Nuotolinis darbas

Seimo Statuso pataisa vėl siekiama įgyvendinti nuotolinio Seimo darbo idėją.

Aiškinamajame rašte teigiama, kad šalyje paskelbus ekstremalią situaciją, nurodoma, kad valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu arba daliniu nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas būtina atlikti darbo vietoje.

„Atsižvelgus į tai, kad Seimo statute nėra numatyta galimybė organizuoti Seimo plenarinius posėdžius nuotoliniu būdu ir siekiant užtikrinti srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi sąlygas bei taip išvengti COVID – 19 plitimo, kas neabejotinai gali sutrikdyti Seimo darbą, siūlomomis pataisomis siekiama nustatyti galimybę Seimo nariams įgyvendinti teises nustatytas Seimo statuto 9 straipsnio 3, 7, 8 punktuose (dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, žodžiu ir raštu pateikti pasiūlymus, pastabas, pataisas, Seimo posėdžiuose klausti pranešėjus ir papildomus pranešėjus; daryti pareiškimus, sakyti replikas, kalbėti dėl balsavimo motyvų, teikti pasiūlymus dėl posėdžio vedimo tvarkos, procedūros) nuotoliniu būdu realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis, t.y. Seimo nariui fiziškai nebūnat plenarinių posėdžių salėje“, – rašo pakeitimo rengėjai.

Opozicija beda pirštu į problemas

Tačiau būtent šis klausimas, kuris nesulaukė palaikymo praėjusioje Seimo kadencijoje, jau dabar kelia aistras. Opozicija jau dabar beda pirštu, kad pataisoje aptarti ne visi Seimo vykdomos procedūros.

Jei Statute nėra numatyta visų procedūrų, darbas vykdomas vadovaujantis Seimo Statuto 261 straipsniu, kuriame nurodoma, kad nenumatytus procedūrinius klausimus siūlo spręsti Seimo pirmininkas.

Ir toks sprendimas po trumpo posėdžio pirmininko motyvų išdėstymo priimamas be diskusijų, balsavusių Seimo narių dauguma.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovė Agnė Širinskienė feisbuke būtent šias baimes ir vardijo.

„O kaip bus pasisakoma nuo šoninio mikrofono? Kaip bus sprendžiami procedūriniai klausimai? Galiausiai – kaip bus saugomos Seimo opozicijos teisės? Ir kaip pasitikėti valdančiąja dauguma, kad opozicijos teisės nuotolinių posėdžių metu bus apsaugotos, kai jau dvi posėdžių dienas su mumis susitikdami akis į akį darė tik viena – manipuliavo ir imitavo „tarimąsi“?“ – klausimus feisbuke vardijo A. Širinskienė.

Šios pataisos iniciatorius J. Razma Delfi teigė, kad jei opozicija tikrai pastebi netikslumų, juos bus galima taisyti.

„Jeigu jie mato kažkokių paliktų spragų, tai tikrai mes neturime kažkokių ketinimų, galime papildyti. Mums atrodė, kad norėjome apimti visas pasisakymų galimybes. Pagaliau, jei jie bus tiek įtarūs, gali sėdėti salėje ir nerizikuoti balsuodami nuotoliniu būdu“, – aiškino J. Razma.

Politikas ironizavo, kad buvę valdantieji „patys opoziciją norėjo prispausti, o dabar galvoja, kad ir kiti taip daro“.

„Jeigu jie mato, kad mes pamiršome kažkokio pasisakymo galimybę nuotoliniu būdu įforminti , tai tikrai papildysime. Bet skubiai rengėme, gal ir galėjo likti kokia spraga“, – aiškino Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas.

Seimo sesijos darbų programa

89 Seimo statuto straipsnio 8 dalį siūloma išdėstyti taip: Seimo sesijos darbų programa sesijos metu nekeičiama. Įstatymų, kitų Seimo priimamų teisės aktų projektai, kuriuos Seimas patvirtina dienos darbotvarkėje, neprivalo būti įrašyti Seimo sesijos darbų programoje.

Iki siūlomų pakeitimų šis straipsnis atrodė taip: Seimas vėliau gali tikslinti šio statuto nustatyta tvarka. Seimo nutarimai dėl Seimo sesijos darbų programos pakeitimo po pateikimo svarstomi ir priimami tame pačiame posėdyje, jeigu Seimas nenusprendžia kitaip.

Aiškinamajame rašte teigiama, kad tai daroma norint mažinti priimamų formalių teisės aktų skaičių.

