„Už“ balsavo 115 parlamentarų, „prieš“ balsavusiųjų nebuvo, o susilaikė du Seimo nariai.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisomis siekta pakeisti pensijų indeksavimą, kad, neaugant ekonomikai bei atlyginimams, jos nuo kitų metų tikrai padidėtų. Pataisa užtikrina, kad, sumažėjus BVP, bet augant vidutiniam darbo užmokesčiui, pensijos vis tiek didėtų.
Sutarė ir valdantieji, ir opozicija
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas antradienį ragino balsuoti už indeksavimo pataisą. Jo teigimu, pensininkai neturi turėti abejonių dėl pensijų kilimo ateinančiais metais.
„Yra svarbus įstatymo projektas ir susitarimas Seimo dėl to, jog būtų vykdomi įsipareigojimai pensininkams, skirtingai, nei planavo nueinanti Vyriausybė. Yra priimti įstatymai, įskaitant ir prezidento iniciatyvą indeksuoti pensijas papildomai taip, jog vidutiniškai pensija didėtų 9 proc. Tam reikės numatyti papildomą 67 mln. eurų finansavimą ir tai bus padaryta. Pensininkai neturėtų turėti menkiausių abejonių“, – sakė jis.
Valstietis Tomas Tomilinas pabrėžė, kad pensijų augimo klausimu egzistuoja valdančiųjų ir opozicinių partijų sutarimas.
„Tai, kad keičiama pensijų indeksavimo formulė, nereiškia, jog mūsų pensijų indeksavimo įstatymas, kuris buvo priimtas dar vieną kadenciją prieš, yra blogas. Šiuo atveju tik tobulinamas esamas mechanizmas. Nėra daroma jokia revoliucija.
Gyvenimas diktuoja savo sąlygas, aplinkybes. Mes turėjome labai netipinę krizę, kai BVP augimo nebėra, bet turime gana neblogą rodiklį, lyginant su kitomis šalimis, ir turime augantį darbo užmokesčio fondą. Todėl šiomis pataisomis opozicijos ir pozicijos pastangomis yra sukurtos prielaidos pensijas indeksuoti“, – detalizavo jis.
Bazinės pensijos papildomas procentas buvo, anot jo, indeksuotas ir prezidento, ir dalies Seimo narių iniciatyva. Parlamentaras džiaugėsi, kad parlamente pensijų indeksavimo klausimu yra sutarimas, kuris leis kitais metais saugiai didinti pensijas.
Remigijus Žemaitaitis diskusijos Seime metu pabrėžė, kad nuopelnus dėl galimybės indeksuoti pensijas turi prisiimti ne valdantieji ar opozicija, o verslas.
„Seimas, Vyriausybė absoliučiai čia nieko nepridėjo. (...) Norėčiau padėkoti Lietuvos verslui, sąžiningiems verslininkams, kurie per pastaruosius dešimt metų sugebėjo darbo užmokestį kelti kiekvieną mėnesį, kiekvienais metais proporcingai. Tas indeksas yra dėka jų. Seimo nariai, Vyriausybė yra tik instrumentas – momentinis instrumentas – mygtukui paspausti padaryti tą, ką verslas jau padarė“, – aiškino R. Žemaitaitis.
Užsiminė apie skolintus pinigus
Visgi ne visi parlamentarai įstatymo pataisą įvertino tinkamai. Seimo narys Kęstutis Glaveckas akcentavo, kad ekonomikos efektyvumo prasme toks pinigų panaudojimas iškels daug klausimų.
„Tikėjimas, kad rytoj bus pyragėliai, ne visada pasiteisina. Indeksavimo korekcija susijusi su tuo, kad mes pažadame, jog 63 mln. eurų kitais metais, nepriklausomai nuo ekonomikos augimo, bus skirti. Tas yra gerai. Tie pinigai, reikia papildomai pasakyti, yra iš skolintų lėšų, europinių pinigų. Europiniai pinigai atsiranda, taip pat ir šitoje eilutėje, nes yra sustabdytas stabilumo ir ekonomikos augimo pakto veikimas“, – aiškino parlamentaras.
2021 m. valstybės biudžete numatyta 249 mln. eurų tik automatiniam pensijų indeksavimui įgyvendinti 7,17 proc.
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlė papildomai – 1,91 punkto – indeksuoti ir bazinę pensiją, ir papildomą dalį ir taip dar sparčiau didinti pensijas. Kol kas tam lėšų – 67 mln. eurų – nenumatyta, bet valdantieji ketina juos rasti.
Socialinių reikalų ir darbo ministerija nurodė, kad dėl automatinio indeksavimo vidutinė pensija kitąmet didėtų 27 eurais iki 404 eurų arba iki 411 eurų, jeigu būtų pritarta prezidento siūlymui. Dabar vidutinė pensija siekia 377 eurus, o su būtinuoju stažu – 399 eurus.