Kaip rodo Užsienio reikalų ministerijos (URM) lapkričio 30 d. parengta apžvalga, Lietuva iki šiol neišsitraukė trijų sunkiųjų ginklų, kuriuos nemaža dalis kitų Europos valstybių jau naudoja. Tai yra komendanto valanda, asmenų skaičiaus ribojimas net ir privačiuose susibūrimuose bei draudimai tam tikru metu prekiauti alkoholiu.

„Delfi“ pateikia išsamią informaciją, kokiomis priemonėmis su Covid-19 pandemija kovoja arčiausiai esančios šalys ir kaip šiame kontekste atrodo Lietuva.

Lietuvoje auga ir sergamumas, ir mirtingumas

Kaip matyti iš URM ataskaitos, Lietuvoje sergamumo rodiklis, tai yra, naujų susirgimų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų per 14 d., nuo lapkričio 20 iki 27 d. augo.

„Lietuvoje rodiklis augo nuo 765,9 iki 857.0, o lapkričio 29 d. duomenimis buvo lygus – 959,3“, – rašoma ataskaitoje.

Apžvalgoje taip pat pastebima, kad Lietuva pateko tarp šalių, kuriose registruotas didžiausias naujų atvejų augimas. Mūsų šalis kartu su Kroatija buvo patekusi tarp šešių šalių su aukščiausiu sergamumo rodikliu.

„Lietuvoje naujų susirgimo atvejų augimas tęsėsi dvyliktą savaitę paeiliui. Kartu pažymėtina, kad lyginant savaitinį procentinį naujų atvejų augimą per šį 12 savaičių laikotarpį, augimas praėjusią savaitę buvo žemiausias. Tačiau savaitgalį (lapkričio 28-29 d.) sergamumo rodiklis toliau sparčiai didėjo“, – rašoma apžvalgoje.

URM, aprašydama situaciją Europoje, taip pat remiasi ir mirštamumo nuo koronaviruso rodikliu. Šis rodiklis rodo, kiek mirčių nuo Covid-19 per pastarąsias 14 d. teko 100 tūkst. gyventojų.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad šis skaičius augo daugumoje šalių, tarp jų ir Lietuvoje.

„Lietuvoje – augo nuo 6,1 iki 8,1, Latvijoje – nuo 3,0 iki 3,8, Estijoje – nuo 1,1 iki 2,2“, – duomenis pateikia URM.

Tiesa, pagal mirčių skaičių Lietuva neatrodo prastai. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje situacija kur kas tragiškesnė – čia šis rodiklis augo nuo 14,9 iki 17,6. Daugiausiai koronaviruso aukų, remiantis ataskaita, 100 tūkst. gyventojų tenka Lichtenšteine, kur rodiklis pakilo nuo 13,0 iki 28,7.

Latvija įvedė nepaprastąją padėtį, kai kur uždraudė kirpėjų paslaugas

Kaip nurodoma URM parengtoje ataskaitoje, minėtas sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų augo ir kaimyninėse Latvijoje bei Estijoje. Nepaisant to, situacija abejose šalyse išlieka geresnė nei pas mus.

Latvijoje sergamumo rodiklis nuo lapkričio 20 iki 27 d. dienos paaugo nuo 239,7 iki 301,6. Lapkričio 29 d. duomenimis, 100 tūkst. gyventojų Latvijoje teko 329,7 nauji užsikrėtimai koronavirusu.

Kitaip nei Lietuva, Latvija jau nuo lapkričio 9 d. yra įsivedusi nepaprastąją padėtį ir sugriežtino priemones.

„Nuo lapkričio 30 d. visoje šalyje gali vykti 1-4 klasės pamokos, jei klasėje vaikui užtikrinamas ne mažiau kaip 3 kv. metrų plotas, o o pedagogai pamokose dėvi kaukes;

aukštosiose ir profesinėse mokyklose praktiniai užsiėmimai vyksta tik tada, jei jų negalima organizuoti nuotoliniu būdu, bet grupės ribojamos iki 10 žmonių;

sporto klubuose gali vykti individualios treniruotės su treneriu, kai vienam sportuojančiam tenka ne mažiau kaip 15 kv. metrų ploto, o salės užimtumas neviršija 20 proc. pajėgumo“, – rašoma apžvalgoje.

