Kaip „Delfi“ pasakojo senolės žentas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi), lapkričio 2 d. jo 1927 metų gimimo uošvienė nevykusiai eidama susilaužė abu blauzdikaulius ties čiurnomis atviru lūžiu.
„Stipriai pažeisti minkštieji audiniai. Greitoji atvyko greitai ir hospitalizavo Vilniaus universitetinėje Lazdynų ligoninėje. Prasidėjo cirkas. Žmogus hospitalizuotas 9 valandą ryte, bet dėl koronoviruso testo priėmimo skyriuje su atviru lūžiu, atseit, kol bus nustatytas mėginys, pragulėjo iki 20 valandos. Viskas gerai – kraujavimą sustabdė, vaistų nuo skausmo suleido, viruso ėminys buvo neigiamas.
Po 20 val. paguldė į ortopedinį skyrių ir atliko operaciją. Sėkmingai, puikiai. Buvo naudojamas Jelizarovo aparatas. Koja gyja, minkštieji audiniai sunkiai, bet gyja. Pacientė guvi, bet po operacijos sunkiai besiorientuojanti. Aplankyt negalima, perduoti higienos priemonių irgi negalima.“
Vyro teigimu, šeima susitaikė, kad negalės aplankyti senolės, tačiau susiskambinti su gydančiais daktarais buvo sudėtinga, nes visi buvo užsiėmę, o po 10 dienų hospitalizacijos sužinoti kokios nors informacijos chirurginiame skyriuje tapo visai neįmanoma.
„Tokios pacientės nėra! Kur dingo pacientė? Po ilgų paieškų gaunama informacija – pacientė serga kovidu! Atvežta sveika į Lazdynų ligoninę, pralaukusi priėmimo skyriuje patikros daugiau nei 10 valandų, nustačius, kad infekcijos nėra, operuota ir paguldyta į antrąjį ortopedinį skyrių, staiga – infekuota! Ir apie tai artimieji informuoti tik po trijų parų. Kur, kada, kaip susirgo koronovirusu, kur guli, kaip jaučiasi – tyla, ramybė?
Niekas jokios informacijos neteikia, aplankyti negali, pokalbis tik telefonu, bet senyvas žmogus ne visai orientuojasi. Po ilgų paieškų pagaliau surandamas žmogus. Pasirodo iš ortopedinio skyriaus pervežtas į naujai sukurtą koronovirusinių pacientų skyrių trečiame aukšte. Na, svarbiausia, prižiūrimas.“
Tačiau, priduria žentas, tai dar nebuvo istorijos pabaiga. Žmogus, sakė jis, su atviru lūžiu, ligoninėje susargdintas koronavirusu, buvo pervežtas į kito miesto ligoninę.
„Neaišku dėl kokių priežasčių pervežė iš Vilniaus į Ukmergės ligoninę! Kodėl? Numirti? Artimieji – Vilniuje, vaikai – Vilniuje, anūkai – Vilniuje. Pasirodo, atlaisvinamos vietos jaunesniems ligoniams! Ką veikė valdžia, kad vyresni LR piliečiai nebūtų būtų gabenami mirti į periferiją?“ – retoriškai klausė vyras.
Vyksta pacientų skirstymas
RVUL atstovė spaudai Asta Bagdonavičienė „Delfi“ komentavo, kad pastaruoju metu blogėjant epidemiologinei situacijai dauguma asmens sveikatos priežiūros įstaigų susiduria su iššūkiais dėl smarkiai išaugusių COVID-19 pacientų srautų.
„Vienoje ligoninėje gydyti visų COVID-19 sergančiųjų galimybės, deja, nėra, todėl Vilniaus regione vyksta pacientų skirstymas tarp vadinamųjų atraminių ligoninių, kurios pasitelktos į pagalbą paslaugas organizuojančiai ir pagrindinę pagalbą tokiems pacientams teikiančiai įstaigai – Santaros klinikoms.“
Ji teigė, kad Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pagal savo specializaciją yra skubiosios medicinos pagalbos įstaiga, aptarnaujanti didžiausią dėl skubios pagalbos besikreipiančiųjų pacientų srautą, ir tai išlieka veiklos prioritetu net ir pandemijos sąlygomis.
„Šiuo metu ligoninėje yra stacionarizuotų pacientų, kuriems diagnozuotas koronavirusas SARS-CoV-2 (šiandienos duomenimis, jų turime 21), tačiau suteikus pagalbą dėl pagrindinės kreipimosi priežasties ir leidžiant paciento sveikatos būklei jie ilgainiui bus perkelti į kitas gydymo įstaigas Vilniaus regione, priimančias COVID-19 sergančiuosius“, – komentavo atstovė.
A. Bagdonavičienė nurodė, kad pagrindinės ligoninės, į kurias pervežami pas juos gydomi pacientai, yra Vilniaus miesto klinikinė ligoninė ir Ukmergės ligoninė.
„Priimant sprendimą perkelti pacientą visada atsižvelgiama į jo sveikatos būklę, be to, įsitikinama, ar priimanti gydymo įstaiga turi reikiamą gydymo ir slaugos personalą bei būtiną infrastruktūrą. Neskirstome pacientų pagal amžiaus grupes – svarbiausias kriterijus lieka terapinės indikacijos, o vežama į tą ligoninę, kuri einamuoju momentu turi laisvų vietų ir gali priimti ligonį.
Suprantame dėl to kylantį pacientų ar jų artimųjų nepasitenkinimą ir nerimą, tačiau kiekvienos šalies sveikatos sistemos resursai yra riboti ir jais tenka dalintis visiems visuomenės nariams.“
Užsikrėsti ligoninėje koronavirusu įmanoma
Atsakydama į klausimą, ar gali ligonis užsikrėsti koronavirusu ligoninėje, teigė, kad tokia tikimybė, deja, yra reali.
„Nors visiems į ligoninę guldomiems pacientams yra atliekamas koronaviruso tyrimas, turėjome ne vieną atvejį, kai hospitalizavimo dieną tyrimo atsakymas buvo neigiamas, o po kelių dienų ar net kitą dieną pakartojus tyrimą rezultatas – teigiamas.
Palatos, kuriose guli po keletą ligonių, yra potencialiai didesnės rizikos vieta – žmonės daug laiko praleidžia uždarose patalpose, ne visi pacientai skrupulingai laikosi higienos reikalavimų, tarpusavio kontakto trukmė yra ilga, todėl sąlygos virusui plisti palankesnės.“
Atstovė spaudai pridūrė, kad įstaigos personalas po darbo patenka į tą pačią visuomenę, kurioje COVID-19 plitimo mastas yra didžiulis, todėl nors sunegalavę darbuotojai iš karto nušalinami nuo darbo, nustatyti besimptomius atvejus labai sudėtinga.
„Nuolat dedame dideles pastangas infekcijų kontrolės srityje – darbo vietoje griežtai reikalaujame dėvėti visas reikiamas asmens apsaugos priemones, mūsų medicinos personalas tiriamas daug intensyviau, nei reikalaujama norminiais aktais patvirtintose nuostatose, kiekvienas infekcijos pasireiškimo atvejis įstaigoje operatyviai analizuojamas, siekiant užkirsti kelią jai toliau plisti, bet šimtaprocentinės saugumo garantijos neturime ir mes.“