Aukštųjų mokyklų, kuriose mokėsi politikas, skaičius įspūdingas, tačiau paaiškėjo, kad nė vienoje diplomo taip ir negavo. Ten nurodyta, kad G. Jaunius 1997 m. baigė Kretingos Šv. Antano religijos institutą, priklausantį Vytauto Didžiojo universitetui (VDU), 2001 m. – žurnalistiką Vilniaus universitete (VU), o 2020 m. – Kūrybines industrijas VDU.
Tokie biografijos duomenys sudomino anonimą, šis 2020 m. Seimo rinkimų įkarštyje, į kurį bandė patekti ir G. Jaunius, perskaitė minėtą informaciją. Jis dėl to parašė skundą, išsiųstą iš „Gmail“ anoniminės, tam tikslui sukurtos, elektroninio pašto dėžutės pirstinesbaltosios@gmail.com.
Anonimas teigė, kad savivaldybės tarybos narys G. Jaunius viešai skelbia, jog įgijo tris aukštuosius išsilavinimus, nors realiai teturi vidurinio mokslo atestatą, todėl prašė įpareigoti savivaldybės tarybos narį neskelbti melagingos informacijos apie save ir įpareigoti viešai atsiprašyti rinkėjų už klaidingą (melagingą) informaciją, taip pat pripažinti, kad politikas pažeidžia etikos reikalavimus ir žemina mokslo įstaigų prestižą.
Nepriklausoma rinkimų stebėjimo organizacija Lietuvoje „Baltosios pirštinės“ vėliau teigė, kad nėra susijusios su šiuo pranešimu.
Vilniaus miesto savivaldybės (VMS) tarybos Etikos komisija, susidedanti iš Tomo Seikalio (Komisijos pirmininkas ir tyrėjas), Kęstučio Bingelio, Dianos Stomienės, Galinos Chatkevič (tyrėja), Jolantos Gaudutienės, Tomo Vytauto Raskevičiaus, Liutauro Kazlavicko ir Romualdos Poševeckajos (nariai), išnagrinėjo šį 2020 m. spalio 18 d. gautą anoniminį skundą. Komisijos pirmininkas lapkričio 3 d. pateikė G. Jauniui tokius keturis klausimus:
„1. Ar esate 1997 m. baigęs Šv. Antano religijos studijų institute prie Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto teologijos programos studijas ir esate įgijęs teologijos bakalauro ar kitą laipsnį, t. y. ar Jums buvo įteiktas diplomas, patvirtinantis šių studijų baigimą ir įgytą laipsnį? Taip / Ne
2. Viešai internete skelbiamoje savo biografijoje nurodote, kad 2001 m. mokėtės Vilniaus universiteto (VU) Žurnalistikos institute. Ar tai reikia suprasti taip, jog esate vieną ar du semestrus išklausęs žurnalistikos programos studijų paskaitas 2001 m.? Taip / Ne
3. Ar esate 2001 m. baigęs VU žurnalistikos programos studijas ir esate įgijęs žurnalistikos bakalauro, magistro ar kitą laipsnį, t. y. ar Jums buvo įteiktas diplomas, patvirtinantis šių studijų baigimą? Taip / Ne
4. Savo 2020-10-30 paaiškinime nurodote, kad Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete studijuojate bakalauro Kūrybinių industrijų programą ir rašote šių studijų baigiamąjį darbą. Ar reikėtų suprasti, kad Jūs 2020 m. vis dėlto nebaigėte VDU Kūrybinių industrijų programos bakalauro studijų, Jums VDU nesuteikė šių studijų programos bakalauro laipsnio ir kaip įrodymas Jums nėra įteiktas tai įrodantis diplomas. Taip / Ne.“
Kaip nurodoma komisijos sprendime, G. Jaunius 2020 m. lapkričio 3 d. elektroniniu laišku į 1-ą ir 3-ią klausimus atsakė neigiamai, į 2-ą ir 4-ą – teigiamai.