Be to, dar šį antradienį Latvija paskelbė šalyje galiojanti ekstremali padėtis pratęsiama dar mėnesiui, žmonės įpareigoti visur, įskaitant ir darbovietes, dėvėti apsaugines veido kaukes, savaitgaliais ir švenčių dienomis uždrausta prekiauti alkoholiu ir cigaretėmis.

URM taip pat atkreipia dėmesį, kai kai kuriose Latvijos vietovėse įvesti ir papildomi ribojimai. Jie nuo lapkričio 27 d. taikomi 12-oje Latvijos savivaldybių iš 119. Jose visi 5-12 kl. mokiniai mokosi nuotoliniu būdu, kontaktinis praktinis mokymas nevyksta ir profesinėse bei aukštosiose mokyklose.

„Stabdomi kursai ir kvalifikacijos kėlimo kursai suaugusiems; stabdomos kirpėjų paslaugos; muziejai ir kitos kultūros įstaigos nedirba, tačiau bibliotekos galės išduoti knygas išsinešimui; draudžiama rengti muges, draudžiama rengti mėgėjų sporto treniruotes“, – atskiroms Latvijos vietovėms taikomi papildomi draudimai apžvelgiami ataskaitoje.

URM atkreipia dėmesį, kad sergamumo rodiklis Estijoje taip pat augo nuo 245,4 iki 307,5, o lakričio 29 d. siekė 343,4. Estai kovos su pandemija priemones sugriežtino nuo lapkričio 16 d.

Kokius ribojimus taiko kitos šalys, kuriose sergamumas auga?

Kaip minėta, tarp šalių, kuriose fiksuojamas didžiausias naujų atvejų augimas, šalia Lietuvos atsidūrė ir Kroatija. Joje 100 tūkst. gyventojų tenkantys nauji užsikrėtimai koronavirusu šoktelėjo nuo 845,5 iki 974, o lapkričio 29 d. jau siekė 1026,7.

Kaip pastebi ministerija, kovos su pandemija priemones Kroatija sugriežtino nuo spalio 27 d., o papildomi ribojimai įsigaliojo lapkričio 28 d.

„Privaloma dėvėti kaukes ir atvirose erdvėse, kai negalima išlaikyti 1,5 metro atstumo; ribojami susibūrimai: viešose vietose – iki 25 žmonių, privačiose – iki 10“, – ataskaitoje vardijamos naujos Kroatijos įvestos priemonės.

Numatyta, kad šalyje vieši renginiai turi baigtis iki 22 val., uždarose patalpose vienam asmeniui turi būti skiriama ne mažiau nei 4 kv. metrai, sustabdyta naktinių klubų, barų, diskotekų lošimo namų ir kazino veikla. Kaip ir Lietuvoje, kavinės ir restoranai maistą tiekti gali tik išsinešimui, viešbučiuose veikiančios maitinimo įstaigos aptarnauti gali tik gyventojus.

„Alkoholį galima parduoti iki 22 val.; draudžiama rengti vestuves; laidotuvėse gali dalyvauti ne daugiau kaip 25 asmenys; uždrausta rengti muges; stabdoma sporto klubų/salių, sveikatingumo centrų veikla“, – visą Kroatijos ginklų paletę vardija URM.

Taip pat ribojamas žmonių skaičius viešajame transporte, bažnyčiose, nevyksta vaikų meno būreliai, neveikia šokių mokyklos, mokymai ir kursai suaugusiems – tik per nuotolį.

Į nelaimingųjų šalių sąrašą pakliūva ir Kipras. Tiesa, nors čia sergamumas augo nuo 302,1 iki 345,6 100 tūkst. gyventojų (lapkričio 29 d. duomenimis siekė 363,1), jis vis tiek yra gerokai mažesnis nei Lietuvoje.

Nepaisant to, Kipras taip pat nuo lapkričio 30 d. įsivedė komendanto valandą, kuri nacionaliniu lygiu galioja nuo 21 val. iki 5 val.

„Ribojamas restoranų, barų, kavinių darbas iki 19 val.; stabdo veiklą sporto klubai/salės; prekybos centrai, parduotuvės, kirpyklos ir grožio salonai, kino teatrai ir teatrai, muziejai galės tęsti darbą, bet turės kontroliuoti žmonių skaičių“, – teigiama apžvalgoje.

