Vilniaus apygardos teismas pirmadienį paskelbė, kad išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktus duomenis nekilo abejonių dėl I. Šakalienės kaltės įvykdžius negrįžtamas pasekmes sukėlusį labai sunkų nusikaltimą.

Trijų teisėjų kolegijai pirmininkavusi teisėja Jurgita Kolyčienė paskelbė, kad anksčiau neteista I. Šakalienė įkalinimo įstaigoje turės praleisti 12 metų.

Teismas nutarė I. Šakalienę pripažinti kalta tik dėl tyčinio nužudymo, nors ši taip pat buvo kaltinama ir neteisėto disponavimo netikrais receptais psichotropiniams vaistams įsigyti bei nužudytos pensininkės palaikų išniekinimu. Dėl šių kaltinimų ji buvo išteisinta, nes receptų taip ir nespėjo panaudoti, o padegdama nužudytą moterį siekė tik nuslėpti įvykdytą labai sunkų nusikaltimą.

Kaip pažymėjo byloje nustatytas aplinkybes įvertinusi teisėjų kolegija, nužudytai pensininkei buvo padaryti daugybiniai pjautiniai-durtiniai sužalojimai ‒ net 41 trauminis poveikis, iš kurių 16 − durtinės-pjautinės žaizdos kaktoje, gaktoje ir abiejose šlaunyse, pjautinė žaizda kakle padaryta mažiausiai net 9 trauminiais poveikiais, pjautinės žaizdos abiejų plaštakų delniniuose paviršiuose padarytos mažiausiai 15 trauminių poveikių.

„Teismas daro išvadą, jog visa tai parodo itin skausmingą, žiaurų ir kankinantį nukentėjusiosios nužudymo būdą, nepriklausomai nuo to, kokio stiprumo skausmą žuvusioji jautė, – nuosprendyje pabrėžė teisėjai. – Kaltinamosios elgesys patvirtina ją veikus tiesiogine tyčia, tai yra ji suprato, kad naudodama smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu savo veiksmais ‒ badydama ją peiliu į gyvybiškai pavojingas kūno vietas, ne tik jai sukels įvairaus mąsto sužalojimus, bet ir atims jai gyvybę, ir to siekė. Kaltinamoji suvokė, jog jos veiksmai yra itin žiaurūs ir kankinantys. Apie tai galima spręsti iš sužalojimų kiekio, lokalizacijos, nukentėjusiosios pažeidžiamumo dėl amžiaus, pačios situacijos, kai ji yra kaltinamosios automobily, kuriame netikėtai užpuolama, iš kurio negali pasišalinti.“

Pasak teisėjų, teismo posėdžio metu I. Šakalienė „savo elgesį bandė pateisinti tuo, jog nepamena konkrečių aplinkybių, kodėl taip pasielgė, teigė jog tai galėjo padaryti dėl netinkamų vaistų poveikio.“

„Teisėjų kolegija pažymi, jog asmens elgesys, kuriam įtakos galėjo turėti savarankiškai vartojamų psichiką veikiančių medžiagų, nešalina jo baudžiamosios atsakomybės, priešingai, kai kuriais atvejais pripažįstamas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pvz. apsvaigimas nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų), – nurodoma nuosprendyje. – Šiuo konkrečiu atveju įvertinant tiek nusikalstamo veikos aplinkybes, tiek I. Šakalienės asmenybę baudžiamojoje byloje buvo paskirta teismo psichologijos, psichiatrijos ekspertizė, kurios metu ištyrus I. Šakalienės būseną ekspertai padarė išvadą, jog ji yra pakaltinama, nusikalstamos veikos padarymo metu suvokė savo elgesį ir galėjo jį valdyti, o jos deklaruojamas inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisiminimas tėra subjektyvi jos pateikiama versija, kuria remiantis afektinė būsena nenustatoma.“

Nukentėjusieji I. Šakalienei buvo pareiškę daugiau kaip 200 tūkst. eurų ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Juos kaltinamoji pripažino: „Aš turto neturiu, bet iš visų jėgų stengsiuosi kompensuoti, o Panevėžio pataisos namuose, tikiuosi, man bus suteikta galimybė dirbti. Būtų neetiška ginčytis, labai sunku, kai tokia suma, bet aš nelaisvėje, kad galėčiau sumokėti, tačiau negaliu prieštarauti žmonėms.“

Vis dėlto, teismas nutarė, kad I. Šakalienė trims nukentėjusiesiems turės sumokėti 50 tūkst. Eur neturtinei ir beveik 600 Eur – turtinei žalai atlyginti.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, žuvusiosios vaikai dėl motinos žūties patyrė itin sunkius neigiamus dvasinius išgyvenimus, šoką, jų šeimos gyvenimas pasikeitė negrįžtamai, nė vienas iš jų nebeturės galimybės puoselėti turėtų ryšių su žuvusiąja ir tai vertinama kaip neturtinė žala“, – nurodė teismas.

Anot teisėjų, vien situacija, kai nužudytosios dukrai reikėjo atpažinti subadytą savo mamą, neabejotinai yra išskirtinai skausminga ir sukelianti ypatingai skaudžius dvasinius išgyvenimus, nukentėjusiosios suvokimą apie negrįžtamas pasekmes.

Šis nuosprendis – dar neįsiteisėjęs: tiek nuteistoji, tiek nukentėjusieji ir valstybinį kaltinimą palaikę prokurorai galės pateikti apeliacinius skundus, jeigu nesutiks su teismo padarytomis išvadomis.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad I. Šakalienės kaltė grindžiama ne tik itin kruopščiai ikiteisminio tyrimo metu surinktais policijos pareigūnų įrodymais, bet ir pačios kaltinamosios prisipažinimu. Kad įvykdė labai sunkų nusikaltimą moteris prisipažino ne iš karto – tik prieš perduodant bylą teismui. Iki to laiko ji tylėjo.

