„Akivaizdu, kad drama nėra atsiradusi visiškai iš niekur, mes puikiai matome, kaip vienai frakcijai atsidūrus saviizoliacijoje valdančiųjų balsavimai pakimba ant plauko: tampa sunkiai nuspėjami, nes nežinia, kaip elgsis opozicinės frakcijos ir Mišri grupė“, – BNS sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas teigė, kad valdantieji parodė esantys pajėgūs dirbti ir sudėtingomis aplinkybėmis.
„Ši situacija liudija, kad, nepaisant nepalankių aplinkybių, dauguma kol kas atrodo pakankamai neblogai: ne tik ta formalioji dauguma iš trijų frakcijų, bet ir yra šioks toks palaikymas daugumai iš jai nepriklausančių Seimo narių“, – pastebėjo jis.
Saviizoliacijoje yra visa valdančioji Liberalų sąjūdžio frakcija – 11 narių.
Už I. Šimonytės kandidatūrą antradienį balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo dešimt, susilaikė 41 parlamentaras.
Jos kandidatūrą palaikė visi posėdyje dalyvavę konservatoriai ir Laisvės partijos frakcijos nariai bei penki Mišrios Seimo narių grupės atstovai: Vytautas Bakas, Zigmantas Balčytis, Algirdas Butkevičius, Domas Griškevičius ir Andrius Palionis.
Aštuoni socialdemokratai, trys darbiečiai ir vienas valstietis balsavime nedalyvavo.
Premjero kandidatūra tvirtinama paprasta balsų dauguma nuo dalyvavusiųjų balsavime, tad nedalyvavusieji galėjo užtikrinti mažesnį balsų persvaros poreikį kandidatūrai patvirtinti.
„Matome, kad nebuvo taip lengva tuos balsus „sužvejoti“, ir jeigu ne Mišrios Seimo narių grupės penki balsai ir ne aštuoni socialdemokratų frakcijos žmonės, kurie apskritai balsavime nedalyvavo, situacija galėjo būti ne tokia jau ir palanki“, – sakė R. Urbonaitė.
Iš to, jos, vertinimu, „akivaizdu, kad šis Seimas stabilumu nelabai pasižymės“.
Politologė atkreipė dėmesį, kad į Vyriausybę siūloma daug Seimo narių, o tai reiškia, kad panašios dalies valdančiųjų Seimo posėdžiuose gali nebūti gana dažnai.
T. Janeliūnas savo ruožtu pastebėjo, kad panašių problemų buvo ir ankstesnės kadencijos Seime, – toks daugumos veikimo būdas tampa gana tipiniu. Vis dėlto jis prognozavo, kad dėl pagrindinių klausimų parlamentarams pavyks susitarti.
„Greičiausiai svarbiausiems sprendimams priimti – Vyriausybės programai patvirtinti ar biudžetui – dauguma išnaudos visas galimybes, įskaitant ir tai, kad galbūt reikės kokių nors papildomų susitarimų ir paramos iš daugumai nepriklausančių Seimo narių“, – kalbėjo jis.
„Turėti labai stiprią daugumą, perviršį dešimties ar daugiau narių – tai yra savotiška prabanga, ir tokią daugumą sukurti mūsų seimuose tampa vis sudėtingiau“, – pastebėjo T. Janeliūnas.
Pasak politologų, svarbiausi I. Šimonytės dabar laukiantys darbai yra gana aiškūs: su prezidentu suderinti kandidatūras į ministrų kabinetą, parašyti ir patvirtinti Vyriausybės programą. Darbą pradėjusios naujosios Vyriausybės lauks pandemijos iššūkis.
„Pandemija niekur nesitraukia, tai yra tas darbas, kuris turės būti daromas nedelsiant, ir planą faktiškai reikia turėti jau dabar“, – sakė R. Urbonaitė.
Taip pat valdantieji greičiausiai norės iš esmės peržiūrėti biudžetą ir atlikti tam tikras korekcijas.
Žiūrint iš ilgesnės perspektyvos, pasak T. Janeliūno, I. Šimonytei iššūkis bus stabilizuoti ekonominę situaciją.
„Paskui greičiausiai pagrindinis klausimas bus ekonomikos stabilizavimas, nes atrodo, kad neigiamų pandemijos pasekmių iš tikrųjų nepavyks išvengti, ir kiti metai gali būti skirti tam, kad kiek galima greičiau būtų įmanoma atkurti normaliai funkcionuojančią ekonomiką“, – sakė T. Janeliūnas.
Jo teigimu, kol kas sunku pasakyti, kaip klostysis santykiai tarp I. Šimonytės ir prezidento Gitano Nausėdos. Jis neatmetė galimybės, jog derinant ministrų kandidatūras gali būti tam tikrų „pasitikrinimų dėl galios santykių“, bet tai nebūtinai reikš konfliktą.
Seimui pritarus premjero kandidatūrai ir prezidentui jį paskyrus, ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir prezidento patvirtintą Vyriausybę, pateikia svarstyti šios Vyriausybės programą.