Laikinoji Vyriausybė nusprendė pratęsti karantiną iki pat Naujųjų metų ir sugriežtinti kai kurias jo sąlygas. Gyventojams taip pat rekomenduojama iš namų išvykti tik dėl svarbių priežasčių. Prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad tokios priemonės nėra pakankamos.

Panašios pozicijos laikėsi ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Antanas Matulas. Pasak jo, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, yra du keliai, vienas iš jų – absoliutus karantinas.

– Esate Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, kaip Jūs vertinate įvestus ribojimus, ar jie pakankami?

– Situacija yra dvejopa. Praeitą trečiadienį komitete aiškinomės, kokia yra reali situacija Lietuvos gydymo įstaigose. Per šešias posėdžio valandas kalbėjome su visų savivaldybių atstovais ir savivaldybių gydymo įstaigų atstovais.

Tai aiškėja, kad yra du keliai. Pirmas, iki Kalėdų taikyti griežtesnes priemones, pavyzdžiui, visišką karantiną, nes plitimas yra milžiniškas, kai kuriuose rajonuose jau dabar situacija yra beveik nevaldoma. Antras kelias yra taikyti esamus ribojimus, nors kai kurie iš jų, pavyzdžiui, leisti statytis automobilį kas penktoje vietoje, yra visiškai nelogiški. Tačiau tada reikia kreipti dėmesį į sveikatos įstaigas. Niekas nekalba apie tai, kas darosi sveikatos įstaigose.

– Ką parodė Jūsų pokalbiai su savivaldybių gydymo įstaigų atstovais? Kokia ta reali situacija gydymo įstaigose?

– Jeigu nebus sveikatos sistemoje numatytos papildomos priemonės, papildomas finansavimas, tai per mėnesį sveikatos sistema sugrius. Pirmos pandemijos bangos pradžioje buvo žadama duoti sveikatos sistemai papildomus 500 mln. eurų. Vietoje to, kad būtų duoti šitie pinigai, yra išleistas sveikatos draudimo rezervas.

Privalomojo sveikatos draudimo rezerve buvo sukauptos lėšos. Jei jos būtų racionaliai panaudotos, stiprinant sveikatos sistemą, skatinant darbuotojus, apsirūpinant priemonėmis, įrenginėjant deguonies palatas, kartu skiriant ir žadėtas papildomas lėšas, tai situacija būtų buvusi kitokia.

Dabar iš rezervo išleista virš 400 mln. eurų. Valstybė papildomai sveikatos sistemai davė kažkur 100 mln. eurų. Turime situaciją, kai iš Ligonių kasų vėluoja pinigai, skirti atsiskaitymamas su darbuotojais, nes jų biudžetas nesurenkamas. Vietoje to, kad būtų padedama gydymo įstaigoms, pradeda vėluoti atsiskaitymai.

Įstaigos, kurios prisideda prie koronaviruso gydymo, iš rezervo negauna nieko. Įstatymas, kad įstaigos pačios turi apsirūpinti priemonėmis, išleistas, bet pinigai nenumatyti. Kiekviena įstaiga perka atskirai, tai priemonių kainos auga. Darbuotojai piniginių paskatinimų negauna.

Taip, Vyriausybė priėmė sprendimą, kad iš vieno skyriaus darbuotojai gali būtų perkelti į skyrių, dirbantį su koronavirusu sergančiais asmenimis. Bet čia ne sovietmetis, negalima darbuotojo priversti – ne tas amžius. Priedus Vyriausybė nurodo mokėti iš savų lėšų, bet gydymo įstaigos tų lėšų nebeturi.

Antanas Matulas
Foto: Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova, Džoja Gunda Barysaitė)

– Tai gydymo įstaigos nėra pasirengusios gydyti COVID-19 pacientų?

– Įstaigos – apie 20 ligoninių – dabar įsirenginėja deguonies palatas, bet neturi generatorių. Valstybė per vasarą finansavo deguonies palatų įrengimą tik trijose ligoninėse. Dabar yra pats laikas duoti toms ligoninėms finansavimą.

Gydymo įstaigų atstovai tikina, kad prisidės prie COVID-19 gydymo, jie yra pasiruošę plėstis, bet jiems reikia pagalbos. Reikia skatinimo priemonių, kurios padėtų pritaikyti aplinką, įsirengti palatas.

Turime situaciją, kurioje pridaryta daug klaidų. Bet dabar reikia kalbėti ne apie klaidas. Dabar reikia veikti. Tai reikia arba įvesti dviejų-trijų savaičių absoliutų karantiną, arba suintensyvinti koordinavimą ir finansavimą, siekiant sustiprinti sveikatos sistemą. Taip, kaip yra, toliau būti negali.

– Ką, Jūsų nuomone, reikėtų daryti kitaip?

– Reikia perduoti atvejų atsekimą į savivaldybių Visuomenės sveikatos centrų skyrius. Savivaldybės turi Visuomenės sveikatos biurus, juose reiktų sustiprinti atvejų atsekimą. Atvejų atsekimą reikia labiau perduoti savivaldybių padaliniams. Ten žmones vieni kitus pažįsta, atsekti atvejus lengviau.

Būtina nustoti kaltinti žmones. Žmonėms atsibodo Aurelijaus Verygos moralizavimas. Žmonių reikia prašyti, jiems reikia nuolat kartoti informaciją. Tik šitaip galima su žmonėmis kalbėtis. Nueinančios valdžios pagrindinė klaida yra nebendravimas, neklausymas ir neįsiklausymas. Toks valstybės valdymas toliau tęstis negali.

– Vis tik Jūs pabrėžiate, kad esminis akcentas dabar turėtų būti teikiamas sveikatos apsaugos sistemai?

– Kaip ir minėjau, yra du keliai. Vienas – absoliutus karantinas. Kitas – galima eiti tuo keliu, kuriuo einama, išimant nelogiškus sprendimus ir galbūt net uždarant nebūtinųjų prekių parduotuves, bet tada turi būti kitaip dirbama su savivaldybėmis ir skiriami papildomi finansai sveikatos sistemai.

Be papildomų resursų sveikatos sistema negali įveikti šios pandemijos. Jei taip ir toliau, po dviejų savaičių nebebus kam dirbti ir gydyti.