„Dabar, kai pagalvoju, kas įvyko, man atrodo, kad tai nutiko ne su manimi“, – teisme teigė istorijos studijas baigusi moteris.

Dėl visko, kas įvyko, ji kaltino savo psichinę sveikatos būklę, nors ikiteisminio tyrimo metu ekspertai nustatė, kad moteris yra sveika, suvokia, ką padarė ir gali atsakyti už savo veiksmus. Tai medikai patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu.

Bylos duomenimis, dar praėjusių metų liepos 17 d. I. Šakalienė itin žiauriai nužudė 86 metų vilnietę Jekateriną Šumskienę. Jos apdegęs kūnas buvo rastas Verkių parke, atokioje miškingoje vietoje – ant nužudytosios kūno buvo daugybė durtinių ir pjautinių sužalojimų. Įvykio vietoje aptikta dalis nužudytosios asmeninių daiktų, tačiau nebuvo jokių jos asmenybę patvirtinančių dokumentų, o kūnas buvo uždengtas medžio šakomis bei neatpažįstamai apdegęs.

Ekspertai nustatė, kad pensininkei buvo padarytas ne mažiau kaip 41 sužalojimas, jai peiliu perpjauta gerklė. Be to, moteris buvo smaugiama.

Ikiteisminio tyrimo metu I. Šakalienė net dešimt mėnesių nekalbėjo apie jai inkriminuojamus nusikaltimus, tačiau prieš perduodant bylą teismui netikėtai prisipažino. Kaltės nesikratė ji ir teismo salėje – prisipažino, kad pensininkę, kurios iki tol net nepažinojo, subadė, o paskui jos kūną padegė.

„Bet nenorėjau jos sudeginti, norėjau viską išdeginti iš savo galvos“, – sakė I. Šakalienė.

Ji pasakojo, kad pastaruosius du mėnesius iki nusikaltimo nedirbo, nes jautėsi labai prastai, o tą liepos dieną turėjo nesutarimų su sutuoktiniu, visą naktį nemiegojo ir laukė, kol išauš rytas. Apie 8 val. ji sėdo į savo automobilį ir važiavo į miestą – pakeliui išvydo autobusų stotelėje stovinčią moterį, kuri stabdė pakeleivingus automobilius.

„Stotelėje ant šaligatvio krašto stovėjo pagyvenusi moteris, sustojau, atidariau langą, moteriškė paklausė, ar nevažiuoju į miestą, – pasakojo I. Šakalienė. – Ši moteris atsisėdo į mano automobilį šalia manęs, važiavome ir kažkuriuo momentu pasisukau nuo galinės sėdynės paimti rankinę ir joje buvusį telefoną, kuris suskambo. Šioje rankinėje jau kurį laiką nešiojausi peiliuką... Aš negaliu pasakyti, kodėl sudaviau, viskas vyko labai trumpai, kelios akimirkos ir tada supratau, kad darau kažką baisaus. Net nelabai iš karto buvo aišku, kas atsitiko, – numečiau peilį ant grindų, mašinos variklis jau buvo užgesęs...

Negaliu paaiškinti ir dabar kodėl, bet supratau, kad reikia tą kūną paslėpti. Aplink visur buvo miškas, todėl įvažiavau į pirmą pasitaikiusį įvažiavimą, kol atsirado nedidelė proskyra. Tada atidariau dureles, išėmiau ponią iš automobilio ir stovėdama prieš ją prisiminiau, kad buvau nusipirkusi degaus skysčio. Aš nenorėjau to kūno sudeginti, aš tenorėjau tai išdeginti iš savo galvos. Norėjau šią situaciją ištrinti iš savo atminties – tokia mano buvo reakcija, tarsi norėjau paneigti ir įrodyti, jog tai neatsitiko.“

Padegusi nužudytąją I. Šakalienė išvyko į namus, bet pakeliui pamatė, kad ant kilimėlio yra kraujo krešuliai.

„Man buvo baisu ir šlykštu, ant kilimėlio pamačiau kraujo krešulių, reikėjo juos kažkaip apvalyti, todėl su šlanga išploviau ir grįžau į namus – vizualiai nebuvau išsitepusi krauju“, – sakė I. Šakalienė.

Vėliau ji nuėjo į parduotuvę, nes ketino sūnui pagaminti vakarienę, tačiau grįždama iš prekybos centro prie namų pamatė daug policijos pareigūnų.

„Labai išsigandau, maniau, kad sūnui kažkas atsitiko, pareigūnų pasirodymo prie namų su savo veiksmais nesiejau, todėl prie jų pribėgau ir klausiau, kas atsitiko, – ir tada mane sulaikė, – kalbėjo moteris. – Mane uždarė į automobilį, aš dar kurį laiką turėjau telefoną ir skambinau savo draugui, sakiau, kad mane sulaikė ir nežinau kodėl.“

I. Šakalienė negalėjo paaiškinti, kodėl nužudė pensininkę, tačiau prisipažino, kad dėl esą sunkios sveikatos būklės šis smurto proveržis esą galėjo pasireikšti bet kurią minutę ir prieš bet kurį žmogų.

Ji teismo salėje atsiprašė nukentėjusiųjų: „Aš labai noriu atsiprašyti artimųjų – aš labai atsiprašau už jūsų mamą, pasistengsiu kažkap atsilyginti.“

I. Šakalienė taip pat prisipažino, kad namuose ir savo rankinėje laikė receptus, kuriuos panaudodama ketino įsigyti psichotropinių vaistų – juos vartojo kurį laiką dėl savo sveikatos būklės.