Savo ruožtu epidemiologai ir medikai Lietuvoje toliau kovoja su tūkstančiais naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų. Nors šalyje skaičiuojama jau trečioji karantino savaitė, situacija išlieka sudėtinga. Kodėl niekaip nepavyksta suvaldyti antrosios COVID-19 bangos ir kaip pasikeitė pats virusas, diskutuota laidoje „Delfi tema“.
Intensyvų viruso plitimą galėjo nulemti ir mutacija
Kaip laidoje sakė Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro prof. Aurelija Žvirblienė, viruso kitimas arba, kitaip sakant, jo evoliucija yra natūralus procesas. Mokslininkė aiškino, kad kuo labiau virusas paplitęs visuomenėje, tuo daugiau pokyčių gali įvykti.
„Įsivaizduokime, dabar pasaulyje jau yra užsikrėtę beveik 60 mln. žmonių ir kiekvienas jų turi milijardus viruso kopijų. Žodžiu, tas virusas yra pasidauginęs labai daug kartų ir kopijuojant jo genomą atsitiktinai atsiranda klaidų. Jeigu tos klaidos virusui palankios, jos tiesiog įsitvirtina ir tokie viruso variantai pradeda dominuoti“, – aiškino A. Žvirblienė.
Profesorė pastebėjo, kad nors žodis „mutacija“ žmones kartais gąsdina, tai tiesiog reiškia, kad viruso genome vyksta pokyčių.
„Vieni pokyčiai per daug nepakeičia viruso savybių, o kiti, pavyzdžiui, pakeičia tų baltymų, kurie koduojami genome, struktūrą. Viena iš tokių mutacijų, dabar esanti visuose variantuose, kurie tik yra pasklidę pasaulyje, yra viruso S baltymo struktūroje.
S baltymas atsakingas už viruso patekimą į ląstelę. Dėl to virusas yra labiau plintantis, nes jis tiesiog labiau prisitaiko užkrėsti žmogaus ląsteles. Tai – aiškus pokytis, kurį specialistai jau tikrai įrodė eksperimentais, ir šitai turbūt paaiškina, kodėl virusas dabar taip intensyviai paplito“, – kalbėjo profesorė.
Trečioji savaitė turėtų parodyti karantino poveikį
Kad virusas Lietuvoje stipriai išplitęs, rodo ir nemažėjantys skaičiai. Nors pirmadienį ir antradienį naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų buvo užfiksuota šiek tiek daugiau nei tūkstantis ir tai epidemiologams teikė vilties, trečiadienį šis skaičius vėl šoktelėjo daugiau nei 2 tūkst.
Vis dėlto, anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologės Daivos Razmuvienės, tokia situacija labai stebinti neturėtų, nes pirmosios dvi karantino savaitės dar yra ikikarantininio gyvenimo pasekmės.
„Karantinas buvo paskelbtas lapkričio 7 dieną, mes jau nugyvenome dvi karantino savaites. Besibaigianti antra savaitė buvo su tikrai įspūdingais sergamumo skaičiais, gerokai viršijančiais 2000. Bet tai yra normalu, nes tų dviejų karantino savaičių rezultatai atskleidžia, kaip mes gyvenome, kaip elgėmės, kiek buvome mobilūs, dinamiški iki lapkričio 7 d.“, – teigė gydytoja.
D. Razmuvienė akcentavo, jog nereikia tikėtis, kad pasitelkus karantiną atvejų sumažės iki nulio, tačiau, pasak jos, trečioji savaitė turėtų parodyti „tikruosius karantino rezultatus“.