„Projekto rengimą paskatino siekis mažinti priimamų formalių teisės aktų skaičių, dėl ko Seimui lieka mažai laiko ir resursų įvertinti rimtiems pokyčiams. (…) Atsisakius formalaus reikalavimo kiekvieną kartą tikslinti Seimo sesijos darbų programą ir rengti Seimo nutarimo dėl Seimo sesijos darbų programos pakeitimo projektus, manytina, kad žymiai sumažės priimamų teisės aktų skaičius“, – rašo pataisos autoriai: Andrius Vyšniauskas, Jurgis Razma, Eugenijus Gentvilas ir Aušrinė Armonaitė.

Laikinosios kontrolės ir tyrimų komisijos

Norima keisti ir 73 Seimo Statuto straipsnio 3 dalį, kuris apsunkintų kelią laikinųjų kontrolės ar tyrimo komisijų sudarymui.

Siūloma šią dalį išdėstyti taip: Jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo komisiją, spręsti dėl tokios komisijos sudarymo Seimas turi artimiausio posėdžio metu.

Iki siūlomų pakeitimų šis straipsnio dalis atrodė taip: Jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo komisiją, Seimas turi tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu.

Viktorija Čmilytė-Nielsen

Aiškinamajame rašte teigiama, kad siūloma taisyti pažodžiui suprantamą nurodymą.

„(Šią, aut. p.) nuostatą aiškinant pažodžiui, galima teigti, esą ne mažesnei kaip 1/4 Seimo narių grupei raštu pareikalavus sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją Seimas visais atvejais turi pareigą sudaryti tokią komisiją ir atitinkamas sprendimas turi būti priimtas būtent artimiausio Seimo posėdžio metu. Tačiau tik Seimas gali spręsti, ar sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją tam tikru klausimu, ar jos nesudaryti, gali nustatyti jos sudėtį, uždavinius ir t. t., – niekas negali už Seimą tokios jo valios pareikšti“, – aiškina pataisos iniciatoriai.

Siūlo apibrėžti komitetų pranešimus

Siūloma Seimo Statute įrašyti ir naują straipsnį dėl Seimo komitetų pranešimai svarbiausiais valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimais.

Kiekvienos eilinės sesijos metu, išskyrus pirmąją naujai išrinkto Seimo sesiją, artimiausiame posėdyje komitetai teikia Seimui tvirtinti pranešimų temas dėl svarstomų svarbiausių valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimų pagal komiteto veiklos kryptis, Seimo nutarimu patvirtinus pranešimo temą, komitetui pavedama panešimą parengti ir skiriami terminai šiam darbui atlikti. Tai turėtų daryti du komiteto nariai iš mažumos ir daugumos. Jie turėtų būti pristatomi Seimo posėdžių metu.

Pranešime komitetas turėtų pateikti siūlymus dėl aptarto klausimo išvadų įgyvendinimui reikalingų teisės aktų koregavimo.

Šios pataisos autoriai aiškina, jog toks formatas yra mažiau įpareigojantis bei suteikiantis dideles galias, platų parlamentarų dalyvavimą, nei laikinosios kontrolės arba tyrimų komisijos. O tai „leistų komitetams atlikti daugiau operatyvių parlamentinių tyrimų, išsamiau analizuoti, kaip vykdomi įstatymai ir įgyvendinamos reformos valstybinės svarbos klausimais“.

Atsisakoma Migracijos komisijos, kuriamas Ateities komitetas

Jei parlamentarai palaimins šias Seimo Statuto pataisas, nebelikti Migracijos komisijos.

Iniciatoriai aiškina, kad šios komisijos veikla nebuvo aktyvi, todėl ir siūloma atsisakyti nuolat veikiančios komisijos sudarymo.

Naujoji valdančioji dauguma užsibrėžė sukurti Ateities komitetą.

Kaip rašome pasiūlymą registravę parlamentarai, šio komiteto kūrimą paskatino siekis koordinuoti Lietuvos ilgalaikės vizijos rengimo procesą.

„(...) Vykdyti ilgalaikių pažangos strategijų įgyvendinimo kontrolę, nagrinėti Seimo kompetencijai priklausančius svarbiausius valstybės pažangos idėjų klausimus, teikti Seimui išvadas ir pasiūlymus dėl valstybės raidos procesų, prioritetų ir vertybių, poreikis prireikus teikti išvadas Seimui, ar pagal teisėkūros procedūrą priimamų aktų projektai atitinka valstybės raidos procesus ir pažangos idėjas“, – rašo iniciatoriai.

Delfi primena, kad naujos kadencijos Seimas prisiekė lapkričio 13 dieną.