– Premjere, kaip pats manote, jūsų finišas – sėkmingas ar nesėkmingas?

– Manau, kad reikia vertinti visus 4 metus. Apžvelgdamas šį laikotarpį įvairiausiais aspektais tikrai manau, kad ši Vyriausybė buvo viena sėkmingesnių Lietuvos vyriausybių. Absoliuti dauguma ministrų, kaip ir aš, atidavėme visas jėgas dirbdami Lietuvai tėvynei, ir aš tai vertinčiau pozityviai.

Galime bandyti girtis ar mėginti gražinti faktus, bet ta frazė, kurią valkiojome paskutinius metus ar pusmetį, kad Lietuva niekad taip gerai negyveno, kaip dabar, – ji turi pagrindo.

Aišku, vis dar turime pandemijos krizę, kuri, panašu, dar ilgai mus kamuos. Bet manau, kad [finišas] sėkmingas, ir sėkmingas ta prasme, jog tai – jau trečia Vyriausybė, kuri išdirba visą kadenciją.

– Taip, situacija pasikeitė, vyriausybės nebevirsta taip, kaip anksčiau – per metus net po kelias. Bet kalbant apie kadencijos pabaigą ir koronaviruso rekordą – premjere, ar gali būti, kad ši valdžia ir jūs galvojate taip: kam man stengtis, jei sėkme mėgausis kiti?

– Tikrai ne. Tai galiu pasakyti labai nuoširdžiai, žiūrėdamas į akis tiek jums, tiek kiekvienam Lietuvos žmogui. Manau, ir už visus ministrus galiu tai pasakyti: mes tikrai jaučiame atsakomybę, tikrai stengėmės iki paskutinės minutės siekdami padaryti šią situaciją kuo mažiau skausmingą Lietuvai.

Saulius Skvernelis, Edmundas Jakilaitis

Deja, [nukentėjo] visos valstybės. Jei Lietuva būtų vienintelė tokia, būtų galima tą teoriją vystyti, bet visos valstybės liepsnoja, karantinai ir kitos priemonės nedaug kur gelbsti. Arba reikia dar kažkokių žingsnių – o jei reikės, patikėkit, mes padarysim ir kitą posėdį – nes tikrai nenorime, kad būtų taip, jog po mūsų – nors ir tvanas. Aš ir būsimai Vyriausybei linkiu sėkmės, nes tai yra visų mūsų sėkmė. Mes visi esame Lietuvos piliečiai. Jei gerai seksis Lietuvos Vyriausybei, vadinasi, ir mums bus gerai. Todėl tikėtis, kad kažkam bus blogiau – tikrai ne.

Taip, bus sunku. Šie paskutiniai metai buvo nestandartiniai ir labai sunkūs visomis prasmėmis. Bet tikiuosi, kad žmonės yra pasiryžę, žino, kur eina. Matosi, tas džiaugsmas dar ne visai praėjo po laimėtų rinkimų, bet realybė pasikeis iškart, kai nauji ministrai ir premjerė ateis į šiuos rūmus, sės į pirmą Vyriausybės posėdį, kuriame reikės priimti sprendimus dėl kitų metų biudžeto.

– Premjere, kodėl sergančiųjų skaičiai tokie dideli? Kada buvo paleista situacija – gal rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje, kaip manote?

– Manau, žiūrint techniškai ir ekspertiškai, mums turbūt nereikėjo daryti pauzės tarp pirmo ir antro karantino.

– Leisti vykti renginiams ir t.t., ar ne? Reikėjo drausmę laikyti visą laiką?

– Galbūt ne tokia apimtimi, bet reikėjo drausmę palaikyti. Nepuoselėti iliuzijų, ko mes natūraliai norėjome – grįžti į normalų gyvenimą. Visgi laisvesnio gyvenimo pojūtis vasarą duoda savo rezultatus. Suprantu žmones – visi esame pervargę nuo tų ribojimų, baimės ir nežinomybės. Jei tokioje vietoje galima kažkuo pasidžiaugti, mes – tikri europiečiai: taip elgėsi visa Europa, ir tas pačias pasekmes turi.