Epidemiologei antrino ir A. Žvirblienė: „Aš priminsiu, kad buvo du scenarijai. Vienas optimistinis, kitas pesimistinis. Dabar situacija iš tiesų krypsta arčiau to pesimistinio scenarijaus, bet jo dar yra nepasiekusi. Priminsiu, kad buvo dar vienas scenarijus, – kas nutiktų, jeigu karantinas nebūtų įvestas. Tokiu atveju tie skaičiai iš tikrųjų būtų žymiai žymiai didesni, negu yra dabar. Iš tiesų mes negalime sakyti, kad karantinas neveikia. Tiesiog jis dar nesuveikė.“
Be to, profesorė atkreipė dėmesį, kad pirmasis karantinas buvo įvestas esant kur kas geresnei epidemiologinei situacijai nei šįkart.
„Karantinas dabar įvestas esant žymiai blogesnei situacijai, kai užsikrėtusiųjų skaičius žymiai didesnis, faktiškai tada, kai situacija jau buvo, tiesą sakant, sunkiai valdoma. Užtat ir negalima tikėtis tokių stebuklingai greitų rezultatų, bet ta tendencija vis dėlto, kaip mano ir mūsų grupėje dirbantys ekspertai, yra teigiama. Už tai reikėtų padėkoti ir žmonėms, kurie vis dėlto laikosi reikalavimų. Manau, nėra taip blogai“, – sakė A. Žvirblienė.
Paklausta, ar tai reiškia, kad karantiną buvo tiesiog pavėluota įvesti, pašnekovė su tuo sutiko: „Galima ir taip pasakyti, kad priemonės buvo kiek pavėluotos. Kuo daugiau atvejų, tuo sunkiau sugrįžti į geresnę būseną, tai pripažįsta visi analitikai. Žinoma, kad kiekviena uždelsta diena, kuri didina tų atvejų skaičių ir kuri leidžia virusui paplisti, blogina situaciją.“
Šeimose – šimtai židinių, neramina sergančiųjų amžius
Nors tvirtas išvadas apie karantino poveikį, anot specialisčių, daryti dar sunku, tam tikras tendencijas D. Razmuvienė įžvelgė. Pavyzdžiui, kad nebeliko židinių darbovietėse, tačiau pasipylė šeimose.
„Ką mes šiandien galime pasakyti, kad vis dėlto protrūkiai jau persikelia iš laisvalaikio leidimo vietų, ką mes buvome įpratę registruoti rugsėjo–spalio mėnesiais, (...) į šeimas, šeimų židinius. Vien per parą užregistruojama apie 120–130 protrūkių, susijusių su susirgimais, užsikrėtimais šeimose.
Iš viso Lietuvoje jau suskaičiuota maždaug 700 židinių, kuriuose apie 22–25 proc. per šias dvi savaites sudaro atvejai šeimose. Kai kurie kolektyvai, įstaigos, organizacijos priėmė sprendimą dirbti nuotoliniu būdu ir todėl dabar tose vietose užregistruota tik keletas atvejų, protrūkių ten nebėra“, – pastebėjo D. Razmuvienė.
Paklausta, ar tai yra pavieniai atvejai, kai šeimos narys virusą parneša iš darbovietės, prekybos centro ar pan., ar vis dėlto kalbama apie susibūrimus, gydytoja atsakė:
„Be abejonės, tai nėra pavieniai atvejai (…). Šeimos nariai turi darbus, sakykime, tie patys medikai turi ir darbus, ir namus. Kartais žmonės, ne paslaptis, rengia vakarėlius. Teko ir žiniasklaidoje skaityti, kad nuomojamos patalpos asmeninėms ar darbovietės renginiams organizuoti, švęsti. Tokie susibūrimai, kaip matome, leidžia virusui plisti.“
Epidemiologė apgailestavo, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai lengva COVID-19 forma sergantys ir ambulatoriškai gydomi asmenys nesilaiko saviizoliacijos ir bendrauja su sveikais žmonėmis.
Be to, kaip sakė epidemiologė, per pirmąsias dvi savaites pastebėti ir sergančiųjų amžiaus grupių pokyčiai – virusas įsisuko į jaunesnių asmenų gretas.
