„Mano atlyginimas buvo nedidelis, todėl pavogęs telefonus ketinau juos parduoti ir nusipirkti maisto“, – vėliau prispaustas surinktų įkalčių prisipažino Vilniuje įsikūrusios siuntų bendrovės darbuotojas Romualdas D.

Nors ir žadėjo už pavogtus telefonus gautus pinigus išleisti maisto produktams, tačiau jų vyras taip ir nenusipirko – nuėjo į vieną barą, kur prisigėrė, o paskui neblaivus važiavo autobusu, bet užmigo, o kai pabudo, suprato, kad kažkas iš keleivių jo krepšį su telefonais pavogė.

Tokios aplinkybės paaiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismui išnagrinėjus Romualdui D. iškeltą baudžiamąją bylą dėl įvykdytų vagysčių. Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė nutarė dabar jau buvusį siuntų bendrovės darbuotoją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju pripažintu buvusiu darbdaviu – vyras atlygino padarytą žalą.

„Kaltinamojo Romualdo D. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų ir baudžiamojo nusižengimo, anksčiau Romualdas D. nėra teistas, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nukentėjusiosios bendrovės atsiprašė ir su jos atstovu susitaikė, atlygino žalą, – pažymėjo teismas. – Įvertinęs šias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad Romualdas D. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.“

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar šių metų gegužės 27 d. Romualdas D. savo darbo vietoje, siuntų terminale iš kraunamosios priekabos pavogė siuntą su joje esančiu bendrovei „Telia Lietuva“ priklausančiu mobiliojo ryšio telefonu „Xiaomi Redmi Note 8Pro 4G“ (vertė – 175,50 Eur). O kitą dieną jis tokiu pačiu būdu pavogė telekomunikacijų bendrovei „Tele2“ priklausančius mobiliojo ryšio telefonus „Huawei Nova 5T (vertė – 300 Eur) „Samsung A71“ (385,31 Eur).

Kad būtent Romualdas D. pavogė tris naujus telefonus, išsiaiškino patys siuntų bendrovės darbuotojai. Saugumo skyriaus darbuotojas per apklausą policijoje sakė, kad tyrimas buvo pradėtas gavus vieno kliento skundą, kuriame šis nurodė, jog negavo siuntos, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas.

„Pagal siuntos sekimo duomenis nustatėme, kad siunta buvo atvežta kurjerio ir nuskenuota terminale, – kalbėjo siuntų bendrovės atstovas. – Tada naudodamiesi vaizdo įrašų pagalba nustatėme, kaip atrodė siunta skenuojant skeneriu; toliau stebėdami pamatėme, kad siunta konvejeriu nuvažiavo prie vartų, kur turėjo būti pakrauta į sunkvežimį, vežantį siuntas į kitą terminalą. Bet šiame terminale siunta gavimo metu nebuvo nuskenuota, todėl supratome, kad ji dingo terminale.“

Analizuodamas vaizdo medžiagą siuntų bendrovės darbuotojas atkreipė dėmesį į neseniai pradėjusį dirbti Romualdą D., kuris, kaip matėsi įraše, „turėjo kažką užsikišęs už juosmens“ ir nuėjo į persirengimo kambarį. O kai netrukus iš jo sugrįžo, nieko, užsikišto už marškinėlių, ties juosmeniu, neturėjo.

Po dviejų dienų Saugumo skyriaus vadovas su tuomečiu terminalo vadovu pasikvietė Romualdą D. pasikalbėti – norėjo išsiaiškinti, kur dingo siunta.

„Buvau pasiruošęs nešiojamą kompiuterį, nes ketinau parodyti vaizdo įrašus, tačiau jų net nereikėjo rodyti – kai į pasitarimų kambarį atėjo Romualdas D. ir jam pasakėme, kad turime klausimų dėl jo darbo bei norime parodyti vaizdo įrašus, darbuotojas pasakė, kad jei klausimai dėl pasisavintų telefonų, tai vaizdo įrašų jam rodyti nereikia bei pridūrė, jog jam labai dėl to gėda ir jis nori prisipažinti dėl telefonų vagysčių“, – sakė liudytojas.

Jo teigimu, Romualdas D. taip pat prisipažino, kad pavogė dar dvi siuntas, kuriose taip pat buvo mobiliojo ryšio telefonai.

„Jis sakė, kad telefonus užsikišdavo už juosmens, po marškinėliais, ir nuėjęs į persirengimo kambarį telefonus pasidėdavo į savo krepšį, kurį po to nusinešdavo namo“, – prisiminė siuntų bendrovės darbuotojas.

Liudytojo teigimu, Romualdas D. patikino, kad pavogtus telefonus turi namuose, tačiau jau yra praplėštos pakuotės, ir jis nori juos sugrąžinti.

„Liepėme jam parašyti pasiaiškinimą, o telefonus atvežti ir palikti apsaugos darbuotojams, nes tuo metu jau baigėsi darbo diena“, – sakė Saugumo skyriaus vadovas.

Tačiau Romualdas D. telefonų į darbą taip ir neatvežė, taip pat ir daugiau nesirodė darbo vietoje. O kai darbdaviai pabandė su juo susisiekti telefonu, šio nepavyko surasti, nes telefonas buvo išjungtas.

Dingusiomis siuntomis netrukus ėmė domėtis ir telekomunikacijų bendrovių darbuotojai, pateikę pretenzijas.

Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn patrauktas Romualdas D. per apklausą policijoje teisinosi, kad didžiausiai gyvenimo kvailystei ryžosi dėl sunkios materialinės padėties.

„Esu dirbęs sunkių darbų, bet nemaniau, kad taip bus sunku dirbti siuntų bendrovėje – pačią pirmąją darbo dieną iš karto teko krauti labai didelius kiekius krovinių, tai buvo nenormalu, – sakė siuntų skirstytojas. – Darbas buvo labai sunkus, o atlyginimas mažas.“

Vyras pažymėjo, kad mintis apvogti darbdavį kilo ne jam – esą iš kitų asmenų buvo girdėjęs, kad „įmanomas toks variantas“.

„Vienas pasiūlė ir pamėginau, įkliuvau, daugiau nėra ką pasakoti – su vienu kolega buvau parūkyti, jis tada man papasakojo, todėl ir užsimaniau pabandyti tai padaryti“, – Romualdas D. teigė, kad nori kuo greičiau pamiršti šią nemalonią istoriją, susirasti kitą darbą ir „baigti šiuos reikalus“.

„Tuos telefonus turėjau grąžinti, bet tądien buvau gramą padaręs, jau važiavau į darbą autobusu, bet užmigau, o kai prabudau autobuse, telefonų jau nebuvo“, – tikino jis.