Jei žiūrėsime į tas valstybes, kuriose iki demokratijos principų – toli, net ir jos nesusitvarko su griežtais, kariniais metodais. Tad vienintelis išsigelbėjimas – elementarus priimtų priemonių laikymasis.

Taip pat – vakcina. Jos pirkime esame surišti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Jei mums vakcinas pavyks gauti laiku, dar šį mėnesį, ir pradėsime skiepytis, pradedant medikais, nes jie šiuo metu – opiausia problema, ir jei žmonės suvoks vakcinavimo prasmę, baigsis tos 5G ir panašių kvailysčių teorijos, manau, pavasaris bus visai kitoks ir mes galime išeiti iš šios krizės.

Arba kas belieka – tokie sprendimai, kuriuos taikė pati Kinija pirmos bangos metu, bet manau, kad mūsų demokratinei visuomenei tai nėra priimtina.

– Grįžtant prie situacijos vasarą ar ankstyvą rudenį – kaip pats manote, ar tai nėra susiję su politika, valdžia, kad tiek kartų kartoję, jog sėkmingai įveikėme pirmąją bangą, galų gale patys tuo patikėjote ir atsipalaidavote?

– Ne, mes neatsipalaidavome nė vieną dieną. Visi tikėjosi, kad bus dar viena banga. Turėjome viltį, kad ji bus kitokia. Ji ir yra kitokia, kaip mes matome. Galiausiai – kitas laikotarpis. Jei tada ėjome iš žiemos į pavasarį, kada apskritai infekcinės ligos, virusai slopsta, išnyksta, dabar yra atvirkštinis variantas. Atsipalaidavimo nebuvo, buvo baimės. Tie patys rinkimai – juk tai vis tiek yra žmonių susibūrimai, buvo tam tikros rizikos.

Bet tikrai galvoju, ir ekspertai, ir visi duomenys rodė, kad jei mes būtume laikęsi tų priemonių, ir negalvoję, kad valdžia viską turi nuspręsti už mus, galbūt galėjo būti šiek tiek mažesni skaičiai. Nors, kaip minėjau, Latvija, Estija, Lenkija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija – visos jos užsiliepsnojo panašiai, nors ten dar drastiškesnės priemonės priimtos – komendanto valandos įvestos. Kai kur yra kitokie rezultatai, kur galbūt visuomenė daugiau supranta grėsmę.

Nėra paslapties, kad kažkiek įtakos turėjo ir visos tos sąmokslo teorijos, kad viruso nėra, jis išgalvotas, kaukių nereikia. Pažiūrėkite, kaip mes kaukes dėvėjome – jei po smakru dėl policijos pasidedi, tai nieko nereiškia.

Tad šioje vietoje panikuoti nereikia, bet turime daryti viską, kad išsaugotume nesugriuvusią mūsų sveikatos sistemą. Žmonėms reikalinga pagalba ne tik dėl šio viruso, bet ir kitų ligų, ir tai yra svarbiausia.

Kontraversiškos nuomonės ir dėl ugdymo – visiškai uždaryti ir pereiti į nuotolinį, ar ne. Yra ir pliusų, ir minusų. Bet turime suvokti, kad nei po mėnesio, nei po dviejų visa tai nesibaigs. Vakcina yra labai svarbu. Ir jei mes būsime tinkamai pasiruošę, ir vakcina pateks į Lietuvą kaip ir į visas kitas ES valstybes, pradėsime aktyvų vakcinavimą ir tai, tikiuosi, bus veiksminga, – įvyks lūžis.

