Sunkus pasirinkimas

Jau buvo rašyta, kad Delfi šaltinių duomenimis, susitikimuose prezidento patarėjai kandidatams siūlė galimas pavardes į viceministrų postus. Prezidentūra aiškina, kad to nebuvo, o buvo kalbama tik apie dabar ministerijose ir jų kuruojamose srityse dirbančius asmenis, dalijamasi nuomone apie juos.

Delfi šaltinių informacija, Laisvės partijos kandidatui į ministrus, Susisiekimo ministerijai vadovauti pasiūlytam Kasparui Adomaičiui Prezidentūroje buvo pasiūlyta viceministru palikti dabartinį šios ministerijos viceministrą Gytį Mažeiką. Taip pat konservatorės Monikos Navickienės šalies vadovo patarėjai klausė, ar ji nepasiliks Eglės Radišauskienės viceministre, ir net Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) lyderiui Gabrieliui Landsbergiui patarėjai taip pat pasiūlė savo pagalbą formuojant kabinetą.

Prezidento G. Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis aiškino, jog patarėjai su dalimi kandidatų kalbėjo apie dabar ministerijose, arba ministerijų kuruojamose srityse dirbančius asmenis, pateikė savo nuomonę apie juos.

„Dalis kandidatų klausė patarėjų nuomonės apie šiuo metu ministerijose dirbančius arba kitus ministerijos kuruojamose srityse dirbančius asmenis, tokiais atvejais patarėjai ją išsakydavo. Patarėjų iniciatyva asmenys į viceministrų pozicijas nebuvo siūlomi“, – tvirtino šalies vadovo G. Nausėdos atstovas spaudai.

Apie tai penktadienį surengtos spaudos konferencijos metu pasisakė ir šalies vadovas. Jis aiškino, jog jo patarėjai nesiūlė kandidatams jokių galimų viceministrų.

„Nėra buvę jokių siūlymų, negalėjo tokių būti „palikti kažką“, „pasitelkti“. Mes užduodame pirmiausia klausimą pačiam kandidatui ar jis turi komandą, jei jis jos neturi, ar turi viziją dėl komandos. (…) Tai yra mums svarbiausias dalykas. Visa kita, nežinau iš kur tai atsiranda, yra traktavimai, abejonės, sąmokslo teorijos, kurios neturi jokio pagrindo“, – teigė šalies vadovas G. Nausėda.

Leidžia atsijoti pagrindines temas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas, kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Lauras Bielinis Delfi sakė, kad prezidento patarėjų susitikimas su kandidatu yra lyg parengiamasis pokalbis prieš susitikimą su pačiu šalies vadovu.

„Tai yra labai gera praktika. Jeigu prezidentas iš karto susitinka su kandidatu, tai klausimų ir problemų gausa, kuri gali kilti, užgoš pagrindinius, esminius dalykus. (Patarėjų, aut. p.) komanda, susitikusi su kandidatu savotiškai atsijoja klausimus, aptardami juos su kandidatu tiesiogiai. Prezidentui taip paliekami tik strateginiai, esminiai, jis neapkraunamas antro plano problemomis“, – sakė L. Bielinis.

Politologo nuomone, kandidato susitikimas su prezidento patarėjų komanda užtikrina kokybiškesnį susitikimą su prezidentu. Pašnekovas L. Bielinis Delfi sakė, kad kandidatų susitikimas su prezidento patarėjais kartais vykdavo ir jam dirbant Prezidentūroje.

Gitanas Nausėda

„Nesakyčiau, kad taip būdavo visada. Viskas priklausydavo nuo susiklosčiusių santykių tarp valdančiųjų ir paties prezidento. Kartais taip galėjo būti“, – tikino L. Bielinis.

Buvęs V. Adamkaus patarėjas kalbėjo, kad parengiamasis susitikimas ir jo formatas kandidato į ministrus žeisti neturėtų.

„Jeigu kažkas iš šalies mano, kad tokie susitikimai žeidžia to kandidato garbę, statusą ir panašiai, tegul taip mano. Bet juk galutinis tikslas yra pačiam prezidentui padaryti geriausią sprendimą, atsirenkant kandidatus. Todėl tokie susitikimai su vienu, ar šešiais patarėjais kandidato neturėtų žeisti. Tai yra parengiamasis susitikimas, kurio metu su kandidatu yra patikslinami esminiai klausimai, jis supranta, ką reikia pasiruošti prieš kalbantis su šalies vadovu“, – aiškino jis.

