„(...) Ji praktiškai nuo savo veiklos pradžios vienaip ar kitaip susijusi su žemės ūkiu, tačiau ko pasigedau susitikimo su ja metu – tai krypties, kuria linkme turėtų judėti mūsų žemės ūkis per ateinančius ketverius metus“, – interviu „Delfi“ penktadienį sakė G. Nausėda.
„Visi suprantame, kad bendros deklaracijos yra gerai, žemės ūkis turi būti konkurencingesnis, mums reikia stiprinti vidutinio dydžio ūkius, mums reikia spręsti ir socialines problemas kaime, nes yra mažų ūkių, kaip elgtis jų atžvilgiu, ar mes norime viską nukreipti į masto ekonomiją ir siekti, kad išliktų tik patys stambiausi ūkiai, bet kaimai ir miesteliai būtų pustuščiai. Tai pakankamai sudėtingi klausimai, o jeigu dar pridedi žaliosios Lietuvos programą, visa tai reikalauja iš kandidato labai aiškios vizijos, kuria linkme Lietuva turėtų judėti per ateinančius 4 metus“, – pridūrė šalies vadovas.
G. Nausėda, paklaustas, ar tikisi, kad bus pasiūlytas geresnis kandidatas, sakė, jog kartais „žmogus, turintis tam tikrą distanciją, gali lengviau suvokti, kas yra prioritetai.“
„Kartais paradoksas slypi tame, kad žmogui, turinčiam tam tikrą distanciją, (...) galbūt lengviau suvokti, kas yra tie prioritetai, nes žmogus, kuris ilgus metus nuolat verda taip pat ir vietinėje rutinoje, negali kartais pakilti į paukščio skrydį ir pažiūrėti, kuria linkme judame ir kur yra Lietuvos žemės ūkio perspektyva“, – sakė prezidentas.
D. Miniataitė, kurios kandidatūrą į ministro postą šalies vadovas atmetė, 2001–2004 metais dirbo žemės ūkio viceministre, 2004–2009 metais Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sekretore, nuo 2009 iki 2019 metų – ministerijos kanclere. Nuo praėjusių metų ŽŪM ji dirba vyriausiąja patarėja.