Delfi primena, kad susitikimuose su prezidentu jau buvo 7 kandidatai, dar su 7 prezidentas susitiks šią savaitę. Šios savaitės pabaigoje ir tikimasi paskelbti tas pavardes, kurioms kompetencijos užimti ministro pareigas, anot Prezidentūros, pritrūko.

Kas sulaukė didžiausios kritikos?

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus, politologas M. Jurkynas Delfi teigė, kad daugiausiai kritikos po susitikimų buvo išsakyta tris kandidatams.

„Mes galime remtis dviem informacijos aspektais – tai, kad prezidentas jau pasakė, kad pateiktas sąrašas patvirtintas nebus, antra, po pokalbių su kandidatais mes galime remtis informacija apie asmenis, kuriems buvo išsakyta daugiausia pastabų.

Sakyčiau, kad tai galėtų būti kandidatas į sveikatos apsaugos ministro kėdę Arūnas Dulkys, ar pretendentė būti teisingumo ministre Evelina Dobrovolska ar kandidatas į susisiekimo ministrus Kasparas Adomaitis.

Bent jau jų atžvilgiu pastabų, abejonių tarp eilučių buvo daugiausiai“, – sakė VDU profesorius, politologas M. Jurkynas.

Politologas tikino, jog pavardės, kurios sulaukia kritikos, nėra viešinamos, nes įvyko dar ne visi susitikimai.

„Pirma, tai kad dar nėra kalbėta su visais kandidatais ir kandidatėmis, neetiška būtų. Antras dalykas, kad po pokalbio in corpore praegzaminavus visus galimus kandidatus ir kandidates, galime sumoje juos palyginti, galima išsakyti nuomonę, susidarius bendrą vaizdą. Todėl manau, kad ir nėra sakoma“, – sakė M. Jurkynas.

Pašnekovas svarstė, kad antradienį vykusio susitikimo ir komentarų po jo iš viso nereikėjo. Jis teigė, kad kol neįvyko visi susitikimai vienintelė priežastis jam – informacinė.

„Manau, kad prezidentas duoda laiko apsvarstyti, pasitarti su koalicija, partija“, – svarstė politikos ekspertas.

„Premjerė nėra imperatorius, kuris priima sprendimus. Natūralu, kad dialogas bus kitas žingsnis koalicijos viduje“, – svarstė ir prognozavo M. Jurkynas.

Dulkio atmetimas didesnių problemų nesukurtų

Viešojoje erdvėje diskutuojama ar buvęs valstybės kontrolierius A. Dulkys būtų tinkamas užimti šiuo metu karščiausią poziciją – sveikatos apsaugos ministro kėdę. Koronaviruso pandemija reikalaus itin greitų sprendimų, sako ekspertai.

Politologas M. Jurkynas aiškino, kad jei ši kandidatūra nebūtų patvirtinta, tai nebūtų „didelė tragedija“.

„Į tai reikėtų žiūrėti kaip į bet kurį kitą atmetimą. Matote, daug rimčiau būtų, jei atmesti būtų politinių partijų lyderiai, tarkime Aušrinė Armonaitė ir Gabrielius Landsbergis. Va čia būtų ir politinis susidūrimas. O čia, A. Dulkys nėra partijos narys, buvęs valstybės tarnautojas, kontrolierius. Jo atmetimas nemanau, kad būtų didelė tragedija“, – svarstė jis.

Politologas teigė, kad bet kuris kandidato atmetimas parodys, kad nėra sutarimo.

„Klausimas – kaip reaguojama toliau. Jeigu premjerė turi planą B, kitus lygiaverčius kandidatus, gal ir geresnius, tai konflikto nėra. Jei atsisako, tada konfliktą turėtume“, – Delfi sakė politologas M. Jurkynas.

Kaip suprantama kompetencija?

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė Rima Urbonaitė Delfi teigė, jog jai iki galo nėra aišku, ką reiškia Prezidentūros viešai išsakyta kandidatų vertinimo ašis – kompetencija.

„Norint prisikabinti, galima tai padaryti prie bet ko, ką sakė ir I. Šimonytė. Dar klausimas ir kas kaip tas kompetencijas suvokia, nes tai požiūrio klausimas. Vienam gali atrodyti, kad tos kompetencijos nėra tokios silpnos ar nepakankamos.

