E. Dobrovolska laidoje komentavo, kad nepaisant visos kritikos, jaučiasi gerai ir šis laikotarpis, nors ir įtemptas, bet įdomus. Taip pat suteikia ir patirties. Pasak Seimo narės, jai nebuvo netikėta, kad pasiūlė jos kandidatūrą.
„Mano būtent visas sąmoningas profesinis gyvenimas buvo teisingumo srityje, viskas buvo logiška ir nebuvo tai netikėtas sprendimas. Kalbant apie žiniasklaidos dėmesį, verta pasakyti, kad tai yra tikrai natūralus procesas, kai tiek visuomenė, tiek žiniasklaida nori susipažinti su tais kandidatais, juolab, su tais, kurie yra mažiau pažįstami arba žinomi iš tam tikros srities.
Aš manau, kad tai yra natūralus procesas ir aš labai džiaugiuosi, kad jau šiandien mes pradedame kalbėti apie turinį, kuris, be abejo, dėliosis nuosekliau, kai bus rašoma Vyriausybės programa“, – sakė ji.
Svarbi vieta, kalbant apie turinį ir svarstant E. Dobrovolskos kandidatūrą, taip pat yra išsilavinimo klausimas. Prie kandidatės labiausiai kabinėjamasi, kad ji yra baigusi tik bakalauro studijas, o magistro diplomo kol kas nėra gavusi.
„Aš turiu aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir šiuo atveju akivaizdu, kad išsilavinimas šiai sričiai yra puikiai tinkamas. Tos diskusijos atsirado būtent dėl magistro, kurį esu studijavusi, tik baigiamojo darbo neparašiau.
Dabar mums turbūt reikia labai aiškiai identifikuoti, kad, visų pirma, mes kalbame apie ministro poziciją t. y. politinio pasitikėjimo poziciją, kur iš esmės pagrindinė funkcija yra realizuoti Vyriausybės programą ir koalicijos politinę valią. Tiek mano profesiniai įgūdžiai puikiai tam tinka ir tikrai esu su teisingumo sritimi susipažinusi, priešingai negu yra teigiama iš skirtingų pusių.“
Pasak jos, ne tik atstovavimas teismuose, bet ir puikiai žino, kaip veikia kalėjimų departamentas ir pataisos įstaigos, kuriose teko atlikti praktiką ir matyti visus veiksmus iš vidaus.
„Puikiai suprantu ir bendruomenių susiskaldymą, ypač, kur matome pasisakymus viešojoje erdvėje. Mes būtent matome bendruomenių tarpusavio ginčus, jeigu žiūrėtume ir į teisėjų bendruomenes, advokatų, tikrai suprastume, kad yra skirtingi interesai ir skirtingi požiūriai į dalykus.
Juolab, jeigu giliau kalbėtume apie reglamentavimą, puikiai suprasime, kad teisingumo srityje yra vienos bendruomenės, kurios pasisako už kuo daugiau skaidrumo ir tokios bendruomenės, kurios tikisi iš institucinės pusės kuo daugiau laisvės tam tikriems teisiniams veiksmams.“
Jos nuomone, paskutinis dalykas turbūt yra ta priežastis, kodėl ji sulaukė tokio didžiulio ažiotažo, orientuoto į jos personaliją.
„Vis dėlto teisingumo ministerija niekada nebuvo ta ministerija, dėl kurios partijos labai varžytųsi. Ši ministerija turi labai aiškias problemas ir aiškiai nesprendžiamas ilgesnį laiką arba kalbant apie didesnes reformas, bet nekalbant apie turinį. Akivaizdu, kad turint skirtingų interesų ir matymų tai yra sudėtinga sritis.“
Ji taip pat sakė neturinti nuogąstavimų, kad jos nuomonė gali nesutapti su partijos, nes iki šiol puikiai pavyko dėl visko sutarti.
Teisėjų korupcija ar gėjų santuokos?
Vienas iš „Žinių radijo“ klausytojų paklausė kandidatės, kurią problemą verta spręsti pirmiausia – teisėjų korupciją ar gėjų santuokas?
„Aš labai sunkiau matau prioritetizavimą vieną iš šių sričių, nes jeigu mes žiūrėtume bendrai į Teisingumo ministerijos failą, tai mes matome nuteistųjų laisvės atėmimo bausme asmenų problemas. Dažnai kalbame, kad turime daug kalinių, bet pažiūrėkime, kiek iš jų grįžta į tas įstaigas, todėl turėtume kalbėti apie tas sistemines problemas. Be abejo, turime teisingumo failą, kuris apima teisėjus, teismus ir čia visiškai kitokie iššūkiai, kuriuos irgi būtina spręsti – nuo apkrovos iki pačių asmenų. (…).
Taip pat turime failą, kuris kalba apie teisės viršenybės principą, kuris negali būti redukuojamas ir dabar kalbame tik apie kaimynes Lenkiją, Baltarusiją. Ką jis iš tikrųjų reiškia? Jeigu kalbėtume apie Europą ir žmogaus teisių bylas, kuriose Lietuva yra pralaimėjusi, kai kur nėra ginčo, tiesiog trūksta teisinio reglamentavimo.“
Pasak jos, toks pavyzdys galėtų būti originali asmenvardžių rašyba, translyčių asmenų teisės, t. y. tie klausimai, aiškino E. Dobrovolska, kur tikrai reikia kalbėti apie teisės viršenybės principą.
„Partnerystė yra vienas iš tų klausimų, kuris turėtų būti sureguliuotas, nes dabar turime absurdišką situaciją, kai nereguliuojame egzistuojančių santykių. Turime kompleksiškai žiūrėti į teisingumo sritį.“
Kalbėdama apie savo patirtį, ji išskyrė, kad dalyvavo ne šabloninėse bylose, kaip daugelis advokatų, bet kaip tik atstovavo nereglamentuose bylose, todėl turi pakankamai sukaupusi patirties ir matė sistemą iš skirtingų rakursų. Taip pat sakė, kad dėl tiek skirtingų, tiek vienalysčių partnerystės instituto reikia apsispręsti, ar jo reikia, kaip jį sureguliuoti ir gairių.
„Didžiausia iki šiol daroma buvo klaida, kad pats reguliavimas yra savitikslis. Taip būti negali ir visi sprendimai turi įtraukti visas suinteresuotas grupes ir institucijas.“