Aiškėjant vis daugiau koronaviruso atvejų, stabdyti Seimo darbą bent porai savaičių pasiūlė laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

„Ne rezoliucijų priėmimas, ne draugystės su X parlamentarų grupių kūrimas ar postų dalybos dabar yra prioritetas. Prioritetas dabar yra pauzė. Per dvi savaites įmanoma suvaldyti židinį. Reikia tik noro ir atsakingumo“, – feisbuke rašė A. Veryga.

Įteisinti nuotolinio darbo galimybę svarsto valdantieji, kurie parengė tam reikalingas Statuto pataisas. Statuto pataisas pateikęs parlamentaras Andrius Vyšniauskas pasiūlė suteikti galimybę Seimo plenarinių posėdžių diskusijose dalyvauti nuotoliniu būdu, kadangi yra gana dažni pandemijos viruso atvejais ir Seime.

„Todėl norėtume suteikti galimybę, kad tie, kurie norėtų, galėtų visose diskusijose dalyvauti nuotoliniu būdu. Kviesčiau tam pritarti. Kiek žinau, Seimo kanceliarija svarsto ir visus kitus būdus, kaip galėtume ir balsuoti nuotoliniu būdu, bet tam reikės ir Statuto pataisų. Dabar kalbame tik apie diskusijas. Kaip matome iš Vyriausybės valandos, techniškai tai įmanoma įgyvendinti nesudėtingai“, – sakė A. Vyšniauskas, kartu su Seimo pirmininko pirmuoju pavaduotoju Jurgiu Razma parengęs Statuto pataisas, kurį citavo ELTA.

Tarp parlamentarų yra ir tokių, kurie sako, kad nuoseklus Seimo darbas pereinamuoju laikotarpiu yra ypač svarbus. Apie tai antradienį, kai buvo sprendžiama dėl plenarinio posėdžio organizavimo kalbėjo socialdemokratas Algirdas Sysas.

„Manau, kad tikrai nesirinktume, jei būtų kitokia situacija. Vis tiek reikia užtikrinti valdžios perdavimą, reikia išsirinkti Seimo valdžias. Visus sprendimus priima Seimas. Seimo nusišalinimas gali sukelti dar didesnį chaosą.

Medikai tai dirba, ir su „kovidiniais“ pacientais – dieną naktį. Uždėkite chalatus, jei kažkas nesisaugoja normaliai su kaukėmis, pirštinėmis, neplauna rankų, tai skafandrą uždėkime, bet vis tiek reikia priimti sprendimus“, – sakė A. Sysas.

Pasak jo, padarius pirminius sprendimus jau būtų galima kalbėti ir apie dalinai nuotolinį Seimo darbą.

Penktadienį posėdžiavusi Seimo Valdyba pasisakė už tai, kad privalu susitelkti į nuotolinio darbo modelio paieškas. O kol šis klausimas neišspręstas planuojama sudaryti sąlygas tol, kol posėdžiai vyks realiai, o ne nuotoliniu būdu, testuotis bent kartą per savaitę (penktadienį ar/ir pirmadienį), kad iki posėdžio visi turėtų atsakymus. Apie tai įrašu feisbuke informavo Seimo vicepirmininkas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Paulius Saudargas.

Konstitucinės teisės ekspertų nuomonės, kuri iš tų alternatyvų yra racionaliausia dabartinėmis sąlygomis, išsiskyrė.

Siūlo neatidėliojant svarstyti nuotolinio darbo galimybes

Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius paaiškino, kad tik pats Seimas gali nuspręsti, kada jis rengia posėdžius. Jis kritiškai įvertino A. Verygos pasiūlymą.

„Jokia Vyriausybė, joks sveikatos apsaugos ministras negali pasakyti, kad tokiu metu Seimo posėdžiai nevyksta. Pats faktas, kad yra paskelbtas karantinas, neatpalaiduoja Seimo nuo jo pareigos rinktis į posėdžius ir veikti.

Tačiau Seimas turi elgtis racionaliai. Jis turi užtikrinti Seimo funkcionavimą, o ne aiškinti, kad Seimas turėtų dviem savaitėms pasitraukti ir nieko nedaryti. Seimas privalo nuolat funkcionuoti. Būtent jis, o ne Vyriausybė, sprendžia pagrindinius klausimus. Seimas atlieka parlamentinę kontrolę“, – pažymėjo V. Sinkevičius.

Profesorius pažymėjo, kad Konstitucija nedraudžia Seimui posėdžiauti nuotoliniu būdu.

„Prieš kelias savaites, išrinkus naują Seimą, dar ankstesnis Seimo pirmininkas sukvietė visų valdančiųjų frakcijų pasitarimą. Tik opozicinė valstiečių frakcija neatėjo, ir tame pasitarime buvo kalbama apie tai, kaip organizuoti nuotolinį Seimo darbą.