Lenkijoje ribojamas žmonių skaičius privačiuose susibūrimuose, uždraustos vestuvės

Tuo tarpu kaimyninėje Lenkijoje sergamumo rodiklis jau pradėjo keistis į gerąją pusę. Per septynias dienas, rašoma URM apžvalgoje, jis mažėjo nuo 869,4 iki 789,0. Lapkričio 29 d. 100 tūkst. gyventojų teko 743,9 nauji užsikrėtimai Covid-19.

Kaip matyti iš URM surinktų duomenų, aukščiausio lygio „raudonos zonos“ ribojimus Lenkija įsivedė dar spalio 24 d. Dabar šalies Vyriausybė jau yra parengusi 100 dienų kovos su koronaviruso planą, kuris suskirstytas į tris dalis.

Šios šalies Vyriausybė numatė, kad dabar esantis „atsakomybės“ etapas šalyje galios iki gruodžio 27 d. Jo metu Lenkijoje leidžiama dirbti prekybos centruose esančioms parduotuvėms, bet jos privalo laikytis griežčiausių sanitarinių reikalavimų ir užtikrinti, kad vienam pirkėjui tektų ne mažiau kaip 15 kv. metrų ploto.

„Pirmadieniais-penktadieniais nuo 10 iki 12 val. įvestos „senjorų valandos“, per kurias aptarnaujami tik vyresnio amžiaus žmonės; vaikams iki 16 m. pirmadienį-penktadienį nuo 8 iki 16 val. draudžiama keliauti/vaikščioti vieniems (leidžiama tik su tėvais)“, – kaimynų taikomus ginklus pandemijai pažaboti vardija URM.

Lenkijoje taip pat nevyksta kultūriniai renginiai, neveikia kino teatrai, ribojamas keleivių skaičius viešajame transporte, bažnyčiose 1 asmeniui turi būti skiriama 15 kv. metrų.

„Susibūrimuose gali dalyvauti ne daugiau kaip 5 žmonės, įskaitant privačius renginius, susitikimus – netaikoma šeimoms, kuriose yra daugiau nei 5 asmenys; draudžiama organizuoti vestuves“, – rašoma apžvalgoje.

Kaimyninė šalis renginius leidžia organizuoti ar rodyti tik nuotoliniu būdu, neveikia laisvalaikio ir atrakcionų parkai, mokyklose pamokos vyksta nuotoliniu būdu. Ribojimai pritaikyti ir matinimo bei apgyvendinimo įstaigomis – viešbučiai gali priimti tik tuos asmenis, kurie keliauja verslo ar darbo reikalais, sportininkus ar medikus, maistas kavinėse ir restoranuose gali būti tiekiamas tik išsinešti.

„Grožio ir kosmetikos salonai gali dirbti, bet turi laikytis griežtų sanitarinių reikalavimų; sporto klubai, vandens parkai neveikia; sporto renginiai gali vykti, bet be žiūrovų; žiemos atostogų metu visiems moksleiviams ir studentams rekomenduojama likti namuose“, – vardijamos Lenkijos taikomos priemonės.

Šalis yra numačiusi, kad nuo gruodžio 28 d. turėtų būti pradėtas įgyvendinti „stabilizacijos“ etapas, kai bus grįžtama prie regionų skirstymo į raudoną, geltoną ir žalią zonas.

Čekijoje – komendanto valanda

Naujų atvejų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, lapkričio 20-27 dienomis Čekijoje taip pat sumažėjo nuo 843,3 iki 608,9 (lapkričio 29 d. duomenimis – 567,3). Ką ši šalis darė kitaip nei Lietuva?

Čekija dalinį karantiną įsivedė spalio 22 d., o jau nuo spalio 28 d. pradėta taikyti komendanto valanda. Kaip rašoma URM apžvalgoje, užkrečiamumo rodiklis, rodantis, kiek vienas sergantis asmuo vidutiniškai užkrečia kitų, sumažėjo iki 0,96.

„Mažėjant susirgimų skaičiui, praėjusios savaitės pradžioje šalis perėjo nuo penkto (aukščiausios rizikos) prie ketvirto rizikos lygio“, – teigiama analizėje.

Foto: Zuma Press / Scanpix

Nors šalis jau pradėjo lengvinti kai kuriuos ribojimus, joje nuo 23 iki 6 val. lieka galioti komendanto valanda. Vis dar ribojamas ir žmonių skaičius privačiuose susibūrimuose, tiesa jis pakeltas nuo 2 iki 6.

