Į Utenos gyventojo Alio M. namus atvykę ir kratą atlikę policijos pareigūnai aptiko šokiruojančių įrašų – net 53 pornografines nuotraukas, kuriose vaizduojami seksualiai išnaudojami vaikai.

Tai jau buvo antras kartas per pastaruosius metus – Alys M. pornografines nuotraukas su vaikais į savo kompiuterį siuntėsi ir prieš trejus metus, kai dirbo vienoje didžiausių šalies telekomunikacijų bendrovių. Tada būtent jo kolegos ir pastebėjo, kad internetą gyventojams įrenginėjančio vyro tarnybiniame kompiuteryje yra įdėta laikmena, kurioje saugomi įrašai su seksualiai išnaudojamais vaikais; apie tai bendrovės vadovai nutarė pranešti Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Tąkart per uteniškio namuose atliktą kratą policijos pareigūnai aptiko gerokai daugiau įkalčių – buvo rasti net keli šimtai įrašų. Tačiau dauguma jų – kompiuterinės animacijos.

Pirmą kartą į teisėsaugos akiratį patekęs vyras teisinosi, kad apie slaptą jo pomėgį žiūrėti pornografinius įrašus su prievarta išnaudojamais vaikais niekas nežinojo, nors jis gyveno kartu su žmona ir sūnumi.

„Naršiau įvairiuose interneto puslapiuose ir kai kurią rastą medžiagą – vaizdo įrašus, nuotraukas ir kompiuterinę animaciją atsisiųsdavau ir išsisaugodavau“, – sakė Alys M.

Vyras teisinosi, kad tai darė esą iš smalsumo, nors ir žinojo, kad už įrašų su išnaudojamais vaikais įgijimą, laikymą ar platinimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Per apklausą uteniškis aiškino, kad dėl savo poelgio gailisi ir žadėjo daugiau taip nesielgti. Prieš trejus metus jam iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas skyrė 2260 eurų baudą bei konfiskavo nešiojamąjį kompiuterį ir USB atmintinę, kuriuose buvo saugomi įrašais su vaikais iki 14 metų.

Tačiau Alys M. taip ir neištesėjo pareigūnams duoto žodžio – dėl vaikų pornografijos įrašų įgijimo nuteistas vyras ir toliau į savo kompiuterį siuntėsi animacinius vaizdus su mažamečiais vaikais. Šįkart jis savo pomėgių jau neturėjo nuo ko slėpti – po pirmosios bylos jis jau buvo išsiskyręs su žmona ir gyveno atskirai.

Net ir užkluptas su įkalčiais, kuriuos pareigūnai aptiko šiam priklausančiame asmeniniame kompiuteryje, uteniškis nebuvo linkęs pripažinti, kad ir toliau siuntėsi draudžiamus įrašus. Kai tyrėjai vyrui parodė pas jį kompiuteryje aptiktus vaizdus, Alys M. pripažino, kad šie yra matyti, tačiau negalėjo prisiminti, jog juos būtų kada nors išsaugojęs atmintinėje.

„Greičiausiai jas išsaugojau netyčia, kai naršiau internete“, – sakė jis.

Vyras neslėpė, kad vengdamas gresiančių nemalonumų naudojamoje naršyklėje buvo išsaugojęs nuostatą, jog naršymo istorija nebūtų išsaugoma.

„Naršant internete ne kartą man buvo iššokęs žeklas „STOP policija“, taip pat būdavau įspėjamas, kad jungiuosi prie nelegalios svetainės“, – per apklausą sakė Alys M.

Jis pabrėžė, kad niekada specialiai internete neieškodavo vaikų pornografinių įrašų, tačiau kodėl būtent tokio turinio įrašai buvo rasti jam priklausančiame kompiuteryje, vyras taip ir negalėjo paaiškinti.

„Į paieškos laukelį įvesdavau žodį „porno“ ir ieškodavau įrašų, bet tikrai ne vaikų – tokia pornografija nesidomėjau ir ji manęs nedomino“, – kaltės kratėsi uteniškis.

Kratos metu policijos pareigūnai Alio M. namuose rado ir dar vieną kompiuterį bei keletą mobiliojo ryšio telefonų, tačiau juose pornografinių įrašų, kuriuose būtų išnaudojami vaikai, nebuvo aptikta.

Aliui M. iškeltą baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja Kristina Latožienė pažymėjo, kad vyras ir vėl „nuoširdžiai gailisi“, tačiau tuo pačiu atkreipė dėmesį, jog baudžiamojo įstatymo numatytą veiką jis padarė būdamas recidyvistu – neišnykus teistumui. O tai – sunkinanti aplinkybė.

Už neteisėtą disponavimą pornografinio turinio vaizdais, kuriuose vaizduojami vaikai, Aliui M. teismas šįkart skyrė net mažesnę baudą – į valstybės biudžetą nurodė sumokėti 2 200 Eur. Be to, iš jo buvo konfiskuotas kompiuteris.

Lietuvos teismuose kasmet išnagrinėjama keliasdešimt baudžiamųjų bylų dėl neteisėto disponavimo pornografinio pobūdžio įrašais, kuriuose vaizduojami vaikai. Dažniausiai tai būna užsienyje nufilmuoti vaikai, tačiau pareigūnai yra užfiksavę ir tokių atvejų, kai mažametės arba nepilnametės įkalbėtos arba net savo noru iškrypėliams, dažniausiai apsimetinėjantiems taip pat mergaitėmis, siunčia savo nuotraukų.

„Nors vaikų pornografijos įrašų laikymas yra lengvesnis nusikaltimas nei platinimas, tačiau pats faktas, kad žmogus domisi tokiais dalykais, jau yra rimtas signalas – būtina juo pasidomėti, ką mes ir darome“, – sakė pareigūnai.

Anot jų, Lietuvos pareigūnams įkliuvę vaikų pornografijos „mėgėjai“ dažniausiai pateikia įvairiausių pasiteisinimų, tačiau tikrosios tiesos, kodėl siuntėsi, laikė ar net platino pornografiją, garsiai neišdrįsta pasakyti.

„Šiandien mums beveik to nesuvokiant, pornografijos pramonė baigia užkariauti pasaulį – jos kasmetinis pelnas yra didesnis negu viso profesionalaus sporto kartu sudėjus, – yra sakiusi Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė. – Lietuvoje nėra patikimų tyrimų šia tema, JAV skelbiama, jog 35 proc. visos internetu atsiunčiamos informacijos yra pornografinio turinio, o su virtualia pornografija vaikai susipažįsta vidutiniškai nuo 11 metų amžiaus. Amerikos psichologų asociacija dar tiesesnė – pornografija žaloja vaikus ir suaugusius, griauna šeimas ir visuomenę. Kalbėkime apie šį klastingą reiškinį su paaugliais dar mokyklos suole, padėkime jiems atpažinti tamsiąsias interneto grėsmes, nes iš jų išsivaduoti gali prireikti viso gyvenimo.“