„Tos pastabos, kurios buvo išsakytos anksčiau, šiandien buvo aptartos ir apsvarstytos ir vertinant konkrečių ministrų kandidatūras. Galiu pasakyti, kad du iš ministrų, į susisiekimo ministrus ir žemės ūkio ministrus turėtų būti pateiktos kitos kandidatūros“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas teigė, kad negali prisiimti atsakomybės už šių kandidatų į ministrus ilgalaikių darbų įgyvendinimą.
„Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad tie kandidatai, kurie prisistatė buvo blogi arba nesuprato savo funkcijų. Tiesiog šiandien galėčiau pasakyti tik tiek, kad šiandien kaip prezidentas negaliu prisiimti atsakomybės už jų trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų įgyvendinimą. Nes stokojama vizijos, gero savo sektoriaus pagrindinių problemų išmanymo“, – priežastis vardijo šalies vadovas.
Šalies vadovas teigė, kad jau dabar turi žinių, ką Laisvės partija galėtų siūlyti į susisiekimo ministrus. Šią kandidatūrą, nors dar ir nepateiktą, jis jau dabar vertina teigiamai.
„Sutarėme su partijos (Laisvės partijos – aut.past.) pirmininke, kad šio kandidato pavardė, jam pačiam prašant, nebus įvardinta. Tačiau mes tai galėsime padaryti pačioje artimiausioje ateityje“, – teigė jis.
Abejonių sukėlė ir Kreivys
Abejonių sukėlė ne tik A. Dulkio kandidatūra, bet ir kandidatas į energetikos ministrus Dainius Kreivys ir jo viešųjų ir privačių interesų derinimas.
G. Nausėda sakė sulaukęs raštiško kandidato paaiškinimo, kaip daugiau nepaklius į tokias situacijas. Tad prezidentas sakė nematantis priežasčių atmesti šios kandidatūros.
„Ponas Kreivys išmano savo sritį, to niekas negalėtų neigti. Bet jo dalyvavimas tam tikrose verslo struktūrose, jo patirtis dirbant anksčiau ministru ir po to sekęs atsistatydinimas kelia rizikų į kurias nei prezidentas, nei premjeras negali nereaguoti. (…) Vakar gavau raštišką įsipareigojimą ir pasiūlymą kaip jis galėtų išvengti menkiausių įtarimų dėl interesų painiojimo. Matydamas šį jo labai rimtą požiūrį aš nematau pagrindo jo netvirtinti energetikos ministro pozicijoje“, – sakė šalies vadovas G. Nausėda.
Išvardijo priežastis
Paprašytas plačiau apibūdinti atmestus kandidatus, G. Nausėda teigė, kad šį sprendimą lėmė skirtingos priežastys.
„Neteigiu, kad tai buvo a priori prastos kandidatūros. Žmonės ruošėsi, stengėsi pristatyti savo viziją, kaip jie įsivaizduoja savo veiklą konkrečioje pozicijoje. Tačiau jiems ne iki galo pavyko tai padaryti ir tai įvyko dėl skirtingų priežasčių“, – aiškino valstybės vadovas.
„Be jokios abejonės Kasparas Adomaitis – jaunas, pradedantis politikas, tikrai turintis perspektyvą, bet susisiekimo sektorius yra tas, kuriame sprendimų reikia jau šiandien, veikia interesų grupės, yra ir tam tikrų problemų, kurios paveldėtos iš praeities.
Puikiai žinome, kiek turime istorijų, susijusių su ankstesnio susisiekimo ministro veikla. Taip, kad dėmesys šiam sektoriui, kaip strateginiam sektoriui, buvo labai didelis ir K. Adomaitis pasirodė fragmentiškai susipažinęs su šio sektoriaus problematika ir neatsakė iki galo į tuos klausimus, kokius keliu kiekvienam kandidatui į ministrus, – o kokia yra jūsų vizija ir ką jūs norėtumėte palikti po ketverių metų“, – detalizavo G. Nausėda.
Anot šalies vadovo, iš kandidatės į žemės ūkio ministres tikėjosi ilgalaikių darbų plano.
„Gerbiama D. Miniataitė yra labai patyrusi žemės ūkio specialistė ir iš jos aš tikėjausi ne tik veiksmų trumpuoju laikotarpiu, bet ir visos kadencijos laikotarpiu ir gerokai žvelgiant į ateitį, nes kalbame ir apie žalios Lietuvos idėjos įgyvendinimą ir jos įgyvedinimo problemas žemės ūkyje.
Deja, ilgalaikės vizijos ir aiškaus regėjimo, kaip mes rengsime savo žemės ūkio politiką per artimiausius penketą – dešimt metų pristigo, nes buvo šiek tiek prisidengiama būsimais Europos Sąjungos sprendimais ir stokota asmeninės vizijos šituo klausimu“, – sakė G. Nausėda.