– Sprendžiant pagal tai, kas yra kitose šalyse, kalbėti apie sveikų ir jaunesnių nei penkiasdešimtmečių vakcinavimą, turbūt realiausia apie balandį-gegužę.

– Visuomet stengiuosi išlikti labiau pozityvus ir optimistinis – jei gruodžio mėn. gauname pirmą dozę, kuri būtų skirta paskiepyti visą medicinos personalą ir galbūt esantiems rizikos grupėse...

Šiandien matome, kad liepsnoja ligoninės, slaugos namai, kur, atrodo, neįmanoma – visi lyg ir supranta grėsmę, o dėvėti apsaugines priemones, saugotis yra darbo kasdienybė. Bet ten vis tiek pratrūksta ir pratrūksta.

Kitas momentas – visi bandome save apgauti: restoranai neveikia, vakarėliai nevyksta, klubai uždaryti – bet visa tai persikėlė į asmenines šventes, erdves, privačias aplinkas. Ką rodo Naujųjų metų šventės planai – verslai siunčia žinutes, kad viskas užsakyta, šventinės vakarienės ir pan. Su tokiu požiūriu galime ir komendanto valandą įvesti, niekas nepadės.

– Kalbant apie požiūrį ir kitų metų biudžetą – jame nenumatyta lėšų pensijų indeksavimui 9 proc., priedų medikams už viršvalandžius, vaiko pinigų didinimui – nors įstatymas priimtas, taip pat – vakcinos įsigijimui, nors turbūt turėtų būti bent 150 mln. numatyti, jau nekalbu apie paramą verslui, prastovas ir t.t. Kodėl, premjere?

– Gaila, kad dabartiniai valdantieji nesugeba išeiti iš savo opozicinės rolės. Viskas, ką pasakėte, toli nuo tiesos.

– Cituoju tai, ką pasakė Mykolas Majauskas, bet pats biudžeto projekto nelyginau su poreikiu...

– Reikėtų palyginti – ne kartą sakiau, kad biudžeto projektą darėme kaip sau, natūraliai tikėdamiesi, kad vienokia ar kitokia forma būsime koalicijoje. Rezultatas, tarp kitko, buvo „fifty-fifty“, ant rinkiminės ribos. Kalbant apie pensijų indeksavimą, pagal galiojantį įstatymą, apskritai pensijų indeksavimo negalime daryti, nes mes šiandien turime du įtvirtintus rodiklius – jei BVP smunka ir vidutinis darbo užmokestis, mes negalėtume indeksuoti pensijų. Čia Vyriausybė priėmė sprendimą – septyniais su trupučiu proc. indeksuoja, ir lygiagrečiai teikia įstatymo projektą, kaip iš tų dviejų būtinų rodiklių palikti vieną. Mes taip ir padarėme.

Saulius Skvernelis

– Bet jei nebūtų įstatymo projektas teikiamas, būtų 9 proc.?

– Nebūtų apskritai. Būtų mažiau nei 2 proc., nes, kaip minėjau, indeksavimui negalėtų būti teikiama.

Ta dalis, kuri pernai buvo priimta Prezidento, ta mažoji dalis – mes lygiagrečiai pateikėme įstatymo projektą Vyriausybei, kad šita dalimi nebūtų indeksuojama. Tai liečia tai, kas buvo daroma ketverius metus, išskyrus pernai metus, kai Prezidento iniciatyvai buvo pritarta Seime dėl pusmečio nedidelės dalies. Tam lėšos yra numatytos. Jei Seimas nuspręs, kad įstatymą netaikyti Prezidento indeksavimo dalies reikia atmesti, turės ieškoti šaltinio. Mes pensijų indeksavimą pateikėme subalansuotą.

Vaiko pinigai taip pat yra numatyti. Kalbant apie verslo paramą, apie 50 proc. lėšų dar nepanaudota iš to, kas dabar numatyta. Mes negalime numatyti į priekį, kiek pandemija tęsis – mėnesį, du, tris ar penkis. Biudžetas nėra vien sausas įstatymas – yra susiję visi rezervai, taip pat ir skolintos lėšos.

