad labai reikšmingai mažėjo kredito finansavimas. Bankiniai srautai sumažėjo maždaug 400 mln. eurų, tad tai, jog valstybės parama padidėjo 2 mlrd., yra labai svarbus dalykas, kuris rodo, kad, susitraukus kredito rinkai, valstybė sugebėjo ne tik kompensuoti, bet ir padidinti stimulą.
„Žvelgiant į priekį, svarbu atkreipti dėmesį į kelis dalykus: kai turime platų priemonių pasirinkimą ir daug įvairiausių kriterijų, tai užtrunka ir kainuoja labai daug laiko, todėl geriau turėti mažiau priemonių, bet universalesnių.
Antra, labai svarbu, kad priemonės būtų nukreiptos smulkiam ir vidutiniam verslui, nes stambus verslas turi geresnius santykius su bankais ir gali lengviau gauti finansavimą.
Trečia – viešumas: turime užtikrinti maksimalų skaidrumą, kaip daliname valstybės pagalbą ir, ketvirta, turime pagalvoti apie „lubas“ – maksimalią pagalbos sumą, kurią gali gauti vienas juridinis asmuo“, – dėsto pašnekovas.
Jo teigimu, stambioms įmonėms sukurtas naujas verslo fondas, kuris užtikrins galimybę joms pasiskolinti, jei nebus paskolų iš bankinio sektoriaus. Ir nors didelės įmonės, turinčios tūkstančius darbuotojų, nesėkmė socialine prasme būtų didesnė našta valstybei nei mažos, anot politiko, visos įmonės turėtų gauti pagalbą, tačiau prioritetas šiandien turėtų būti smulkios ir vidutinės įmonės.
Mokestinės sistemos keisti neplanuoja
M. Majauskas tvirtina, kad artimiausiu metu neplanuojama plėsti mokesčių bazės: „Mano, kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, uždavinys per artimiausius metus – užtikrinti mokestinės sistemos stabilumą ir „laikyti vartus“, kad jokie bandymai įvesti naujus mokesčius nebūtų įgyvendinti. Vėliau, praėjus pandemijai, bus galima diskutuoti apie naujus mokestinius pakeitimus, bet net ir juos svarbu įgyvendinti neskubiai ir labai gerai išdiskutavus.“
Anot G. Skaistės, nebus imamasi kadenciją baigiančių valdančiųjų strategijos, kai drauge su nauju biudžetu įvedamas ir pluoštas naujų mokesčių, prie kurių verslui reikia prisitaikyti per mėnesį laiko.
„Diskusijas dėl mokesčių sistemos pokyčių planuojame ateinančiais metais. Kalbant apie mokesčių lengvatas, verslui labai svarbu turėti aiškų supratimą, kaip tai veiks, dėl to labai svarbu sudaryti aiškų planą keleriems metams į priekį.
Taip pat tikrai planuojame grįžti prie automobilių registracijos mokesčio metodikos – mūsų nuomone, šiuo metu jis yra nelabai susijęs su tarša, dėl to greičiausiai pereisime prie kitokio modelio, tačiau nedarysime to strimgalviais dar su šiuo biudžetu.
Kalbant apie didesnius pokyčius, nuo kitų metų pradėsime ieškoti geriausio modelio siekiant padidinti teisingumą ir kad mokesčių sistema prisidėtų prie mūsų socialinės politikos tikslų įgyvendinimo“, – tikina paskirtoji finansų ministrė.
Nors Tėvynės sąjunga prieš rinkimus daug kalbėjo apie būtinybę daryti pokyčius mokestinėje sistemoje, anot partijos atstovų, artimiausiu metu staigūs sprendimai šioje srityje nebus diegiami, nes tai pridarytų žalos ir didintų nepasitikėjimą valstybės finansų sistema.
Papildomos pandemijos valdymo išlaidos bus svarstomos viešai
M. Majausko teigimu, jei atsiras nenumatytų išlaidų, susijusių su pandemija, tikslinant biudžetą bus rengiamos viešos diskusijos parlamente, kur visi galės pasisakyti, o visuomenė girdės, kam bus naudojami mokesčių mokėtojų pinigai.