Už Dulkį atsakomybę prisiėmė Šimonytė
G. Nausėda teigė, jog A. Dulkys bus skiriamas ministru.
„Taip pat kalbėjome ir apie kitus kandidatus, kurie sukėlė abejonių. Pirmiausia reikia užsiminti apie sveikatos apsaugos ministro poziciją. Taip, Arūnas Dulkys pristatė savo situacijos matymą, perspektyvos vertinimą.
Man daugiausia abejonių kilo ne tiek dėl jo ilgalaikės vizijos ir planų optimizuoti sistemą, bet dėl artimiausio laikotarpio veiksmų, nes kalbame apie labai jautrų sektorių, kuris išgyvena didelę įtampą. Dėl to reikalingas labai aiškus veiksmų planas ir algoritmas iškart pradėjus dirbti“, – kalbėjo prezidentas.
Nors jis tikino, kad tam tikrų abejonių A. Dulkio pristatyta situacijos valdymo vizija sukėlė, I. Šimonytė prisiėmė asmeninę atsakomybę už šio ministro veiklą.
„Sutarėme, kad jei dirbti nesiseks, mes nelauksime ilgai, sprendimai bus priimti labai greitai. Nenoriu, kad dirbti nesisektų“, – teigė G. Nausėda.
Dekretą žada pasirašyti antradienį
Prezidentas teigė, kad dekretą, kuriuo būtų patvirtinta Vyriausybė, jis turėtų pasirašyti vėliausiai antradienio rytą.
„Vėliausiai antradienio rytą pasirašysiu dekretą dėl Vyriausybės formavimo. Ir mes išlaikysime visus terminus“, – žadėjo G. Nausėda.
Prezidentas taip pat patvirtino, kad pirmadienį ketina susitikti su kandidatais į likusias laisvas pozicijas.
Prezidentas penktadienį spaudos konferencijoje dalyvavo vienas, be būsimos premjerės I. Šimonytės. Tame, anot šalies vadovo, nereikia ieškoti antro dugno.
„Nereikia čia nieko bandyti įžvelgti. Manau, kad tokia spaudos konferencija, kai bus nueitas visas kelias, dabar nuėjome 90 procentų kelio, pirmadienį arba antradienį būsime nuėję 100 procentu atkarpos. Nematau priežasčių, kodėl negalėtume surengti spaudos konferencijos“, – sakė šalies vadovas.
Per 15 dienų
Konstitucijoje numatyta, kad ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę bei pateikia svarstyti jos programą.
I. Šimonytė buvo paskirta lapkričio 25 dieną.
Viskas priklauso nuo Šimonytės
Europarlamentaras, buvęs premjeras Andrius Kubilius, vertindamas G. Nausėdos laikyseną, formuojant ministrų kabinetą, tikino, kad išankstiniai prezidento pareiškimai, jog nepritars pilnam kandidatų į ministrus sąrašui, yra pasidavimas viešosios nuomonės spaudimui.
„Lietuvoje yra susiformavusi nuomonė, kad prezidentas turi „pareigą“ iš premjero pateikto būsimos Vyriausybės sąrašo „išmesti“ bent 2 ar 3 pretendentus į ministrus. Prezidentai yra tapę tokios viešosios nuomonės „aukomis“, nes bijo taip elgtis, nes būtų matomi kaip „silpni“ prezidentai. Tačiau pasidavimas tokios tariamos viešosios nuomonės spaudimui, rizikuojant net sukelti konstitucinę krizę, kaip tik ir yra prezidento charakterio „silpnumo“ požymis“, – aiškino A. Kubilius.
Vis tik A. Kubilius pabrėžė, kad valstybės vadovas turėtų remtis ne viešąja nuomone, ankstesnių valstybės vadovų praktikomis ar politologų komentarais, bet Konstitucija.
„Konstitucinės krizės galima išvengti tik tada, kai visos valdžios institucijos, kurios dalyvauja Vyriausybės formavimo procese, suvokia, kad jos turi konstitucinę pareigą ir atsakomybę nepažeisti Konstitucijos. Stebint pastarųjų dienų prezidento elgesį, kyla abejonių, ar Prezidentūroje tokia atsakomybė yra tinkamai suprantama. O tai yra pavojinga – ir valstybei, ir pačiam prezidentui“, – rašė A. Kubilius.
Diplomatas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras ir kadenciją baigusio šalies vadovo Valdo Adamkaus patarėjas Albinas Januška rašė, kad viskas šiuo metu priklauso tik nuo I. Šimonytės.
„Jei premjerė nepateiks kito sąrašo, prezidentas turės tvirtinti pateiktą. Viskas šiandien priklauso nuo premjerės sprendimo. O tai, matyt, priklausys, kokius argumentus prieš kandidatus į ministrus pateiks prezidentas – kokia bus politinio proceso poveikio kokybė“, – komentuodamas situaciją Delfi detalizavo jis.