Taip pat tikino komisiją, „kad jo išsilavinimas formaliai galėtų būti įvardijamas kaip „nebaigtas aukštasis“. Nors, jo manymu, tokia formuluotė yra gerokai atgyvenusi ir netinkama nusakyti šiandieninio žmogaus tikrojo išsilavinimo. Jis yra reguliariai kviečiamas skaityti viešas paskaitas konferencijose ir universitetuose. Trejetą metų dėstė viešas paskaitas Vytauto Didžiojo universiteto Kūrybinių industrijų studentams“.
Vis dėlto etikos komisija nusprendė, kad VMS tarybos narys G. Jaunius pažeidė valstybės politikų elgesio principus, t. y. Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso nuostatas, ir leido piliečiams pagrįstai susidaryti klaidinančią nuomonę apie jo universitetinį išsilavinimą ir patirti lūkesčių.
Paaiškino, kokie duomenys yra publikuojami
VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė „Delfi“ nurodė, kad jų institucijos interneto svetainėje yra publikuojami tokie duomenys, kokius pateikia kandidatai.
„VRK turi pareigą patikrinti, ar kandidatuojantys į Seimą asmenys turi Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat – peržiūrėti, ar duomenys apie kandidatų teistumą atitinka tiesą, ar nėra nuslėptų teistumo faktų ir pan. O patikrinimų, ar kandidatų pateikti biografijų duomenys, įskaitant ir išsilavinimą, atitinka tikrovę, VRK neatlieka.“
Pasak jos, rinkimų įstatymai į Seimą kandidatuojantiems asmenims nėra numatę prievolės nurodyti išsilavinimą.
„Kandidatų pasirinkimas, ar nurodyti išsilavinimą, profesinę patirtį, šeiminę padėtį ar vaikų skaičių.“
Gediminas Jaunius: man nėra žinoma, kurioje informacijos pasidalinimo grandyje įvyko nesusipratimas
Naujienų portalui susisiekus su pačiu G. Jauniumi, jis pateikė tokį komentarą:
„Visą tikslią informaciją apie studijas rinkimų kampanijos metu viešai skelbiau internetinėje svetainėje www.jaunius2020.lt, taip pat kitose platformose, kur nurodoma kada ir kur studijavau. Man nėra žinoma, kurioje informacijos pasidalinimo grandyje įvyko nesusipratimas ir studijų metai virto įgytais diplomais.
Formaliai mano išsilavinimas galėtų būti įvardinamas kaip „nebaigtas aukštasis“, nors, mano asmenine nuomone, asmens kompetencijas vertinti akcentuojant diplomo įgijimą yra gerokai pasenusi nuostata ir netinkama nusakyti šiandieninio žmogaus tikrajam išsilavinimui, kai reikšmingą dalį sudaro praktika. Tai patvirtina ir asmeninė patirtis: reguliariai esu kviečiamas skaityti viešas paskaitas konferencijose ir universitetuose kaip sėkmingos ir įdomios karjeros pavyzdys bei mentorius. Trejetą metų VDU KF dėsčiau viešas paskaitas Kūrybinių industrijų studentams, esu dažnas karjeros tema rengiamų konferencijų pranešėjas.
Vilniaus miesto Savivaldybės Tarybos Etikos komisijos sprendimą gerbiu, vis dėlto šį dėl techninių priežasčių įvykusį nesusipratimą laikau tinkama proga dar kartą atkreipti dėmesį į švietimo iššūkius, su kuriais vis dar susiduria profesinių aukštumų siekiantys ambicingi jaunuoliai. Viliuosi, kad esame arti tikrovės, kai universitetinis išsilavinimas Lietuvoje suteiks visas būtinas žinias ir kompetencijas, neaplenkiant ir praktikos svarbos.
O tokios istorijos kaip manoji, kai jaunystėje daugiau vertės suteikdavo tiesioginio darbo praktika filmavimų aikštelėse, nei diplominio darbo rašymas universiteto suole, būtų tik romantiška praeitis.
Siekiamybė visgi yra, kad Lietuvos švietimo sistema veiktų taip, jog universitetą baigęs ir diplomą įgijęs jaunimas būtų pasiruošęs praktiškai įsilieti į darbo rinką, gebėtų susidoroti su realiais iššūkiais“, – teigė politikas raštu atsiųstame atsakyme.