Trečiadienį valdančiosios koalicijos kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pristatė kandidatų į ministrus pavardes. Iš 13 pateiktų pavardžių net 11 – iš dabartinių parlamentarų.

Foto: DELFI

Pati I. Šimonytė taip pat užsitikrino vietą Seime, tačiau dėl naujų pareigų, tikėtina, kiekviename posėdyje lankytis negalės, kaip ir kiti ministrai. Nepateikta tik galima žemės apsaugos ministro pavardė, bet ir ji gali būti iš parlamento narių. Ar valdančioji dauguma nepraranda daugumos Seime Delfi klausė ekspertų.

Dauguma trapi, o išeitis tik viena

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas kalbėdamas su Delfi pabrėžė, kad valdančiųjų partijų suvienyta dauguma tikrai trapi.

„Pagal politikos mokslų teoriją, tai yra minimali dauguma, kuri labai daug problemų kelia. Jei būtų surinkta perteklinė dauguma, tai Lietuvos atveju turėtų būti kokie 85 mandatai, tokia jau saugi dauguma. (…) Čia yra didelis pavojus. Manau, kad tą supranta ir valdančioji koalicija, ne veltui buvo tie reveransai Darbo partijai daryti, aš taip spėju“, – sakė V. Dumbliauskas.

Politologas kalbėjo apie naujosios Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės–Nielsen sprendimą pirmąją šios kadencijos parlamento darbo dieną į vicepirmininkus siūlyti pirmiausia Darbo partijos kandidatą iš opozicijos.

„Čia yra didelis pavojus. Manau, kad tą supranta ir valdančioji koalicija, ne veltui buvo tie reveransai Darbo partijai daryti, aš taip spėju“.

„Viktoras Uspaskichas gi yra pragmatikas, vertybės jam nėra svarbu. Manau, kad valdančioji koalicija dėl to mąstė“, – svarstė pašnekovas.

V. Dumbliausko nuomone būtent Darbo partija ir bus valdančiosios daugumos atrama.

„Manyčiau, kad vien tai, jog Andrius Mazuronis buvo pirmiausia pasiūlytas į vicepirmininkus tikrai keistai atrodė. (…) V. Uspaskichas turi kažkokį interesą, žinoma, sunku į jo galvą įlįsti. Bet jis tikrai gali paremti, nenustebčiau nė kiek“, – kalbėjo jis.

Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Opozicijoje, anot politologo paskaičiavimo, taip pat susidaro nemenkas skaičius politikų, kartais galinčių net nusverti valdančiąją daugumą.

Sudėjus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Darbo partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) atstovus Seime gaunasi 60 viršijantis skaičius.

„Tai situacija tikrai nėra linksma, dauguma labai trapi. Tikėtina, kad visi Seimo balsavimai bus sudėti į vieną dieną, kad kuo daugiau ministrų galėtų dalyvauti posėdžiuose. Nes bus problema, čia jau akivaizdu“, – pažymėjo jis.

Paklaustas, ką dabar turėtų daryti valdantieji, politologas V. Dumbliauskas pasiūlė vieną konkretų sprendimą.

„Skaldyti opoziciją, kad ji nesusivienytų. Šioks toks suskaldymas jau įvyko, valstiečiai labai įsižeidę, o socialdemokratai nepasirašo bendradarbiavimo. Tą jiems ir linkėčiau toliau daryti, kad pagaliau surastų savo veidą“, – su Delfi savo įžvalgomis dalijosi V. Dumbliauskas.

Atramos paieškos tik atskirais klausimais

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus, politologas Mindaugas Jurkynas taip pat pripažino, kad politinė matematika ne valdančiųjų pusėje.

„Manau, kad matematika yra tikrai ne valdančiųjų pusėje. Jiems tikrai reikės suderinti darbotvarkes tam, kad būtų galima garantuoti pakankamai didelį Seimo narių, garantuojančių sprendimų priėmimą skaičių. Čia bus tikrai iššūkis“, – kalbėjo pašnekovas.

„Manau, kad matematika yra tikrai ne valdančiųjų pusėje“.

M. Jurkynas sakė kol kas negalintis analizuoti galimos valdančiosios koalicijos atramos. Jei tai yra Darbo partija, paaiškės tik išanalizavus svarbius balsavimus parlamente.

„Jeigu rems, tai bus galima sakyti, kad tai yra valdančiuosius remianti politinė jėga. Ir tais balsavimais galėsime argumentuoti. Kol to nėra, galime tik spėlioti“, – teigė jis.

M. Jurkynas tikino, jog valdantiesiems nereikia jokios išeities iš šios situacijos – tik pagal visų galimų ministrų darbotvarkes suderintas darbotvarkes ir sprendimų priėmimus.