„Tokia yra Valstybės kontrolės rekomendacija, tokia pozicija yra ir Lietuvos banko bei Seimo teisės departamento, kuris labai aiškiai pasakė, kad buvusi Vyriausybė, pasiskolinusi 4 mlrd., nepatikslinusi biudžeto ir išleidusi ten, kur ji pati nori, nors Konstitucija aiškiai sako, kad Seimas nustato esmines išlaidų eilutes, – pažeidė Konstituciją tokiais sprendimais, ir nauja Vyriausybė to nekartos“, – pažymi konservatorius.
Kiek 2021 m. valstybės biudžete bus numatyta pinigų vakcinai įsigyti, spręs finansų ir sveikatos apsaugos ministrai, tačiau jau šiandien matyti, kad suma sieks mažiausiai 65 mln. eurų. Politikai pažymi, kad ši suma gali ir išaugti, nes reikia numatyti lėšas ne tik pačiai vakcinai įsigyti, bet ir visam vakcinavimo procesui.
Nustebino buvusios Vyriausybės sprendimas ženkliai kelti policininkų atlyginimus
Kalbant apie viešojo sektoriaus atlyginimų bazę, nors pandeminė situacija yra nelengva ir mokytojams, ir socialiniams darbuotojams, vis tik, M. Majausko teigimu, prioritetas siekiant įgyvendinti finansinius įsipareigojimus bus teikiamas medikams.
„Visus įsipareigojimus, kuriuos prisiėmė nueinanti Vyriausybė ir kuriuos prisiims ateinanti, turėsime įgyvendinti. Vienas iš jų – priedai medikams, dirbantiems su koronavirusu sergančiaisiais, tai kainuoja apie 6 mln. eurų per mėn. Taip pat turime įgyvendinti kolektyvinės darbo sutarties įsipareigojimus, kurie numato, kad didėjant minimaliai mėnesinei algai, atitinkamai turi didėti ir vidutinis medikų atlyginimas, o tam jau nuo sausio mėn. prireiks papildomų 50 mln. eurų – keista, kad šios išlaidos nebuvo įtrauktos į biudžetą, bet mes šią klaidą ištaisysime“, – skaičiuoja M. Majauskas ir priduria, kad taip pat bus įgyvendinti visi įstatymu numatyti įsipareigojimai.
Jam antrina ir G. Skaistė, sakydama, kad, kalbant apie atlyginimų didinimą, pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, kas numatyta įstatymais ir kolektyvinėmis sutartimis.
„Kalbant apie mokytojų, socialinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimą – ne visi šie susitarimai yra įgalioti Vyriausybės, tad jų teisinis pagrindas yra ne visai vienodas. Turbūt ieškosime galimybių. Matome tą žodinį pažadą, kurį davė buvusi Vyriausybė dėl atlyginimų didinimo, bet taip pat matome ir įtemptą situaciją, kai ekonomika neauga, o BVP apskritai šiemet krito. Kalbant apie viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimą apskritai, bazinis dydis ateinančiais metais, kad ir labai minimaliai, bet yra didinamas, tad atlyginimai šiek tiek turėtų augti visiems“, – kalba politikė.
Žvelgiant į biudžeto projektą, matyti, kad ženkliausiai atlyginimai auga Policijos departamente, Vadovybės apsaugos departamente, tačiau to negalima pasakyti apie jau minėtas medikų, mokytojų ir kt. profesijas. M. Majausko teigimu, toks išeinančios Vyriausybės sprendimas naująją valdžią nustebino.
„Beliko tik gūžčioti pečiais – kaip pervargusiam, išsekusiam medikui, kovojančiam su pandemija, paaiškinti, kad išsirinkta viena sritis – policininkai – ir jiems didinami atlyginimai. Be jokios abejonės, policijai reikia didinti atlyginimus, bet šioje situacijoje negalime išskirti tik šios srities ir didinti atlyginimus tik jos atstovams. Šią padėtį reikės taisyti ir užtikrinti, kad atlyginimai būtų didinami ir medikams“, – tvirtina Seimo narys.
