Kalbėdamas laidoje filosofas piešė niūrų mūsų visuomenės ir jos santykio su demokratija vaizdą.

„ Žmonių rankos yra nusileidusios, ir didesnė dalis supranta, kad tai yra tam tikras formalumas, laisvalaikio praleidimo būdas – vakare per televizorių žiūrėti apie šitą demokratiją.

Dar yra problema, kad po trejų metų mums reikės valdyti tuos, kuriuos patys išsirinkome. Mes patys išrinkome, ir staiga jie pradės daryti dalykus, kurie mums nepatinka, kurie mums yra nesutarimo dalykas. Akivaizdu, kad taip bus. Nenoriu užbėgti į priekį, bet demokratijoje visą laiką taip yra“, – svarstė A. Jokubaitis.

Filosofas atkreipė dėmesį, kad, kai vertė karalius, dar XIX a., demokratai visada sakydavo: „dabar mes išsirinksime geriausius“.

„Nes karalių dinastijoje gali būti ir visiškai nevykusių valdovų, bet kažkodėl (taip neįvyko). Palaukime, susitikime po dvejų trejų metų, ir tu pamatysi, kad tie, kurie dabar yra meilės objektai, jie bus padaryti pykčio (objektais), juos reikės valdyti, kontroliuoti, jiems reikės lieti pagiežą, būti sarginiais šunimis, jų reikės bijoti“, – kalbėjo A. Jokubaitis.

Mano, kad demokratiją reikia iš naujo apmąstyti

Filosofo nuomone, šiandien demokratiją reikia naujai apmąstyti.

„Lietuvoje į šitą formą nepavyksta įdėti turinio. Kažkoks jis yra, kažko žmonės nori, bet jie negali pasakyti“, – sakė A. Jokubaitis.

Situacijai iliustruoti filosofas naudojo pavyzdį apie daugiabutį namą kur nors Šeškinės mikrorajone Vilniuje.

„Gal Tau teko būti jo laiptinėse? (…) Jie visi savo bute pasidarys euroremontus (…), bet už durų slenksčio, kur prasideda bendrasis gėris, (…) nieko neišeina. Neišeina susitvarkyti paprastų dalykų. Jie nesugeba kartu veikti“, – kalbėjo A. Jokubaitis.

Filosofas pabrėžė, kad demokratija lietuviškai reikštų, kad yra savivalda.

„Mes turime mokėti patys save valdyti, tai yra tvarkyti dalykus, kurie yra bendri. Paaiškėjo, kad žmogui, ypač lietuviui, tvarkyti savo dalykus yra lengviau negu kažkokius bendrus dalykus“, – sakė A. Jokubaitis.

Filosofas pastebėjo, kad net studentų, kai jų paklausi, bijo pasakyti už ką balsavo. Jis ypač pasigenda šalyje idėjų apykaitos.

„Universitetai nuspangę, televizijos išgąsdintos, žmonės gyvena baimėje. Studentai sako, kad jie bijo garsiai pasakyti dalykus“, – konstatavo A. Jokubaitis.

Filosofas apgailestavo, kad ir partijos tiesiog kopijuoja vakarietiškas idėjas.

„Tie ,kurie vadina save liberalais, Laisvės partija, žiūri: „o, žiūrėk Amerikoje, Europoje, visi yra už homoseksualų partnerystę ir už „žolę“, kodėl gi ne?“ Jie sako, kad jie yra laisvi, bet šitoje vietoje jie yra nelaisvi ,nes jie paėmė ir nukopijavo. Normaliai turėtų būti, kad visuomenėje natūraliai pradeda kilti šitas klausimas“, – sakė A. Jokubaitis.

Filosofas situacijai paaiškinti panaudojo situaciją iš savo artimos aplinkos.

„Ar gali įsivaizduoti, koks tai yra siurrealizmas? Mano tėvai, kuriems yra daug metų, negali prieiti prie sveikatos apsaugos dėl pandemijos. Ir jie sako: „kaip sunku prieiti poliklinikoje, registruotis“. Aš sau leidžiu cinizmą, ir sakau: „tuoj palengvės“. Jie sako, „kodėl“? Atsakau: „todėl, kad Laisvės partija greitai leis „žolę“ rūkyti, ir bus lengviau visiems“. Yra sveikatos sistema, kuri yra problema, (…) bet vietoj to gali laimėti rinkimus su dviem paprastom idėjom, kurias visi žinojo apie Laisvės partiją“, – stebėjosi A. Jokubaitis.