Politologas svarstė, kad paramos gali tekti ieškoti opozicinėse frakcijoje, tačiau tik atskirais klausimais.

„Tai kad tų draugų nėra, nebent skirtingais klausimais. Jei žiūrėti į socialiai, kultūriškai konservatyvius klausimus, galėtų paremti valstiečiai, jei kalbame apie kažkokius liberalius klausimus, konservatoriai balsuos laisvai, tada liberalai paramos ieškos socialdemokratų gretose. Gali būti, kad tam tikrais klausimais kitose frakcijose paremiančių, bet tai priklausys nuo paties klausimo, ne nuolatinės paramos“, – aiškino jis.

M. Jurkynas pabrėžė, kad K. Glavecko pasitraukimo dar nereikia dramatizuoti. Tai, kad jis paliko vieną iš valdančiųjų frakcijų, nereiškia, kad koalicijos projektų nepalaikys balsavimais. Politologas kalbėjo, kad kol kas keblumų valdančiosios daugumos darbe nemato.

„Nemanau, kad bus didelių keblumų šiuo metu, kaip bus ateityje – pasižiūrėsime. Ar bus kažkokių nubyrėjimų, pykčių, dar kažko. Bus sunkesnė logistika suderinti balsavimus. Bet jei tai bus padaryta, matematinį rebusą jie išspręs“, – Delfi sakė M. Jurkynas.

Dėl Skvernelio lyderystės nuomonės išsiskiria

LVŽS lyderis R. Karbauskis ketvirtadienį pareiškė atsisakantis Seimo nario mandato. Laikinasis premjeras S. Skvernelis feisbuke išreiškė bendražygiui paramą ir žadėjo telkti Seimo opoziciją, imtis lyderystės.

MRU politologas V. Dumbliauskas abejojo, kad laikinasis premjeras Saulius Skvernelis tikrai pasiryš prisiimti opozicijos lyderio vaidmenį.

„Keliu abejones, ar S. Skvernelis eis į šį postą. Reikia kantraus darbo, knistis, kritikuoti, čia juodas darbas“, – savo poziciją aiškino jis.

Saulius Skvernelis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Pašnekovas prognozavo, kad opozicijai sunkiai pavyks suvienyti jėgas.

„Manau, kad opozicija nesusivienys, o tai ir yra dėkinga situacija valdantiesiems. Kadangi opozicija yra iš trijų partijų, jos turi skirtingus tikslus. Kol kas bent taip atrodo“, – sakė jis.

V. Dumbliauskas įžvelgė ir vieną galimybę valdantiesiems sustiprinti savo daugumą Seime – laukti iš LVŽS perbėgančių politikų.

„Jei R. Karbauskis tikrai išeis iš Seimo, tai dalis valstiečių pereis į Tėvynės sąjungą. Ten yra tokių tikrai dešinių pažiūrų žmonių, jie pamatys, kad valstiečių projektas žlunga, o jie norės išlikti politikoje. Gal kas ir pas socdemus nueis, kas kairiųjų pažiūrų“, – savo įžvalgomis dalijosi politologas.

„Jei R. Karbauskis tikrai išeis iš Seimo, tai dalis valstiečių pereis į Tėvynės sąjungą“.

Pirmieji valstiečių reitingų kritimai, anot pašnekovo, ir bus pirma proga pabėgti.

VDU profesorius M. Jurkynas į situaciją žvelgė priešingai – tik premjero pareigas dabar einantis S. Skvernelis ir galėtų burti opoziciją.

Foto: DELFI / Robertas Narmontas

„Dabartinis premjeras turi patirtį, po gruodžio pradžios, kada nustos dirbti laikinoji Vyriausybė, jis pats parlamento nariu. Ir žinant jog R. Karbauskis traukiasi iš Seimo, panašu, kad tokio kalibro ir svorio politikas kaip dabartinis premjeras yra labai rimta, net rimčiausia paraiška ateityje tapti frakcijos vadovu ir vėliau burti, kalbėtis su opozicija, kiek tai pavyks, kiek kitos partijos norės“, – dėstė jis.

Anot M. Jurkyno, S. Skvernelis vedė LVŽS sąrašą rinkimuose, tad ir frakcijai vadovauti tikrai galėtų. Politologas neprognozavo ir valstiečių frakcijos nutrupėjimo R. Karbauskiui pasitraukus.

„Manau, kad S. Skvernelis bus tas lyderis, kuris toliau vadovaus frakcijai, byrėjimui sąlygų aš nematau. Antra, R. Karbauskis lieka politinės partijos pirmininku, jis per šią poziciją išlaiko lyderio vaidmenį. Nemanau, kad jis nutols ir susidarys sąlygos valstiečiams pabirti, juolab, opozicijoje jie yra nusiteikę rimtam oponavimui“, – Delfi sakė M. Jurkynas.