Planuos didinti išlaidas gynybai
Kitų metų valstybės biudžete išlaidos gynybai numatytos tuo pačiu santykiu su BVP. Tėvynės sąjunga ir Laisvės partija pasisako už gynybos išlaidų didinimą siekiant pasiekti 2,5 proc. ar daugiau nuo BVP, dėl to yra pasirašytas partijų susitarimas. Matydamas kitų metų biudžetą, M. Majauskas sako matantis poreikį didinti nuošimtį nuo BVP net ir atsižvelgiant į ekonomikos augimą.
„Išlaidos krašto apsaugos ministerijai turės didėti. Aš asmeniškai matyčiau net kelių dešimčių milijonų eurų sumą, tačiau konkretus skaičius bus susitarimo tarp krašto apsaugos ministro, finansų ministrės ir Vyriausybės reikalas“, – kalba M. Majauskas.
Jo žodžius patvirtina paskirtoji finansų ministrė, kurios teigimu, jau vyko pokalbis tarp jos ir paskirtojo krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, aptartos iniciatyvos didinti socialinį paketą, skirtą krašto apsaugos sistemos žmonėms. O atitinkamai su juo turėtų augti ir kitos išlaidos, siekiant išlaikyti išlaidų balansą.
Pertvarkas įgyvendins nepaisant pandemijos
Pastaruoju metu paskirtoji ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė daug kalbėjo apie reikalingus pokyčius jos kuruojamame sektoriuje: kontroliuojančių institucijų mažinimą, kai kurių institucijų augimą, kontrolės silpninimą ir reikalingą didesnį pasitikėjimą. Šie planai, politikės teigimu, net ir esant pandeminei situacijai nebus atidedami.
„Ši pandemija – ne tik krizė, bet ir galimybių langas įgyvendinti labai svarbias reformas, ypatingai – verslo priežiūros srityje. Turime peržiūrėti kontroliuojančių institucijų tikslus, kad jos konsultuotų, o ne baustų. Beje, tai ypatingai svarbu smulkiam ir vidutiniam verslui, nes didelės įmonės gali pasisamdyti konsultantus, kurie padės atitikti reikalavimus, bendraus su inspektoriais ir t.t. Dėl to norime peržiūrėti funkcijas, jas optimizuoti, iškelti tokius tikslus, kurie sukurtų draugišką aplinką, ir to reikia imtis nedelsiant.
Įsivaizduokime, kur esame – šiandien kalbame apie mokesčių atidėjimą ir subsidijas verslui, bet turime įsivertinti ir visas kitas valstybės reguliavimo priemones, kurios veikia verslo aplinką. Geresnio meto šioms reformoms aš nematau. Lygiai taip pat svarbu padaryti namų darbus mano kuruojamos ministerijos pavaldžiose institucijose, dirbančiose su inovacijomis – reikia, kad mūsų ekonomika taptų sudėtingesnė, kad pagamintume daugiau pridėtinės vertės. Tad jokiu būdu nė vienas prioritetas nėra atidedamas dėl pandemijos, priešingai, tai – galimybė šias reformas įgyvendinti“, – teigia A. Armonaitė.
Taip pat neplanuojama atidėti reformų srityse, apie kurias daug metų kalbama, ypač – švietimo: ruošiamasi įgyvendinti mokymo įstaigų tinklo, aukštojo mokslo pertvarkas.
„Manau, kad sisteminiai pokyčiai bus planuojami tuo pačiu metu, nepaisant to, kad yra pandemija. Laiko mes neturime – tie pokyčiai ir taip yra vėluojantys, o sistema – užsistovėjusi. Tad, manau, tiek sveikatos apsaugos ministras, tiek švietimo, sporto ir mokslo ministrė yra pasirengę pradėti pokyčių planavimą artimiausiu metu“, – įsitikinusi G. Skaistė.
M. Majauskas pastebi, kad reformos turi nestoti, tačiau šiandien svarbiausias prioritetas yra pandemijos suvaldymas. Taip pat svarbu užtikrinti, kad ekonomika atsigautų, būtų tikslingai įgyvendintas ekonomikos DNR planas ir kuriamos didelius atlyginimus mokančios darbo vietos.