R. Urbonaitei užkliuvo ir ministrų „egzaminavimo“ procesas. „Sukurtas ažiotažas su šitiek spaudos konferencijų buvo perteklinis ir sukėlė nereikalingų įtampų. Aš manau, gal būtų galima suktis greičiau“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo ji.

Jos teigimu, prezidentas turi suprasti, kad vykdomoji valdžia formuojama ne prezidento, o Seimo rinkimų pagrindu.

„Vyriausybė yra priklausoma nuo turimo pasitikėjimo Seime, o ne Prezidentūroje“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

„Prezidento manevro laisvės čia nėra neribotos, valdantieji irgi gali tarti savo žodį ir prezidentui iš esmės pasipriešinti“, – pridūrė ji.

R. Urbonaitė pabrėžė, kad apskritai prezidento galios daryti įtaką Vyriausybės darbui yra minimalios.

„Prezidentas neturi būti tik tuo „notaru“, kuris uždeda parašiuką ir „štampuką“, bet iš kitos pusės jis negali ir perlenkti lazdos. Vyriausybė turi būti ta, už kurią atsakomybę prisiima valdantieji ir paskirta premjerė“, – sakė politologė.

Rima Urbonaitė

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Šarūnas Liekis sutinka, kad pagrindo atmesti kandidatus buvo.

„Lietuvoje formuojasi tradicija, kad į viešąjį administravimą sektorių žiūrima atmestinai – bet kas gali valstybę valdyti“, – kalbėjo politologas.

Jis priminė, kad 2016 metais lapkričio 29 dieną Vyriausybės sudėtis jau buvo patvirtinta, tiesa, tuo metu, kaip teigė politologas, Vyriausybė buvo formuojama kiek kitaip.

Prezidentūra ir premjeras derino tarpusavyje praktiškai visas kandidatūras ir Prezidentūra turėjo ne tik krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrus, kuriuos jie pateikė Vyriausybei, bet ir keletą kitų žmonių, kurie buvo laikomi vos ne Prezidentūros paskirti. Šiuo atveju turime kitokį mechanizmą, kur koalicija pati tariasi, teikia kandidatus Prezidentūrai ir prezidentas atsiduria vertinančiojo vaidmenyje“, – sakė Š. Liekis.

R. Urbonaitės vertinimu, toks elgesys, koks buvo 2016-aisiais, taip pat nėra tinkamas.

„Tai rodo, kad politikai nesuvokia politinės sistemos. Prezidentui, kuris nedalyvavo Seimo rinkimuose, negali atidavinėti ministerijų, jos turi būti derinamos ir už tai atsakomybę turi prisiimti pirmiausia valdantieji“, – laidoje „Delfi diena“ pabrėžė politologė.

Prezidentas penktadienį atmetė susisiekimo ir žemės ūkio ministrų kandidatūras. Susisiekimo ministerijai vadovauti Laisvės partija siūlė Kasparo Adomaičio kandidatūrą, konservatoriai Žemės ūkio ministerijai – Dalios Miniataitės.