Po susitikimo prezidento patarėjas Antanas Bubnelis patikino, kad pokalbio metu buvo aptarti svarbiausi šio sektoriaus klausimai. Pasak A. Bubnelio, valstybės vadovas domėjosi, ar D. Kreivio verslo interesai nesutrukdys jam tinkamai dirbti Energetikos ministerijos vadovo pozicijoje.
„Prezidentas pokalbio metu norėjo išgirsti ir kandidato nuomonę, ar visi jo turimi privatūs interesai leis jam visavertiškai dirbti ministru: tai reiškia, kad visais klausimais priimti sprendimus energetikos srityje. Aptartas buvo ligšiolinio energetikos ministro darbas. Prezidentas teiravosi kandidato nuomonės ir išgirdo, kad iš principo didžiąją dalį jo darbų vertina pozityviai“, - sakė A. Bubnelis.
Pats kandidatas po susitikimo tikino, kad plačių interesų energetikos sektoriuje neturi, o interesų valdymo jau išmoko, dirbdamas Seime.
„Vertinimų gilesnių apie kandidatūrą neišgirdau. Tačiau, kalbant apie interesus, užtikrinau prezidentą, kad esu daugiau nei dešimtmetį parlamente, interesų derinimą ir prevenciją esu neblogai įvaldęs. Kaip sakoma, už vieną muštą duoda du nemuštus. Tas dalykas, kaip pamokos, yra išmoktos. O plačių interesų energetikos sektoriuje nėra“, – teigė D. Kreivys.
Anot jo, dėl turimų interesų „tik išimtinais atvejais reikės nusišalinti nuo sprendimų priėmimo“.
Aptarti svarbiausi tikslai šalies energetikos sektoriuje
Prezidento patarėjas detalizavo prioritetines energetikos sektoriaus temas.
„Susitikime buvo aptarti svarbiausi tikslai šalies energetikos sektoriuje. Tai, visų pirma, sklandus elektros tinklų sinchronizacijos projekto įgyvendinimas, Astravo elektros importo uždraudimas Europos Sąjungos lygiu. Taip pat dėmesio buvo skirta žaliajam kursui, tai yra atsinaujinančiai energetikai ir inovacijų plėtrai“, - sakė jis.
„Prezidento vertinimu, paskirtasis ministras turėtų užtikrinti energetikos krypčių strategijos tęstinumą, skatinti inovacijų vystymą, energetikos sektoriaus modernizaciją, taip pat maksimizuoti jau turimos energetikos infrastruktūros naudojimą“, - kalbėjo A. Bubnelis.
Kas galėtų tapti potencialiais komandos nariais, jei D. Kreivys taptų ministru, jis tikino apgalvojęs, tačiau, visų pirma, kandidato teigimu, būtina sulaukti valstybės vadovo sprendimo.
„Pirmiausia yra svarbiausi sprendimai, kuriuos padarys prezidentas, tuomet spręsiu dėl kandidatūrų. Taip, nusimatęs esu ir turbūt ne vieną kandidatūrą, bet su niekuo nesu aptarinėjęs tol, kol neturiu prezidento sprendimo“, – aiškino jis.
Ministerijos jungimui – pritaria
Paklaustas, ar pritartų energetikos ministerijos sujungimui su kitomis ministerijomis, D. Kreivys tikino, kad tokią galimybę mato ir aptarė ją su G. Nausėda.
„Tai yra svarstytinas klausimas, mes ta tema su prezidentu diskutavome. TS-LKD 2016 m. programoje buvo vienas iš punktų, kad, įgyvendinus strateginius projektus, šią ministeriją būtų galima jungti su Susisiekimo ministerija ir įkurti valstybės infrastruktūros ministeriją“, – kalbėjo jis.
Astravo klausimas
D. Kreivys akcentavo, kad su prezidentu kalbėjosi ir Astravo atominės elektrinės klausimais. Kartu kandidatas į energetikos ministrus pripažino, kad pozicijos su kadenciją baigiančiu Energetikos ministerijos vadovu labiausiai išsiskyrė būtent dėl Astravo.
„Vertinu ministro Žygimanto Vaičiūno darbą, jo indėlį, vystant sinchronizacijos projektą, ieškant bendrų sprendimų su regioniniais partneriais, atsarginio prisijungimo prie Lenkijos galimybės įgyvendinimą – tikrai daug gerų projektų. Kartu Seime dirbome su Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategija, išsamiai kartu dirbome prie anti-Astravinio įstatymo, prie sinchronizacijos įstatymo.
Taip, vienintelis nesutarimas, kurį turėjome, buvo metodologija dėl elektros pirkimo iš trečiųjų šalių, tos metodikos tam tikri niuansai, kur šiandien matome, kad elektra patenka į Lietuvos rinką. Tą patvirtina ir mūsų operatorius, kuris pateikė latviams naują metodiką. Iš principo vertinu ministerijos darbą labai gerai, tačiau šitas nesutarimas gal yra nežymi klaidelė ministro“, - paaiškino D. Kreivys.
Primename, kad D. Kreivys 2011 m. atsistatydino iš ūkio ministro pareigų. Atsistatydinimą nulėmė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) 2011 metų kovo 8 d. sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, kad D. Kreivys, būdamas ūkio ministru ir pasirašydamas įsakymą dėl Europos Sąjungos lėšų skyrimo mokymo įstaigų renovacijai, kai projekto viešųjų pirkimų laimėtoja buvo pripažinta statybų bendrovė, kurios akcininke yra pareiškėjo motina, pažeidė įstatymus.
Ketvirtadienį valstybės vadovas užbaigs susitikimų su kandidatais į ministrus ciklą. Numatyta, kad ketvirtadienį popiet G. Nausėda kalbėsis su kandidatu į krašto apsaugos ministrus Arvydu Anušausku ir pretendentu eiti užsienio reikalų ministro pareigas Gabrieliumi Landsbergiu.