Lygiai taip pat ir dėl to, ką paminėjote apie vakcinas – Vyriausybė priėmė sprendimą. Prisiminkite tą istoriją, kur niekas nenorėjo atsakomybės prisiimti – ir Prezidentūra nenorėjo kalbėti, ir Seimas tokią keistą poziciją užėmė – ir sakė, kad tik Vyriausybė gali priimti. Mes priėmėme politinį sprendimą, pasirašėme visus išankstinius kontraktus, kaip ir dauguma ES valstybių, su visais potencialiais gamintojais, ir sakėme, kad suma gali būti iki 100-120 mln. Bet biudžete nepateiksi eilutės, kad yra išlaidos iki tos sumos, arba tarp vienos sumos ir kitos. Ir trečias labai svarbus dalykas – iškart pasakėme, kad vakcina bus perkama iš skolintų lėšų. Taip, kaip yra numatyta pagal įstatymus, kai mes kiekvienais metais turėjome peržiūrėti gynybos išlaidų didinimą, tą vadinamą žvaigždutę, kad NATO, ES reikalams gali būti naudojamos skolintos lėšos.

Kita vertus, tai yra vienkartinė injekcija. Jei pradėsime masinį vakcinavimą, natūralu, kad kitiems metams, jei tai vis dar bus aktualu, bus kaip su ta pačia gripo vakcina – daliai žmonių valstybė garantuoja nemokamą vakcinavimą, kiti susimoka patys. Tad tas išlaidas traukti į biudžetą ir neprotinga, ir nėra galimybės. Galiausiai, įtraukus preliminarią sumą, reikėtų mažinti kitas išlaidas – kam taip reikia daryti?

– Bet tai akivaizdu, yra biudžeto sandaros įstatymas, kuris įpareigoja vienaip ar kitaip programuoti biudžetą – jei būtumėte įtraukę, turbūt niekam klausimų nekiltų.

– Bet esminis dalykas, jei būtume numatę ir dėtume valstybės biudžeto lėšas vakcinos įsigijimui, vadinasi, mes ta suma turėtume kažkokias kitas išlaidas mažinti.

– Bet tai būtų sąžininga.

– Ne, tai būtų visiškai nesąžininga prieš tuos, kam turėtume karpyti atitinkamas išlaidas dėl to, kad buvo priimtas sprendimas tą daryti iš skolintų lėšų. O kokia suma bus – kaip minėjau, tai metų eigoje galima koreguoti. Šiandien matome, kad tai gali būti nuo 5 mln. iki 60 ar net 100 mln.

– Tad Vyriausybė, atnešdama biudžetą, tarsi iš anksto žinojo, kad parama verslui bus iš skolintų lėšų, vakcina – iš skolintų lėšų, ir skaičiai iš anksto žinomai yra per gražūs, ar ne?

– Skaičiai yra realūs, suprogramuoti tokie, kokius numato įstatymai. Mes negalime pagal menamas išlaidas programuoti. Sako „žiūrėkite, pas jus yra sąlyginės pajamos“ – ėjo antra versija, kad daug kas finansuojama ar planuojama finansuoti iš gaivinimo fondų lėšų. Sako, kad pajamos yra menamos, o išlaidos bus realios. Ne – jei pažiūrėtume sandaros įstatymą ir susijusius lydimuosius teisės aktus, labai aiškiai nurodyta – jei nebus gaivinimo fondo, nebus tų išlaidų. Tad čia baimės nereikia. Reikia pereiti iš opozicijos į poziciją. Tą situaciją mes turėjome ir 2016 m.