O kitas sakys, kad jos pakankamos tam pačiam ministro postui. Turime suvokti, kad ministro portfelis yra specifiškas. Mes suprantame, kad nebūtinai tos srities ekspertai turi tapti ministrais. Bet nenorime, kad ministrais taptų žmonės, kurie visiškai toje srityje neturi įdirbio“, – teigė politologė.

R. Urbonaitė Delfi sakė, jog nėra aišku, kaip ministrui būtinas kompetencijas įsivaizduoja šalies vadovas ir jo komanda.

„Klausimas yra atviras – kaip kompetenciją ir jų vertinimą supranta šalies vadovas ir jo komanda. Kadangi atsakymo nežinome, tada spėlioti apie kompetencijas yra labai sudėtinga. Aišku, galime skaityti tarp eilučių“, – sakė R. Urbonaitė.

Ji, priminė, kad su prezidentu jau susitikusi E. Dobrovolska prezidentūros buvo apibūdinta kaip labai „drąsi“. O šioje situacijoje, anot R. Urbonaitės, tai nebuvo komplimentas.

Liko mažai laiko

Politologė R. Urbonaitė stebėjosi ir iš Prezidentūros ateinančios informacijos neaiškumu. Praėjusią savaitę buvo žadama antradienį skelbti apie tuos kandidatus, kurie nebus patvirtinti.

Visgi, antradienį sukritikuotos konkrečios pavardės viešumoje nebuvo įvardintos.

„Jeigu Prezidentūra sunkiai planuoja savo veiksmus, iš oficialių pareiškimų toks ir įspūdis susidaro, tai reikėtų rimtesnės saviiorganizacijos. Nesakau, kad prezidentas neturi daryti atrankų, labai gerai, kad jis jas daro. Bet mes kalbame ir apie laiko rėmą, nuo premjerės paskyrimo yra 15 dienų pateikti Seimui tvirtinti Vyriausybę ir jos programą. Tas laikas tiksi“, – sakė R. Urbonaitė.

Paskutinė diena, kada tai gali būti padaryta – gruodžio 10 diena, ketvirtadienis.

„Ėjo tokie signalai, dviprasmiški, neaiškūs. Man kyla vėl klausimai dėl komunikacijos. (…) Laiko nebėra, tokiems žaidimams laiko nėra. Ir atkreipsiu dėmesį, kad prezidentas tą sąrašą gavo ne prieš savaitę, jei neklystu, tai buvo lapkričio 18 dieną“, – sakė politologė R. Urbonaitė.

„Chaoso tikrai nepavyko išvengti“, – teigė ji.

Kokiu tikslu?

R. Urbonaitė sakė negalinti prognozuoti, kuris kandidatas į ministrus gali būti atmestas. Paskirtoji premjerė I. Šimonytė antradienį žiniasklaidai nenorėjo atskleisti nei kokių politinių partijų atstovai sulaukė kritikos, nei kiek tokių buvo.

MRU politologė aiškino, jog atmetant vieną ar kitą ministro kandidatūrą yra svarbiausia argumentai.

„(SAM, aut. p.) – kritinės ministerijos postas tai yra. Bet atmetimas yra įmanomas. Ko reikia, kad kritika nebūtų aštri dėl tokio sprendimo arba tai nesukeltų konflikto, tai reikia labai paprasto dalyko – argumentų, kodėl šis žmogus negali būti ministru. (…) Tiesa, prezidentas gali bandyti atmesti ir kitas kandidatūras, galbūt net tas, kurias šiandien vertiname kaip nepajudinamas. Nes prezidentas ir jo komanda dirba labai intensyviai. Tik kur ta genezė visko yra, tai klausimas lieka atviras“, – tikino politologė.

Pašnekovei taip ir liko neaišku, kodėl sprendimų priėmimas nėra sklandus.

„Mes nežinome, ar norime išvengti klaidos jau pasimokius iš ankstesnių variantų. Ar labai fokusuojamasi į tai, kokie tie žmonės bus. Ir ką jie gali nuveikti, kokios yra jų vizijos ir visą kitą. Nes koks yra tikslas? Kad prezidento reputacijai po to nebūtų pakenkta ar mes turėtume geriausią įmanomą Vyriausybę?“ – klausimą kėlė politologė.

„Kol kas klausimų kyla, jų yra, procesas neatrodo toks sklandus, o po šiandien atrodo dar mažiau sklandus“, – Delfi sakė R. Urbonaitė.