„Prailgintas maisto prekių parduotuvių ir maistą išsinešti tiekiančių maitinimo įstaigų darbo laikas; vestuvėse/laidotuvėse gali dalyvauti 20 žmonių, ligoninėse atnaujintos planinės operacijos“, – kaip keičiasi sąlygos Čekijoje mažėjant sergamumui, apžvelgia ministerija.

Šalis prie trečio rizikos lygio planuoja pereiti jau gruodžio 3 d. Jei tai būtų padaryta, būtų atšaukta komendanto valanda, ribojant lankytojų skaičių galėtų pradėti veikti visos parduotuvės ir restoranai, būtų leidžiami didesni susibūrimai.

Nepaprastoji padėtis vis dar veikia ir Slovakijoje, tačiau ir čia, mažėjant sergamumui, jau pereinama prie tam tikrų taisyklių švelninimo.

Sunku priimti įrodymais pagrįstus ribojimus

Kaip teigia prezidento suburtai sveikatos ekspertų tarybai priklausanti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė prof. Ramunė Kalėdienė, nors Lietuvai atsipalaiduoti tikrai ne laikas, tam tikrų pozityvių pandemijos valdymo ženklų yra.

„Per pareitą savaitę turime mažėjantį R efektyvųjį rodiklį. Tai rodiklis, kuris parodo epidemijos plitimo greitį. Jeigu jis būtų mažiau vieneto, tada galėtume džiaugtis, kad epidemija slopsta. Dabar šitas rodiklis yra 1,03. Reiškia, jis jau labai netoli vieneto, tai išvada vis tik būtų tokia, kad ribojimo priemonės veikia gana gerai.

Žinoma, jeigu mes norėtume pagreitinti tą gerėjimą, tai turėtume dar labiau kažką riboti“, – teigė R. Kalėdienė.

Vis dėlto, pastebėjo profesorė, apie 46 proc. naujų atvejų yra neišaiškinama, kas reiškia, jog nežinoma iš kur virusas paplito. Būtent dėl to, sako ji, sunku daryti įrodymais pagrįstas išvadas, ką labiausiai reikėtų riboti.

„Vis tik tai iš tų išaiškintų židinių pirmiausiai yra darbo vietos ir toliau yra šeimos. Aš manau, kad su darbo vietomis mes dabar tvarkomės, nes daug kas dirba per nuotolį ir tai turėtų mažėti, o židiniais išlieka nedidelės draugų grupės. Tai arba mes čia turime tapti sąmoningesni ir susiimti patys, ir aš tikiuosi, kad mums neprireiks komendanto valandos bei tikrinimo, ar mes tikrai nesibūriuojame“, – kalbėjo R. Kalėdienė.

Paklausta, ar, jos nuomone, nenutiks taip, jog po masinio eglučių pasižiūrėjimo didžiuosiuose Lietuvos miestuose vėl pratrūks susirgimai, profesorė tokio scenarijaus neatmetė.

„Aišku, dabar optimizmui dar tikrai ne laikas“, – įspėjo ji.

Kalėdų eglutės įžiebimas Vilniaus Katedros aikštėje

Privačių susibūrimų ribojimas padėtų

Reaguodamas į savaitgalio įvykius antradienį ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pranešė, jog būriuotis viešose vietose po 5 nebebus galima, skaičius bus sumažintas iki 2. Tam pritarė ir Vyriausybė. Taip pat uždrausta veikti laikinoms prekybos vietoms.

R. Kalėdienė sutiko, kad jei Lietuvoje, kaip kitose Europos šalyse, būtų pradėtas riboti ir privačiuose susibūrimuose dalyvaujančių žmonių skaičius, tai tikrai galėtų sulėtinti epidemijos plitimą.

„Bet mes turime atsižvelgti ir į psichologinės sveikatos aspektus, į socialinius sveikatos aspektus ir tikrai labai pasverti, kad neliktų izoliuoti mūsų seneliai, kad nepadaugėtų psichikos, psichologinių sveikatos problemų. Čia labai sudėtingas sprendimas, taip pat, kaip visiškas mokyklų darbo perėjimas į nuotolį“, – teigė pašnekovė.

Pagal dabar galiojančias Lietuvos karantino taisykles, nerengti asmeninių švenčių arba jose apsiriboti 10 žmonių yra rekomendacija. Taip pat rekomenduojama riboti artimą kontaktą su kitų šeimų ir (ar) namų ūkių nariais arba susitikti ne daugiau nei dviejų šeimų ir (ar) namų ūkių nariams ir dėvėti kaukes.