Vakcina

Matant, kaip formuojasi kabinetas, deja, yra didžiulė rizika, kad gali būti taip, jog mes turėsime prievolę patys šioje laikinojoje Vyriausybėje grąžintą biudžetą vėl teikti Seimui, jei nauja Vyriausybė neprisieks iki gruodžio 15 d. Va čia tai būtų tikrai esminė, didelė problema, nes mes tikrai norime elgtis korektiškai ir nesuprogramuoti naujai Vyriausybei problemų, kurias ji mato. Ir natūralu, kad mato – kažkur mažins, kažkur didins, kažkur kitaip subalansuos. Bet faktas – mūsų biudžetas yra pateiktas.

Tarp kitko, po biudžeto pateikimo dar buvo priimti keli įstatymai, bet tai – nedidelės išlaidos, kurių mes negalėjome numatyti, kad Seimas priims – dėl tam tikrų papildomų socialinių išmokų ir pan. Bet tai nėra didelė suma ir ji bus pakoreguota. Jei matysime, kad išeinama iš suprojektuoto biudžeto rėmų, kas apibrėžia BVP deficitą – šiandien yra 5 proc. – dabar išdidinus deficitą, didžiulių problemų turės naujoji valdžia 2021 m., 2022 m.

Be to, kaip valstybė atrodys skolinimosi reitinge? Mes šiandien skolinamės iš esmės už nulines arba minusines palūkanas, nes turime gerą vardą, kurį ketverius metus stengėmės išlaikyti ir parodyti – griežta fiskalinė drausmė.

Tad, manau, jiems reikia nustoti būti opozicijos rolėje, rimtai kibti į darbus. Ir su naująja Ministre Pirmininke kalbamės – jei tikrai reikia, visokeriopa pagalba, duomenys yra teikiami, ir jie bus teikiami nuo ministerijų lygio iki mano asmeniškai. Nes tikslas – kad būtų kuo sklandesnis, greitesnis perėmimas. Čia sprendžiasi ne kažkokios politinės partijos, o valstybės klausimai, ypač šiuo sudėtingu momentu, tad norisi, kad tas perdavimas būtų sklandus, greitas ir korektiškas.

– Sakote, opozicijai kuo greičiau reikia perimti pozicijos rolę, bet ir iš pozicijos pereiti į opoziciją reikia tam tikrų sugebėjimų. Šiandien, ketvirtadienį, kai mes kalbamės, dar nežinome, kuo baigėsi balsavimas dėl Jono Jaručio tapimo Seimo vicepirmininku. Greičiausiai galime prognozuoti, kad jis taps Seimo vicepirmininku. Bet kodėl iškart nebuvo galima teikti solidaus politiko? J. Jarutis, matant LVŽS frakciją, tikrai yra vienas solidžiausių ten esančių žmonių.

– Lygiai tą patį galiu pakartoti apie Aušrinę [Norkienę] – ji tikrai nenusileidžia nei solidumu, nei darbštumu, nei atsakingumu. Tačiau buvo pati pradžia. Matyt, tai emociškai natūralu – mes, valdančioji dauguma, dabar jiems atkeršysim ir parodysim jiems jų vietą – paskaldysim opoziciją. Tada visgi buvo priimtas mūsų frakcijos planas – jei didžiausia „valstiečių“ opozicinė frakcija niekur nereikalinga, viskas tvarkoje, toks valdančiųjų apsisprendimas. Bet tai – su ilgalaikėmis pasekmėmis, ir tie žingsniai, kurie yra numatyti, jie būtų, ir galbūt bus, vykdomi.