„Neramina tai, kad sergančiųjų amžiaus tarpsnis labai sumažėjo. Per šias dvi pirmąsias karantino savaites nuo 50 iki 59 metų kas penktas yra sergantis asmuo, o nuo 30 iki 39 m. siekia apie 16–18 proc.“, – duomenimis dalijosi D. Razmuvienė.
Kyla rizika vakcinos efektyvumui
Kol visas pasaulis, o kartu ir Lietuva kovoja su antrąja koronaviruso banga, farmacijos kompanijos intensyviai bando sukurti vakciną, kuri leistų sustabdyti įprastą gyvenimą sujaukusį virusą. Tačiau dar lapkričio pradžioje žiniasklaidoje pasirodė nerimą keliančios žinutės, jog dėl mutavusio viruso Danija ketina paskersti milijonus audinių.
Ši mutacija „gali sukelti pavojų, kad būsimos vakcinos (nuo koronaviruso) neveiks taip, kaip turėtų“, per spaudos konferenciją sakė ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ir pridūrė: „Būtina paskersti visas audines.“
Kaip aiškina profesorė A. Žvirblienė, tai taip pat susiję su jau minėtais viruso S baltymo pokyčiais.
„Irgi yra įvykusi mutacija, keičianti viruso S baltymo struktūrą, ir specialistai baiminasi, kad dėl tos mutacijos virusas gali būti sunkiau atpažįstamas antikūnų, kurie susidaro ir kurie daro nekenksmingą tą virusą“, – aiškino profesorė.
A. Žvirblienė sutiko, kad dabartinė situacija labai dinamiška, ir analizuoti viruso genomą itin svarbu, todėl mokslininkai visame pasaulyje tai ir daro. Vis dėlto, ramino profesorė, ji nemano, kad gali susiklostyti kokie nors katastrofiški scenarijai, kai virusas taps dar pavojingesnis, nei yra dabar.
„Dabartiniai duomenys nerodo, kad jis būtų labiau virulentiškas. Pavyzdžiui, kad mirštamumas nuo jo būtų didesnis. Situacija yra stebima“, – ramino A. Žvirblienė.
Paklausta, ar negali nutikti taip, kad, kol bus sukurta saugi vakcina nuo koronaviruso, visuomenėje jau bus paplitusi visai kita viruso atmaina, pašnekovė šios rizikos neatmetė. Vis dėlto, pabrėžė ji, sunkiai įmanoma, kad skiepai būtų visai neveiksmingi, ir paaiškino kodėl:
„Taip, specialistai tokią riziką įvardija. Bet kas dar būdinga šiam virusui? Nors aš ir sakau, kad mutacijų, pokyčių yra daug, bet jis nėra labai intensyviai mutuojantis, ir tie pokyčiai nėra tokie dideli, kaip, pavyzdžiui, būna gripo viruso struktūroje, kai kiekvieną sezoną gripo virusas atrodo kaip naujas. Šitas virusas keičiasi žymiai mažiau. Taip, tos mutacijos, kurios atsiranda S baltymo struktūroje, gali pakeisti vakcinų efektyvumą, nes vakcinos kuriamos naudojant šitą baltymą. Jų sudėtyje yra baltymas arba jį koduojanti RNR arba DNR seka.
(...) Situaciją reikia stebėti, bet nebus taip, kad tie pokyčiai vakcinas padarytų visiškai neveiksmingas. Viruso S baltymas yra tūkstančio aminorūgščių ilgio, dar net truputį daugiau. Pokyčiai, mutacijos pakeičia vieną arba dvi aminorūgštis iš to tūkstančio. Vadinasi, imuninis atsakas, kuris apskritai yra susidaręs prieš tą viruso antigeną, vis dėlto veikia. Nėra ta situacija tokia, kad virusas pasidarytų visiškai nebeįveikiamas vakcinų.“
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje „Delfi tema“.