Profesorius Saulius Čaplinskas laidoje Delfi diena sako, kad labai svarbu akcentuoti žmonių elgesį. Jeigu visuomenei nepriimtinos kurios nors taisyklės, tai jų ir nesilaiko, o tai labai blogina situaciją.

„Norėčiau pasakyti, kad turbūt nėra kitos išeities, tik įvesti kokių nors papildomų apribojimų, o ar pavyks suvaldyti ar bent pristabdyti, tikriausiai priklausys nuo to, ar žmonės supras, kam to reikia. Jeigu siūloma tam tikra priemonė, kuri liečia kiekvieną iš mūsų, tai, norint, kad kiekvienas pilietis ją priimtų, būtina, jog jis suprastų, kam to reikia“, – laidos pradžioje svarstė profesorius.

Mirčių kreivė augs

Kaip laidoje Delfi diena tikino duomenų mokslininkas Vaidotas Žemlys-Balevičius, tikėtina, kad mirčių tik daugės.

„Jeigu mes nesiimsime priemonių, tai tos prognozės visiškai tikėtinos. Kalbant apie mirtis, jų tik daugės. Net jeigu įsivesime griežtas priemones, mirčių kiekis dar augs. Pažiūrėkime į kitų šalių praktiką – pavyzdžiui, Anglijoje pirmo karantino metu, kai buvo įvestos griežtos priemonės, atvejų skaičius krito iš karto, o mirčių skaičius pasiekė piką po dviejų savaičių. Nematau priežasčių, kodėl pas mus turėtų būti kitaip“, – tvirtino pašnekovas.

Paklausus, kodėl daugelis rekomendacijų ar priemonių neveikia, profesorius S. Čaplinskas tikino, kad svarbiausia tokios situacijos priežastis – žmonių elgesys.

„Toks jausmas, kad visuomenė buvo pamiršusi, jog egzistuoja užkrečiamos ligos. Jos tikrai niekur nedingo. Prisiminti reikia jų plitimo dėsnius. Viena vertus, ligos plinta dėl žmonių elgesio, apie tai nuolat kalbama. Pasikartosiu: suveiks tik tos priemonės, kurias žmonės palaikys. Kitas dalykas – tai priklauso nuo viruso biologijos. Deja, mes dabar esame tokioje situacijoje – gruodžio mėnesį pradeda augti koronaviruso aktyvumas, plitimas ima spartėti. O piką pasiekia tik sausio mėnesį“, – sako S. Čaplinskas.

Trūksta lyderystės

Anot jo, vis dar neišmokome analizuoti ir mokytis iš padarytų klaidų pirmojo karantino metu.

„Viena vertus, galbūt visuomenė jau iš dalies pavargo, turime tą vadinamąjį pandeminį nuovargį. Kita vertus, ko gero, iki šiol buvo bijoma analizuoti išmoktas pamokas ir padarytas klaidas. Jeigu žvelgdami atgal matysime klaidas, galbūt žiūrėdami į ateitį galėsime pasiekti kokių nors rezultatų, bet kol nepradėsime analizuoti, kodėl žmonės elgiasi vienaip ar kitaip, tol tos kreivės tik augs į viršų“, – sako S. Čaplinskas.

Duomenų mokslininkas pabrėžė dar vieną praleistą progą valdant koronaviruso situaciją. Anot jo, pas mus nėra demonstruojama lyderystė. Taip jis teigė kalbėdamas apie prezidentą bei ateinančią ir nueinančią valdžias.

„Sekmadienį buvo puiki proga pademonstruoti, kad visi valstybės lyderiai dirba kartu, – prezidentas, ateinanti ir nueinanti valdžia, kad jiems rūpi, ir tai yra signalas, jog situacija bloga, o šita proga buvo praleista ir turime tai, ką turime“, – sako profesorius.

Nesupranta reikalavimo dėl automobilių stovėjimo kas penktoje vietoje

Paklausus, ką S. Čaplinskas mano apie naujas priemones bei kokią įtaką situacijai visa tai gali turėti, pašnekovas pabrėžė, jog visiškai nesupranta naujojo reikalavimo dėl mašinų statymo kas penktoje vietoje.

„Aš niekaip nesuprantu, kodėl reikia į kas penktą vietą statyti mašinas stovėjimo aikštelėse, – ką tai turi bendro? Tik pasikartosiu, kad jeigu žmonės nesupras, kam tokių priemonių reikia, jie jų ir nesilaikys.

Pritariu tam, kad reikia bendros lyderystės, bet pirmiausia būtina aiškinti kodėl. Jeigu žmogus nesupras, sunku tikėtis, kad elgsis atitinkamai“, – sako profesorius.

Naujos rekomendacijos

Primename, kad rekomenduojama visose parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose bei paslaugų teikimo vietose nerengti akcijų, išpardavimų, nuolaidų valandų, kurios didina pirkėjų srautus, didinti dirbančių kasų skaičių, kad nebūtų eilėje daugiau kaip 5 asmenys, nustatyti ilgesnį darbo laiką, parduotuvėse lankytis vienam šeimos asmeniui.

Draudžiama apgyvendinimo paslaugoms teikti skirtų patalpų nuoma, subnuoma ar panauda, skirta privatiems renginiams, šventėms ar kitiems susibūrimams organizuoti.

Ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas vyks toliau tiesiogiai, bet ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas rekomenduojama lankyti tik tiems vaikams, kurių tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu.

Ugdymas mokyklose pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdomas nuotoliniu būdu, išskyrus specialiosiose mokyklose ir bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse ugdomus mokinius.

Neformalusis vaikų švietimas vykdomas nuotoliniu būdu arba stabdomas, kaip ir neformalusis suaugusiųjų švietimas, išskyrus aviacijos, jūrininkų bei transporto priemonių vairavimo praktinius mokymus, taip pat užsienio kalbos lygio mokėjimo vertinimo egzaminus asmenims, stojant į užsienio aukštąsias mokyklas.

Mokykloms siūloma ankstinti mokinių atostogas ir jas skelbti nuo gruodžio 14 dienos iki sausio 3 dienos.

Karantino trukmė pratęsta iki gruodžio 31 dienos, 24 val., nutarimas įsigalioja nuo trečiadienio.