Mistifikuoti nereikia

Delfi jau rašė, kad šaltinių duomenimis, prezidento patarėjai susitikimuose su kandidatais išsakė kai kurias šiuo metu viceministro pareigas einančių asmenų pavardes kaip galimus kandidatus į naujų ministrų komandas.

Prezidentūra aiškino, jog kai kurie kandidatai patys klausė apie ministerijose arba kitus ministerijos kuruojamose srityse dirbančius asmenis, o prezidento patarėjai šias kandidatūras įvertino, išsakydami savo nuomonę.

L. Bielinio teigimu, prezidento patarėjai neturi tokio svorio, kad kandidatas į ministrus jo automatiškai klausytų.

„Šiaip tai prezidento patarėjai gal ir gali pasakyti kokį žodį, bet jų žodis nėra toks reikšmingas, kad ministras turėtų reaguoti. Manyčiau, kad tai yra tam tikras bandymas pamatyti paslaptis ten, kur iš esmės yra labai aiškus technologinis veiksmas. (...) Nes prezidento komanda galbūt turi savo prioritetus, simpatijas vienu ar kitu atžvilgiu, natūralu.

Lauras Bielinis

Galbūt apie tai yra kalbama, bet darant įtaką reikia turėti atramą ir instrumentą, kaip tai galima daryti. Mes tiesiog mistifikuojame šį procesą, siūlyčiau to nedaryti“, – ragino politologas.

Jis Delfi teigė, kad pokalbiai su kandidatais gali būti labai emocingi, juose gali „galima kalbėti apie daug ką“.

„Bet tai yra normalus technologinis veiksmas, kuris savotiškai pagelbės prezidentui, išryškins esminius elementus ir būsimo ministro komandos sąstatą, kas irgi yra labai svarbu“, – Delfi savo nuomonę dėstė politologas L. Bielinis.

„Tokia praktika nereglamentuota“

Kultūros istorijas, taip pat buvęs V. Adamkaus patarėjas Darius Kuolys Delfi sakė, kad nesupranta Prezidentūros pasirinkto susitikimo su kandidatais formato.

„Prezidentūroje dirbau per pirmąją V. Adamkaus kadenciją, tokios praktikos nebuvo. Ir aš labai abejoju ar ji yra civilizuota“, – sakė jis.

Pašnekovas prisiminė ir jau daugelį kartų aptartą kadencijos baigusios šalies vadovės Dalios Grybauskaitės pasirinktą bendravimo su kandidatais į ministrus formatą. Jame, anot D. Kuolio, buvo jaučiamas ir kandidatų žeminimas.

Foto: LRS / Džoja Gunda Barysaitė

„Jis neatrodo oriai ir D. Grybauskaitės prezidentavimo metais buvo labiau būdingas kaimyninės Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos darbo stiliui“, – sakė D. Kuolys, pridūręs, kad tai labiau rytietiškas vadovavimo stilius.

„Negerai, kad jis Lietuvoje dabar pradedamas kultivuoti“, – savo poziciją dėstė pašnekovas.

Anot D. Kuolio, kandidatų susitikimas tik su prezidento patarėjais nėra niekur aprašytas, o jis atrodo kaip tam tikras „jėgos žaidimas“.

„Niekur nėra tokia praktika reglamentuota. Tai, vadinasi, yra tam tikri jėgos žaidimai, tokių man neteko patirti. Prezidentas V. Adamkus laikėsi vakarų tradicijų“, – Delfi pasakojo buvęs prezidento V. Adamkaus patarėjas.

Kam bus ištikimas?

Pašnekovas D. Kuolys tikino, kad pasigenda politinio pasitikėjimo – rinkimus laimėjusiai partijai, gavusiai visuomenės pasitikėjimą, deleguoti savo atstovus į valdžios pozicijas, jiems patiems rinkti savo komandą.

„Tai tie žmonės ir turi formuoti, gali prezidentas turėti labai rimtų argumentų dėl vieno ar kito kandidato. Jis turi ramiai išsakyti argumentus dėl to ministro kandidatūros, kurios neskiria. Tai būtų civilizuotas kelias“, – teigė jis.

Jis teigė, jog jam kliūna ir prezidento patarėjų viešas kiekvieno kandidato komentavimas.