Dalyvavau tame pasitarime, teikiau gaires, dabar rengiamos Statuto pataisos. Visa tai reikia daryti neatidėliojant. Bet negali būti tokios situacijos, kad Seimas užsidarytų ir neveiktų“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Pasak konstitucinės teisės eksperto, per pasitarimą Seime buvo kalbama, kad organizuojant Seimo darbą nuotoliniu būdu svarbu užtikrinti du dalykus: identifikuoti, kad posėdyje dalyvauja būtent Seimo narys, o ne kas nors kitas, naudodamasis jo kortele, ir patikrinti, ar Seimo narys iš tiesų balsavo taip, kaip užfiksavo balsavimo sistema. Tai reiškia, kad turėtų būti antras kontrolinis balsavimo patikrinimas.

„Reikia neužmiršti, kad renkant tokius nuotolinius ir kitokius posėdžius, turi būti užtikrintos visos be išimties Seimo nario teisės. (…) Techniškai tai galima padaryti. Dabar yra rengiamos Statuto pataisos. Jos turi būti kompleksinės, būtina matyti visumą“, – pažymėjo V. Sinkevičius.

Profesoriaus įsitikinimu, dabartinėje situacijoje svarbu pasirinkti racionaliausią sprendimą.

„Aišku, kad su jokiais skafandrais Seimo nariai nesėdės. Rizikuoti ir eiti aklai, jeigu kolegos serga, irgi nėra jokios prasmės. Reikia pasirinkti kažkokį mišrų būdą – galbūt gali vykti mažiau posėdžių. Galbūt jie galėtų vykti kitoje salėje, kur yra didesni atstumai. Galbūt turi būti papildoma kontrolė įeinant į Seimo rūmus, bet nereikia iš karto eiti lengviausiu keliu: „uždarykime, nedarykime, palaukime, kažkas ateis“. Ko gi laukti – yra biudžetas, koronavirusas, daugybė dalykų, kuriuos reikia nedelsiant spręsti“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Mato nuotolinio darbo trūkumų

Vilniaus universiteto teisės profesorius, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Šileikis, priešingai nei jo kolega, nematytų didelės bėdos, jeigu Seimas savaitei arba dviem nuspręstų nesirinkti į plenarinius posėdžius.

„Sesija, kaip numatyta Konstitucijoje, turi vykti, o darbo organizavimo variantai yra įvairūs. (…) Situacija yra ypatinga. Negalima jos aiškinti, lyg ji būtų kasdienė. Kai yra tokio (pasaulinio) lygio „force majeure“ situacija, tai daugelis dalykų, kurie atrodė elementarūs, tampa ypatingi, ir jie yra aiškinami ypatingos situacijos kontekste. (…) Daugelis konstitucinių principų normų, kurios yra išaiškintos įprastomis sąlygomis, įgauna naują turinį. (…)

Jeigu jūs kalbate apie savaitę arba mėnesį (be plenarinių posėdžių – „Delfi“), nematau jokios tragedijos. Jeigu kalbate apie pusmetį arba metus, žinoma, tada atsiranda rimti dalykai. Bet aš nemanau, kad kažkas kalba, jog Seimo darbas neturi vykti metus arba pusmetį“, – kalbėjo E. Šileikis.

Profesorius pažymėjo, kad alternatyvos tam yra įvairios, tačiau „nė viena jų nėra auksinė“.

„Darbas nuotoliniu būdu, jeigu Seimo nariai balsuotų iš namų arba iš kabinetų, įgauna daugybę probleminių aspektų. Bet kas gali skambinti prieš balsavimą – ne tik iš ministerijos, bet ir iš Prezidentūros, ir agituoti Seimo narį laikytis savo priesaikos taip, kaip atrodo tam skambintojui.

Nes kiekvienas, kuris yra suinteresuotas balsavimu, jis primins priesaiką, ir manys, kad tik jo siūlomas variantas atitinka priesaiką. Taip galima manipuliuoti labai įdomiai, nes Seimo narys yra kažkur toli, ir mes turime tokių siužetų, kai prieš pat balsavimą kažkas skambina Seimo nariui, jis nepasako – kas, o pasako: „aš nespėjau kortelės įkišti registruotis, nes kalbėjau telefonu“. Tokių epizodų gali būti daugiau, ir jie gali būti sisteminiai“, – perspėjo E. Šileikis.

Profesoriaus įsitikinimu, visai kitas reikalas yra, kai parlamentaras balsuoja viešame posėdyje, stebint žurnalistams.

