„Delfi“ parašiusi studentė teigė, kad rašo laišką su pagalbos šauksmu dėl Vilniaus kolegijos bendrosios praktikos slaugytojų studentų situacijos.
„Nuo lapkričio 30 d. esame siunčiami į specialybės praktikos vietas, pvz.: Vilniaus klinikinė miesto ligoninė, Vilniaus Universitetinė ligoninė, Santariškės. Mums priklausanti praktika yra chirurginė slauga, tačiau dėl esamos situacijos mes esame paskiriami į COVID-19 skyrius. Klausėme valdžios, ar galime atsisakyti dirbti tame skyriuje, nes esame atsakingi ne tik už save, bet ir už savo artimuosius, kambariokus, kolegas.
Daugelis studentų dirba kituose darbuose, kuriuose gauna algas, ne taip kaip praktikos atlikimo metu, tai yra keliama rizika platinti virusą ne tik tarp ligoninės sienų bet ir už jos ribų. Na, ir ne visi studentai gali pasigirti gera sveikata, yra TOKIŲ, kurie patys esa rizikos grupėje, tačiau tai niekam nerūpi, nenori atlikti praktikos COVID-19 skyriuje? Tokiu atveju tenka ieškoti kitos įstaigos praktikai atlikti arba sustabdyti mokslus akademinėmis atostogomis.“
Pasak jos, viskas būtų gal ir gerai, jeigu kolegija rūpintųsi savo išsiųstais studentais į karštus taškus, tačiau jeigu kuris nors iš studentų užsikrės COVID-19 virusu, praktiką turės atlikti vasaros metu.
„Atrodo nesąžininga versti studentus dirbti skyriuje, kuriame jiems nepriklauso praktikuotis, kuriame vyrauja didžiulė rizika susirgti. Mes suprantame, jog visi kolegijos veiksmai yra pagrįsti SAM bei Švietimo ministerijos įsakymais, tačiau mums yra be galo pikta ir skaudu, jog esame verčiami tai daryti.
Mes dar nesame licenzijuoti slaugytojai, manau, atsirastų studentų, kurie mielai sutiktų savanoriauti ir neprašytų už tai jokio atlygio, tačiau mes neturime pasirinkimo. Bijome, kad praktikos įstaigoje mes pasirašysime dokumentus, kuriuose turėsime sutikti su visomis jų sąlygomis.. Prašome Jūsų pagalbos, jog studentai galėtų rinktis.“
Neišvengiamai turės bendrauti su užsikrėtusiais pacientais
Vilniaus kolegijos viešųjų ryšių skyriaus vadovas Dovydas Buslavičius komentavo, kad Klinikinio rengimo (praktikų) minimali trukmė (2300 val.) studentams, kurie pasirinko Bendrosios praktikos slaugos studijų programą ir siekia, kad jiems būtų suteikta bendrosios praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija, reglamentuota Europos Komisijos Direktyvoje 2005/36/EB.
„Europos Komisija prižiūri, kaip valstybės narės laikosi būtiniausių rengimo reikalavimų nustatytų Direktyvoje 2005/36/EB. Neįvykdžius minėtos Direktyvos reikalavimų, absolventai negautų licencijos ir negalėtų verstis bendrosios praktikos slaugos praktika, nes turėtų atlikti papildomą praktiką po studijų baigimo.“
Pasak jo, studentai, pasirinkę studijų programą „Bendrosios praktikos slauga“, tiek studijuodami, tiek dirbdami, neišvengiamai turės bendrauti su pacientais, sergančiais įvairiomis ligomis, jų tarpe: tuberkulioze, ŽIV, COVID-19 ir kitomis.
„Studentams suderinamos praktikos vietos sveikatos priežiūros įstaigose, su kuriomis yra sudarytos sutartys ir kuriose galima pasiekti studijų programos rezultatų. Jie taip pat turi galimybę patys susitarti dėl praktikos atlikimo vietos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, tiek privačiame, tiek ir viešajame sektoriuje, bet kuriame Lietuvos mieste. Dėl praktinio mokymo vietų su studentais derinama iš anksto.“
Atstovo teigimu, studentai, kurie šiuo metu atlieka praktiką sveikatos priežiūros įstaigose, kaip ir įstaigos personalas, yra aprūpinami apsaugos priemonėmis, jiems atliekamas testas dėl COVID-19 (LR SAM 2020-09-28 raštas Nr. (10.1.1.1-421)10-6955 „Dėl studentų praktikų organizavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose“).
„Sutinkame, kad rizika užsikrėsti COVID-19 sveikatos priežiūros įstaigose yra didesnė, todėl taikomos saugos priemonės. Sveikatos priežiūros specialistai, taip pat ir bendrosios praktikos slaugytojai, kurių trūkumas jaučiamas šalyje, yra labai svarbi grandis valdant, šią sudėtingą situaciją.
Norime pridurti, kad dalis bendrosios praktikos slaugos studijų programos studentų jau dirba sveikatos priežiūros įstaigose, derindami studijas ir darbą. Dalis studentų talkina kaip savanoriai Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre ar sveikatos priežiūros įstaigose ir taip prisideda prie COVID-19 pandemijos padarinių mažinimo.“
„Reikia ne kažko bijoti, o norėti išmokti“
Spaudos konferencijoje paprašytas pakomentuoti tokį studentų susirūpinimą, laikinasis sveikatos apsaugos ministras sakė, kad jeigu yra kažkokia konkreti situacija, susijusi su didele rizika pačiam žmogui, tuomet ją reikėtų įsivardinti ir aptarti su savo praktikos vadovu.
„Išimtinais atvejais, matyt, galima rasti išeitį, jeigu rizika, kaip minima, yra. Tačiau dar kartą pasikartosiu, kad man labai yra keista dėl tokių studentų pasisakymų, kurie pasirinko studijuoti sveikatos studijas ir kurių darbas bus dirbti su pacientais. Aš noriu šiems studentams pasakyti, kad jie per savo praktiką ir karjerą susidurs ir su baisesnėmis infekcijomis.“
Laikinojo ministro teigimu, jeigu jie dirbs ligoninių skyriuose, tai ten plinta hospitalinė infekcija, kuri gali būti kelis ar keliolika kartų labiau pavojinga negu koronavirusinė infekcija ir jiems reikės išmokti dirbti su tais pacientais.
„Dar kartą pasikartosiu – medikai pacientų nesirenka. Jeigu norisi rinktis, galbūt žmonės pasirinko ne tą profesiją ir galbūt pats laikas yra persigalvoti. Šiaip visi, kurie studijavome mediciną, ėjome į skyrius, ėjome ten, kur buvo pavojingų pacientų, buvome apmokyti, kaip reikia tinkamai elgtis ir turėjome galimybę susipažinti.
Tikrai ne kiekvienam pasitaikys proga išmokti naudoti, pavyzdžiui, asmens apsaugos priemones, galų gale, pilietiškai ir profesionaliai prisidėti prie situacijos suvaldymo. Reikia ne kažko bijoti, o norėti išmokti.“
