Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga siūlymą įvesti visuotinį nuotolinį mokymą visoje šalyje laiko skubotu ir neargumentuotu ir ragina palikti dabar nustatytą tvarką, kai įvertinusios situaciją ir pasitarusios su steigėjais sprendimus dėl mokymo būdo priima pačios švietimo įstaigos. Prieš priimant sprendimą įstaigų vadovai privalo tai suderinti su švietimo įstaigoje veikiančia profesine sąjunga.

„Siūlymai įvesti visuotinį nuotolinį mokymą visoje šalyje nėra pagrįsti jokiais oficialiais duomenimis. Pats esu mokytojas, bendrauju su kolegomis ir vieningai sutariame, kad kuo ilgiau tęsis nuotolinis mokymas, tuo skaudesnes pasekmes patirsime ateityje. Neigiami rezultatai mokymosi kokybei ir šalies ekonomikai labai gerai atsiskleis ateityje vertinant mokinių pasiekimus. Jeigu būtų įvestas toks karantinas kaip pavasarį, nukentės visi – mokiniai, mokytojai, tėvai ir valstybės ateitis“, – sako LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.

Profesinės sąjungos vadovas dar kartą atkreipia dėmesį, kad daugumos švietimo įstaigų steigėjos yra savivaldybės, kurios, kartu su švietimo įstaigos vadovu ir turi priimti sprendimus.
„Švietimo įstaigų vadovai privalo užtikrinti darbuotojų saugumą ir suteikti reikiamas darbo priemones. Tai reglamentuoja šalies įstatymai“, - pažymi E. Milešinas.

Be to, E. Milešinas atkreipia dėmesį, kad įvedus nuotolinį mokymą finansiškai stipriai nukentės ir patys mokytojai, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistai, kitas personalas. Įvedus nuotolinį mokymą, švietimo įstaigų vadovai turės pagrindą taupyti mokytojų sąskaita ir šį kartą apginti mokytojų interesus bei, kaip pavasarį, įrodyti kodėl mokytojams, neturintiems kontaktinio darbo su vaikais, atlyginimai neturi mažėti, bus sunku.

„Mokytojų, dirbančių pradinėse klasėse ir darželiuose, apklausos rodo, kad didžioji dalis nori dirbti įstaigose tiesiogiai su vaikais, o dalis, neprieštaraujanti ir nuotoliniam mokymui, mūsų duomenimis, yra gerokai mažesnė“, - teigia E. Milešinas.

Pirmadienį paskelbtame kreipimesi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas pabrėžė, kad situacija tampa ypač nepalanki ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo įstaigose, nes būtent jos dirba kontaktiniu būdu (kitose įstaigose vykdomas ir nuotolinis ugdymas).

„Pagal lapkričio 4 d. Vyriausybės nutarimą lopšeliai-darželiai ir pradinės mokyklos dirba kontaktiniu būdu. Tačiau praėjus daugiau nei trims savaitėms, situacija katastrofiškai prastėja: švietimo įstaigose užsikrėtimų skaičius sparčiai didėja, serga ir mokiniai, ir mokytojai. Todėl kyla klausimas, ar verta rizikuoti mokinių, mokytojų sveikata ir tęsti darbą gyvai? Ar taip augant susirgusių mokytojų skaičiui bus kam mokyti net ir nuotoliniu būdu?“, - svarstė A. Navickas.

Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos anglų kalbos mokytojas Aivaras Dočkus, pats ką tik persirgęs COVID-19, sako, kad karantinas turi būti karantinas, o ne parodija.

„Turime informacijos, kad savivaldybių švietimo skyriai daro didžiulį spaudimą švietimo įstaigų administracijoms tęsti mokymą tiesiogiai ir reikalauja kuo skubiau grįžti į mokyklas. Gal Švietimo, mokslo ir sporto ministerija duoda tokius nurodymus savivaldybėms?“ - retoriškai klausia mokytojas.

LŠDPS Vilniaus miesto susivienijimo pirmininkės Jurgitos Kiškienės nuomone, mokytojai ir tėvai turi žinoti, kokia situacija švietimo įstaigoje yra iš tikrųjų, ir kartu spręsti, kokį toliau ugdymą vykdyti. „Žinome ne vieną atvejį, kai mokyklos administracija slepia realius faktus dėl užsikrėtusiųjų įstaigoje. O tėvai, nežinodami situacijos, ramiai išleidžia vaikus į mokyklą ar darželį“, - teigė mokytoja.