„Čia veikia ir partijos, ir frakcijos, ir įtampos, ir verslo grupuočių interesai, bet visa tai sustyguoja parlamentinis procesas, kuris yra pakankamai skaidrus“, – sakė E. Šileikis.

Kartu mokslininkas nematytų problemos ir tame, jeigu net ir pauzės metu nuotoliniu būdu arba gyvai, išlaikant atstumus, vyktų Seimo komitetų posėdžiai.

„Jeigu nei vienas komiteto narys nėra gavęs teigiamo testo, ir yra išlaikomas atstumas, aš nematau problemos, kodėl negali komiteto nariai posėdžiauti su kaukėmis“, – kalbėjo E. Šileikis.

Posėdžių nerengimas keltų problemų

Prof. V. Sinkevičius nesutinka, kad nieko blogo nenutiktų, jeigu Seimas tiesiog mėnesį sustabdytų darbą. Pasak jo, tokiu atveju būtų pažeista Konstitucija.

„Pagal Konstituciją, Seimas pirmiausia turi pritarti Ministro Pirmininko kandidatūrai, kurią pateikia prezidentas. Prezidentas turi ją paskirti. Po to prasideda penkiolikos dienų terminas, per kurį turi būti sudaryta Vyriausybė, patvirtinta jos sudėtis, ir Seimui pateikta programa. Seimas turi spręsti, ar pritarti programai, ir tik tada nauja Vyriausybė pradės veikti“, - dėstė V. Sinkevičius.

Pasak profesoriaus, šio proceso atidėjimas mėnesiui sutrukdytų šiam procesui.

„Nauja Vyriausybė turi būti sudaryta ne vėliau kaip iki gruodžio 23 dienos. Jeigu iki to laiko nepavyks sudaryti Vyriausybės, Seimas nepritars Vyriausybės programai, tai, pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, ankstesnė Vyriausybė netektų įgaliojimų. Tokiu atveju Lietuva liks be Vyriausybės.

Taip negali būti. Seimas turi veikti, bent jau taip, kad būtų sudaryta Vyriausybė, ir būtų pradėtas biudžeto svarstymas“, - kalbėjo V. Sinkevičius.

Aklai sekti Seimo narių pavyzdžiu negalima

Parlamentui, organizuojant darbą pandemijos sąlygomis, galima pastebėti įvairių Seimo narių elgesio praktikų. Kai kurios jų atitinka ir specialistų rekomendacijas, bet ne visais atvejais. Dėl to aklai mėgdžioti Seimo narių elgesį ir bandyti perkelti į savo situaciją nereikėtų.

Vienas iš aktualių klausimų, kurie gali kilti – ar galima atlikus koronaviruso testą, ir laukiant rezultato, eiti į darbą, kaip darė dalis Seimo narių.

„Seimo nariui, kaip ir kiekvienam žmogui, galioja ta pati taisyklė – jeigu esi testuojamas profilaktiškai, tai reiškia, kad nejauti simptomų, būdingų COVID-19 ligai, ir neturėjai didelės rizikos sąlyčio su COVID-19 liga užsikrėtusiu asmeniu, tai neprivalai izoliuotis.

Jeigu turėjai didelės rizikos sąlytį, ir dėl to esi izoliuojamas, ir dėl to tau yra atliekamas COVID-19 testas ligai nustatyti, tada turi būti izoliacijoje, ir, nepriklausomai nuo testo rezultato, joje privalai išbūti laiką, kuris tau yra paskirtas. Seimo nariams, kaip ir aukštiems pareigūnams, po neigiamo testo yra galimybė susitrumpinti izoliaciją, bet tuo atveju yra kalbama tik apie dešimtą izoliacijos dieną“, – aiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Justina Petravičienė.

NVSC atstovė pridūrė, kad, jeigu žmogus testuojasi dėl jaučiamų simptomų, tada iki testo padavimo dienos yra izoliacijoje, o kai gauna neigiamą testo atsakymą, tada jau gali nebesiizoliuoti.

Ji priminė, kad aukštos rizikos sąlyčiu yra vertinamas bendravimas be asmens apsaugos priemonių mažesniu negu dviejų metrų atstumu ilgiau negu 15 minučių.

„Jeigu abejojai, ar turėjai didelės rizikos sąlytį, tai testas tavęs nenuramins. Tikrai turime patirčių, kai tarkime įmonių darbuotojai galvoja, kad iš karto pasidarys testą, ir bus aišku, kad jie neserga, ir galės gyventi ramų gyvenimą.

Liga turi inkubacinį periodą, jeigu testą pasidarai kitą dieną po sąlyčio, testas gali būti neigiamas, o po šešių dienų paaiškės, kad vis dėlto sergi“, – pasakojo J. Petravičienė.

