Raudonos spalvos lapeliai „Pranešimas apie pažeidimą“, kuriuos vyras palikdavo už neleistinoje vietoje pastatytų automobilių valytuvų, buvo labai panašūs į tuos, kuriuos palikdavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai, todėl dalis vairuotojų, radę tokius pranešimus, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją.

Tyrimą pradėję savivaldybės tarnautojai nustatė, kad mažiausiai keturias dienas jokios teisinės galios neturintys pranešimai buvo paliekami už automobilių valytuvų; netrukus buvo išsiaiškinta, kad šiuos raštelius palieka vilnietis Eduardas Kriščiūnas. Jis – buvęs Vilniaus mero Artūro Zuoko patarėjas, aktyvus Antakalnio bendruomenės atstovas.

Tokia E. Kriščiūno iniciatyva patiko ne visiems, todėl tyrimą dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių, kurias yra patvirtinusi Vilniaus miesto savivaldybės taryba, pradėjusios savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovai vilniečiui iškėlė administracinio nusižengimo bylą ir už padarytus teisės pažeidimus skyrė įspėjimą. Tai – švelniausia įstatyme numatyta nuobauda.

Dėl pilietinės iniciatyvos nubaustas E. Kriščiūnas su tokiu nubaudimu nesutiko, tačiau jo skundus išnagrinėję Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teismų teisėjai konstatavo, kad savivaldybės tarnautojai pagrįstai jį patraukė atsakomybėn ir skyrė švelniausią sankcijoje numatytą nuobaudą.

„Institucijos nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra laikytina proporcinga ir teisinga“, – galutiniame ir neskundžiamame nutarimo rašte nurodė Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Arūnas Budrys.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad E. Kriščiūnas dar kovo 20, balandžio 26, gegužės 8 ir gegužės 30 d. užkišinėjo raudonus lapelius „Pranešimas apie pažeidimą“ nenumatytose vietose – už transporto priemonių valytuvų. Taip, anot teismo, jis pažeidė Tvarkymo ir švaros taisykles.

E. Kriščiūnas tikino, kad matydamas, jog pranešimus apie padarytus pažeidimus ar neatliktus mokėjimus už stovėjimą mokamose vietose palikdavo savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojai, manė, jog yra normali praktika ir greičiausias būdas užtikrinti tvarkos laikymąsi, be to, kad tai neprieštarauja Tvarkymo ir švaros taisyklėms bei jų tikslams.

Kad tokie pranešimai, palikti už valytuvų, yra skatintinas būdas kovojant su pažeidimais, E. Kriščiūno teigimu, suponavo ir policijos bendruomenės pareigūnų vieši pasisakymai – aktyvus Antakalnio bendruomenės narys teismui pateikė internete skelbiamą publikaciją, kurioje Vilniaus policijos vyriausiasis tyrėjas Andžejus Radevičius siūlė kylančias problemas pirmiausia pabandyti išsiaiškinti tarpusavyje, o tik paskui kviesti policiją, jeigu nepavyksta.

„Kartais ir pats automobilio savininkas nežino, kad jo transporto priemonė drumsčia rimtį, todėl pirmiausia tokiais atvejais siūlome palikti už automobilio valytuvų užkištus raštelius, – yra sakęs A. Radevičius. – Nesitenkinkite tik informavimu, kad automobilis užtvėrė praėjimą, visą naktį kaukė signalizacija, nurodykite ir bendrijos pirmininko, įgaliotinio ar savo asmeninį kontaktą, kad būtų grįžtamasis ryšys. Jeigu matysite, kad vairuotojas demonstruoja piktą valią, automobilį ir paskui palieka bet kur, nekreipia dėmesio į perspėjimus, be abejo, teks kreiptis į policiją. Mes nebūtinai iš karto pulsim bausti. Pirmiausia išsikviesime pokalbio, nusiųsime įspėjimą, o jei pažeidimai nesiliaus, tik tada imsimės sankcijų.“

E. Kriščiūnas pažymėjo, kad šiuos policijos pareigūno pasakytus žodžius jis „vertino kaip oficialų raginimą palikti pranešimus, kad būtų pasiektas kuo didesnis efektas ir negaišinami be reikalo pareigūnai.“

Dėl padaryto administracinio nusižengimo įspėtas vilnietis taip pat pabrėžė nežinojęs, kad dar gegužės 6 d. buvo pakeistos Tvarkymo ir švaros taisyklės, kuriose nurodoma, jog draudžiama lapelius palikti už transporto priemonių. Jis taip pat piktinosi, kad net nebuvo pabandyta išsiaiškinti jo veiksmų motyvų.

„Juk aš tik siekiau informuoti pažeidėjus apie jų daromus įstatymų pažeidimus, o toks veiksmas iš principo negali būti laikomas neteisėtu“, – teigė E. Kriščiūnas.

Bet tokia pilietiško vilniečio pozicija neįtikino teisėjų – jų teigimu, draudimas už transporto priemonių valytuvų ar kitose vietose palikinėti raštelius įsigaliojo dar 2017 m. gegužę patvirtintose Tvarkymo ir švaros taisyklėse.

Lapelis, kurį už automobilio valytuvo palikdavo E. Kriščiūnas
Foto: Ameninis archyvas

„Akivaizdu, kad transporto priemonių valytuvai nėra vieta, skirta skelbimams tvirtinti“, – pažymėjo teismas.

Pasak teismo, iš byloje esančių raudonų lapelių su užrašu „Pranešimas apie pažeidimą“, kurį už transporto priemonių valytuvų palikdavo E. Kriščiūnas, matyti, kad šiuo pranešimu yra informuojami vairuotojai apie padarytą KET pažeidimą, kuris yra užfiksuotas nuotraukose, nurodoma nuobauda, skiriama už administracinį nusižengimą, taip pat informuojama administracinio nusižengimo protokolo surašymo tvarka.

„E. Kriščiūno naudoti raudoni lapeliai su užrašu „Pranešimas apie pažeidimą“ atitinka Tvarkymo ir švaros taisyklėse numatyto skelbimo apibrėžimą, nes minėtame lapelyje yra pranešama apie padarytą pažeidimą, pateikiama nurodyta informacija, kuri nėra susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, neskatinama įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis“, – nurodė teismas.

Neskundžiamoje nutartyje taip pat pažymima, kad E. Kriščiūnas nėra nei „Susisiekimo paslaugų“, nei kokios kitos valstybės ar savivaldybės institucijos, įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioms leidžiama nedarant žalos tvirtinti skelbimus ir tam neskirtose vietose, siekiant įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, suteiktus įgaliojimus, informuoti visuomenę, nustatyti turto savininkus (teisėtus valdytojus), darbuotojas.

„Be to, kaip nurodė pats, jis palikdavo asmenines žinutes kaip pilietis, o ne atlikdamas kokias nors darbines funkcijas, – tai reiškia, kad E. Kriščiūnas, prieš dėdamas tokius pranešimus ant kitų asmenų transporto priemonių, turėjo įsitikinti, jog tai daryti leidžiama“, – nurodė teisėjas A. Budrys.

Pasak jo, vien tai, kad „E. Kriščiūnas galimai nepasidomėjo tuo iš anksto, rėmėsi kažkieno praktika, straipsniais internete, nežinojo, kur kreiptis oficialios konsultacijos, ar manė, kad tokie jo veiksmai neprieštarauja Tvarkymo ir švaros taisyklėms, nesuteikia jam teisės jas pažeisti ir neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės“.

„Įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia“, – pabrėžė teismas.