Manau, kad pati Seimo pirmininkė – ji, aišku, neatstovauja didžiosios frakcijos – supranta. Ir, atrodo, ta pradžia – nekokia, ji galėjo būti visiškai kitokia. Mes nusiteikę būti konstruktyvūs opozicijoje, daug kam iš mūsų reikės mokytis, nes tokioje rolėje niekada nebuvome, čia aš apie save kalbu asmeniškai. Bet iš tiesų reikia kalbėtis, būti konstruktyviems. Turime tokį tikslą, galbūt pavyks turėti bendrą opozicijos lyderį, šešėlinę Vyriausybę, alternatyvią Vyriausybės programą, kada bus pateikta Vyriausybės programa, kurios dar nematėme. Ten, kur sutariame, balsuosime kaip ir visuomet Seime – apie 80 proc. priimama, iš esmės bendrais sutarimais balsuojama. Ten, kur pozicijos kirsis iš esmės, natūraliai vieni kitiems oponuosime. Bet dar kartą galiu pasakyti, ką per ketverius metus mačiau – dabar kai kurie valdantieji, deja, elgiasi kitaip. Na, nėra politikoje priešų – yra oponentas. Ir jei pereinama į asmeniškumą, darbas jokios prasmės neturi.

– Apie priešų paieškas ir asmeniškumus – pasinaudodamas situacija, iš Seimo išėjo Ramūnas Karbauskis. Ar jums jo trūks Seime?

– Matyt, paaiškės labai greitai. R. Karbauskis liko partijos pirmininku ir toliau žada dalyvauti politinėje veikloje.

– O jūs toliau nesate partijos narys.

– Aš kol kas vis dar nesu partijos narys. Iš tiesų jo trūks, nes kai partijos pirmininkas yra Seime, įvykių sūkuryje, yra viena. Taip, partijos pirmininkas bet kada gali ateiti į Seimą, frakciją, bet jei ten nebūna nuolat, tai yra skirtingi dalykai. Galime palyginti, kai Gintautas Paluckas buvo partijos pirmininkas, bet nebuvo Seimo narys – buvo pakankamai sunku. Ramūnas yra pakankamai aktyvus ir žemaitiškai užsispyręs, iniciatyvus, tad matysime, kaip toliau dėliosis. Kol kas tas aktyvumas išlieka, o kaip atrodys Seime – nemanau, kad viena ar kista asmenybė gali iš esmės pakeisti Seimo darbą, kryptį ir strategiją.

Gi ne Ramūno Karbauskio asmenyje buvo tai, kas darėsi Seime – buvo ir Saulius Skvernelis, ir Gabrielius Landsbergis, ir Jurgis Razma... Bet, kaip minėjau, kažkuriuo momentu buvo peržengta korektiško bendravimo riba ir pereita į asmeniškumus, buvo į jį ne kaip į politiką, bet į asmenį, jo šeimą nukreipti dalykai. Tos ribos buvo peržengtos. Bet turime naują Seimą, naują kadenciją, naują viltį, ir dabar – tą sako ir valdantieji – bus siekiama, kad pasitikėjimas Seimu grįžtų. Stenkimės, gal pavyks tai padaryti.

– Aišku, nežinia, kas peržengė tas ribas – ar jis, ar apie jį. Bet, tęsiant pokalbį, po Ministro Pirmininko pareigų būsite eilinis Seimo narys ir antikorupcijos komisijos narys – galvojote, ką reikės veikti diena iš dienos būnant opozicijoje ir tiek?

– Ne tik – dar esu ir nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, kol kas tiesiog negaliu eiti šių pareigų, kol esu Ministras Pirmininkas. Bet kai nutrūks įgaliojimai, perimsiu šias pareigas Seime. Taip, galvojau, ką reikės daryti – tas ketverių metų režimas buvo beprotiškas. Tad tikiuosi, kad jis kurį laiką bus ramesnis. Bet jei turi idėjų, minčių, norų, būnant opozicijoje, manau, yra gerokai lengviau. Bent jau aš taip tikiuosi, nors kol kas dar neišbandžiau šios rolės.