Pasak jos, pirmas dalykas, ką reikėtų padaryti, jeigu žmogus galvoja, kad turėjo didelės rizikos sąlytį – izoliuotis, ir dirbti nuotoliniu būdu, kreiptis į NVSC.

„Kitas svarbus dalykas – kad tu tikriausiai bendravai su asmeniu, su kuriuo galvoji, kad turėjai didelės rizikos sąlytį, tai tas asmuo, kai vykdoma jo epidemiologinė diagnostika, turi įvardinti asmenis, su kuriais jis galimai turėjo didelės rizikos sąlytį. Labai svarbu, kad užsikrėtę žmonės nurodytų tuos asmenis NVSC specialistams.

Tokiais atvejais, jeigu tarkime kažkur kelias minutes pabendravai su COVID-19 užsikrėtusiu Seimo nariu, ir dėvėjai asmens apsaugos priemones, tai mes tikrai žinome, kad teisingai naudota ir pakeista kaukė apsaugo nuo kontakto, ir tikrai nereikia galvoti, kad jau turėjai didelės rizikos sąlytį. Dėl to visais atvejais mes žmones raginame, pirmiausia, mūsų svetainėje pasitikrinti, kas yra didelės rizikos sąlytis, ir šaltu protu įvertinti situaciją. Kartais būna baimės akys labai didelės, nors, pakalbėjus su žmogumi, yra aišku, kad jis tikrai turėjo mažos rizikos sąlytį, ir jam reikia toliau gyventi pandemijos sąlygomis, ir saugotis, kad kontaktų būtų kuo mažiau“, – sakė J. Petravičienė.

Apskritai testą dėl koronaviruso, pasak specialistės, prasminga atlikti ne iškart kitą dieną po kontakto.

„Iš praktikos galime pasakyti, kad dažniausiai po šešių-septynių dienų po turėto paskutinio rizikingo sąlyčio galime identifikuoti, ar žmogus serga. Jeigu žmogus pasidarė testą anksčiau, jis gali nestrigti, bet tai nereiškia, kad po trijų arba keturių dienų jis nesusirgs, ir neprasidės užkrečiamasis laikotarpis“, – teigė J. Petravičienė.

Kaukes reikia dėvėti taisyklingai ir jas keisti

Apie tai, kad kaukes reikia dėvėti taisyklingai, kalbama nuolat, o jas netaisyklingai dėvinčių Seimo narių ne kartą pateko į žiniasklaidos akiratį. NVSC atstovė sakė, kad šitoje vietoje svarbu prisiminti ir dar vieną dalyką – kad asmens apsaugos priemones reikia laiku keisti.

„Jeigu kaukė nėra pakeičiama kas keturias valandas arba, kai sudrėksta, tai irgi būtų vertinama, kad tai yra didelės rizikos sąlytis, nors asmenys buvo su asmens apsaugos priemonės. Matome, kad žmonės pamiršta, kad būtina sąlyga yra ir taisyklingas asmens apsaugos priemonių dėvėjimas, ir taisyklingas jų keitimas“, – priminė J. Petravičienė.

Šeimos nariams – kitokios taisyklės

Kaip aiškino specialistė, asmens, kuris kontaktavo su užsikrėtusiuoju, šeimos nariams nebūtinai reikia kartu izoliuotis.

„Jeigu žmogui paskiriama izoliacija, ir jis turėjo didelės rizikos sąlytį, tai šeimos nariai yra vadinamasis „kontakto kontaktas“. Tai reiškia, kad jie neturėjo sąlyčio su infekcijos šaltiniu. Su infekcijos šaltiniu turėjo kontaktą asmuo, kuris yra izoliuotas.

Jis turėtų izoliuotis atskirai nuo šeimos, tai yra negyventi viename kambaryje su ta šeima, ir, jeigu gyvena kartu, tik minimaliai dalintis ir nebūti vienu metu virtuvėje, vonios kambaryje, salione. Toje šeimoje, kol ji neturi sąlyčio su infekcijos šaltiniu, žmonės gali gyventi įprastą gyvenimą. Tik visada reikia nepamiršti, kad tas įprastas gyvenimas nėra ėjimas visur, nes mes apskritai dabar turime karantiną, ir labai norėtųsi, kad aiškiau matytųsi, kad esame sumažinę socialinius kontaktus“, – sakė J. Petravičienė.

Paklausta, ar laikantis tokių taisyklių, toje šeimoje esantys vaikai gali eiti į mokyklą, darželį, specialistė atsakė – kad taip, „nes jie neturėjo sąlyčio su infekcijos šaltiniu, ir jie yra kontakto kontaktai“.