„Tikiu, kad dauguma ministerijų taip formuos savo darbą – turės žmones, kurie labai gerai išmano savo specifines sritis, ir būtent ministras turės politinę valią, kuri yra reikšminė, kad būtų galima įgyvendinti pokyčius numatytus tiek Vyriausybės programoje, tiek priemonių plane“, – pridūrė ji.
Pasak E. Dobrovolskos, prezidentas pokalbio metu pabrėžė, kad Teisingumo ministerijai reikalinga lyderystė, per susitikimą aptarta kandidatės vizija – ką, jos manymu, reikėtų keisti.
„Tai tikrai buvo labai įdomus pokalbis. Asmeniškai man jis patiko, mes daug dėmesio skyrėme turiniui, labai išsamiai kalbėjome apie įkalinimo įstaigas. Šiandien mes net neturime vizijos, kaip mūsų įkalinimo įstaigos turėtų atrodyti, ir šiomis sąlygomis vykdyti sėkmingą resocializaciją yra labai sudėtinga“, – kalbėjo kandidatė į teisingumo ministres.
„Tikrai turiu aiškią viziją, ką turėtume daryti, ką keisti ir kokiomis priemonėmis“, – teigė ji.
Kalbėdama apie konkrečius darbus, E. Dobrovolska akcentavo žmogaus teisių darbotvarkę, teisėkūrą, Baudžiamojo kodekso peržiūrėjimą.
„Labai svarbi žmogaus teisių darbotvarkė, bet matome gerokai platesnį lauką. Vienas iš aspektų, kuris užėmė didžiąją pokalbio dalį, yra teisėkūros kokybė. Mes turėtume atsigręžti į teisėkūros pagrindų įstatymą, kuris numato ne tik, kad turėtų būti atliekamas poveikio vertinimas, kuris šiandien yra labai techninis, bet taip pat konsultacijos su visuomene negalėtų būti labai formalios. Viena funkcija, kuri šiandien yra visiškai apleista ir pamiršta, tai yra jau galiojančio teisinio reglamentavimo vertinimas“, – laidoje „Delfi diena“ sakė E. Dobrovolska.
„Teisingumo ministerija turėtų peržiūrėti Baudžiamąjį kodeksą. Kaip žinome, bet kokia rezonansinė byla skatina Seimo narius griežtinti atskiras bausmes, tai šiandien turime išderintą Baudžiamąjį kodeksą, neturime proporcingumo. Dėl to turime didelį kalinių skaičių, visuomenės nepasitikėjimą“, – kalbėjo ji.
Kandidatės į ministres manymu, kai kurie nusikaltimai iš Baudžiamojo kodekso galėtų būti perkelti į Administracinių nusižengimų kodeksą: „Galėtume kalbėti, ar tikrai visais atvejais turėtų būti taikoma laisvės atėmimo bausmė, nes pagal statistiką 62 proc. bausmę atlikusių asmenų grįžta į tas įstaigas, reiškia resocializacija neveikia.“
Jos manymu, taip pat reikėtų siekti didesnės teisėjų specializacijos, atsisakyti teismams nebūdingų funkcijų, kas leistų sumažintų bylų skaičių, taip pat kiek įmanoma pereiti prie nuotolinio darbo, kad bylų nagrinėjimas nesustotų.
Dar dvi jautrios temos, anot E. Dobrovolskos, – notarai ir antstoliai. „Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama, yra paslaugų prieinamumas ir įkainiai“, – sakė politikė. Vienas iš galimų būdų atpiginti paslaugas, jos teigimu, galėtų būti jų kėlimas į elektroninę erdvę iš esmės atpiginant procesą.
32-ejų E. Dobrovolska yra siūloma vadovauti Teisingumo ministerijai Ingridos Šimonytės formuojamoje Vyriausybėje. Paskelbus apie jos kandidatūrą, E. Dobrovolska sulaukė kritikos, kad yra įgijusi tik teisės bakalauro laipsnį ir neišlaikiusi advokato egzamino.