Ar pakaks veiklos – priklauso nuo žmogaus. Manau, kad jei nori, visada gali jos surasti. Tuo labiau, kad be šios tiesioginės veiklos – nors dažnai galvojame, kad Seimo nariai tik už įstatymus balsuoja, pykstasi ir daugiau nieko neveikia – yra daug pilietinių iniciatyvų. Galiausiai, tikiuosi, kad frakcijos statyba ir naujų korekcijų įnešimas, ir partijos reikalai – nors nesu partijos narys, bet vis tiek esu toje bendruomenėje – ir daugybė klausimų bus išspręsti. Kai kurių mes negalėjome išspręsti būdami čia, nes visą laiką buvo žiūrima, kad čia Ministras Pirmininkas, galbūt bus negerai, kažkas kažką pagalvos... Minčių ir veiklos yra daug, o kaip bus, matysime, nes to kelio niekada gyvenime nesu praėjęs.

– Kalbant apie įveiktą kelią – sakėte, kad neliptumėte ir kaip keleivis į Ingridos Šimonytės vadovaujamą laivą su ta įgulos sudėtimi. O jūsų laivas, ypač turint omeny pandeminę situaciją, ar perplaukęs vandenyną pasiekė krantą, ar sudužo į akmenis, kaip manote?

– Pasiekė krantą. Manau, kad ir I. Šimonytės laivo komanda bus kitokia. Tikrai iš viešosios erdvės kai kurie kandidatai atrodė labai nekaip. Tikrai nekvestionuoju išsilavinimo – galbūt dabar toks etapas, kad nereikia jo, bet jei žmogus komunikuoja, idėjas pristato – atrodo visai neblogai. Bet kai kurie Seimo nariai, buvę kelias kadencijas ir net daugiau, pretenduojantys į ministrus, manau, daro gėdą net kaip kandidatai. Jei esi pasiryžęs, turi bent pasiskaityti, pasidomėti. Nesakau, kad reikia žinoti viską – neįmanoma, dar pati pradžia, bet fundamentalius dalykus reikia žinoti.

– Čia kalbate apie vidaus reikalus?

– Ne tik, nors taip pat ir apie vidaus reikalus. Motyvacija, noras irgi yra labai svarbu, bet geriausia, kai yra balansas ir patirties, išminties. Nes labai dažnai konservatoriai, ir pati Ingrida sakydavo: „jūsų ministrai neturi politinės patirties ir užnugario Seime“. Apie pirminį kandidatų į ministrus sąrašą irgi galima taip pasakyti.

Tačiau žmonės labai keičiasi, aš irgi mačiau tą skirtumą. Prisiminkime Liną Kukuraitį – jis atėjo iš visuomeninės nevyriausybinės organizacijos, tikrai nežinojo visų biurokratinių niuansų ir pan. Ir visgi po ketverių metų galime pasakyti, kad tai buvo labai geras ministras. Buvo ir kitų pavyzdžių, kurie atėję iš nevyriausybinio sektoriaus per porą metų nesugebėjo „įsikirsti“, suprasti, kokia yra ministro pareigybė.

Nepaisant to, koks bus kabinetas – vis tik tai pasirinks Prezidentas ir premjerė, daugiau niekas tame nedalyvauja – noriu palinkėti, kad jiems visiems sektųsi ir jie būtų atsakingi bei supratų, kad tai yra milžiniška atsakomybė, milžiniška našta, ypatingai – premjero. Jausmas, kai toks akmuo nusirita nuo tavo pečių, yra panašus į tą, kai tas akmuo užkrinta. Bet kai užkrinta, supranti, kad krizės metu neturėsi į ką pažiūrėti ir su kuo pasitarti – tavo sprendimas vis tik bus galutinis. Jis nebūtinai bus teisingas, bet jis bus reikalingas. Tai – labai sunkus darbas. Ir man norisi palinkėti, ypatingai – premjerei, kadangi puikiai žinau, kokia minkšta ši kėdė, sėkmės, sveikatos, kantrybės ir ramybės – viso ko geriausio. Nes bus gerai Vyriausybei – bus gerai visiems mums Lietuvoje.