„Bet kai dabar pradeda prezidento patarėjai komentuoti kiekvieną kandidatą, aptarinėti jį viešai, sakyti, kad jam trūksta vieno ar kito, o jei suburs komandą, tai gal jau ir gerai bus, bet gal jam ten ir ten komandos reikėtų pasiieškoti. Tai šitie komentarai jau, dovanokite, yra visiškai ne vakarietiško stiliaus. Čia pristinga gražaus mosto, kaip Algirdas Julius Greimas sakė“, – teigė D. Kuolys.

Jis svarstė, kad, vargu, jog pats prezidentas „išmano ir pažįsta“ visus viceministrus. Tad savo nuomonę apie juos dėsto jo patarėjai, kurie formuoja kandidatų požiūrį.

Esminė problema, anot D. Kuolio, kad patarėjų į šią poziciją žmonės nerinko.

„Ar prezidentas iš tikrųjų išmano ir pažįsta visus viceministrus. Vadinasi, kad kažkas per prezidento instituciją iš dalies nerinkta valdžia, tam tikros grupės, kurios neišryškėjo, kurių nerinkome ir nežinome, mums dabar siūlo politinio pasitikėjimo pareigūnus. (…) Kai juos siūlo ministras, jis ir prisiima už viceministrus visą atsakomybę.

Tai ką reiškia, jei ministrui anoniminės struktūros ima ir deleguoja vieną ar kitą pavaduotoją? Kam jis bus atskaitingas ir ištikimas, lojalus? Ministrui, Vyriausybei ar toms struktūroms, kurios jį delegavo?“ – Delfi savo svarstymus vardijo buvęs V. Adamkaus patarėjas.

Darius Kuolys

Kliuvo jam ir tai, kad aptarti buvo ir nueinančios valdžios paskirti viceministrai.

„Arba paprašė kandidato į ministrus pasilikti politinio pasitikėjimo viceministrą, kurį buvo įsiūliusios valstiečių ir žaliųjų Vyriausybei. Tai jau ne demokratinis valdymas. Kaip tai vadinti? Nomenklatūrinis, tam tikras valstybės užvaldymas. Juk mes prezidento patarėjų nerinkome“, – Delfi sakė D. Kuolys.

Pašnekovas stebėjosi, kaip G. Nausėda, „būdamas tikrai vakarietiškų pažiūrų“, imasi tokios „keistos rytietiškos praktikos“.

Dar vienas iškalbingas akcentas, anot D. Kuolio, kandidatės į teisingumo ministrus atsakymai žiniasklaidai.

„Girdėjau spaudos konferenciją, kurioje kalbėjo kandidatė į teisingumo ministrus Eveliną Dobrovolską ir, deja, ji į atvirą klausimą ar jai buvo siūlomi komandos žmonės, neatsakė. Vadinasi, tai yra korektiškas atsakymas „taip“, – teigė pašnekovas.

„Visi ženklai rodo, kad nėra situacija gera“, – situacija reziumavo jis.

D. Kuolys Delfi sakė, kad ir naujosios valdančiosios daugumos veiksmai neatrodo skoningai.

„Žvelgiant į jos elgesį smulkus kerštas atrodo neskoningas. Nėra to gražaus mosto, ką turėtų demonstruoti solidžios partijos. (…) Porinkiminė situacija nesuteikia Lietuvai orios vakarų valstybės stiliaus. Dėl to yra labai liūdna“, – kalbėjo pašnekovas.

Visos pavardės

Delfi primena, kad I. Šimonytė į aplinkos ministrus siūlo liberalą Simoną Gentvilą, ekonomikos ir inovacijų ministre siūlo Laisvės partijos lyderę Aušrinę Armonaitę, energetikos ministru – konservatorių Dainių Kreivį, finansų ministre – konservatorę Gintarę Skaistę, krašto apsaugos ministru yra siūlomas konservatorius Arvydas Anušauskas, kultūros ministru – liberalas Simonas Kairys, sveikatos apsaugos ministru – Arūnas Dulkys.

Socialinės apsaugos ir darbo ministre I. Šimonytė siūlo konservatorę Moniką Navickienę, susisiekimo ministru – Laisvės partijos atstovą Kasparą Adomaitį, švietimo, mokslo ir sporto ministre – konservatorę Jurgitą Šiugždinienę, teisingumo ministre – Laisvės partijos kandidatę Eveliną Dobrovolską, užsienio reikalų ministru – konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį, vidaus reikalų ministre – konservatorę Agnę Bilotaitę, žemės ūkio ministre – Dalią Miniataitę.