I. Šimonytės įvardintas pretendentų tapti kandidatais į ministrus sąrašas atrodo taip. Kandidatė į premjeres po susitikimo su prezidentu pabrėžė, kad kandidatūros dar nėra derintos su G. Nausėda:
Aplinkos ministras – Simonas Gentvilas (Liberalų sąjūdis);
Energetikos ministras – Dainius Kreivys (Tėvynės sąjunga);
Finansų ministras – Gintarė Skaistė (Tėvynės sąjunga);
Krašto apsaugos ministras – Arvydas Anušauskas (Tėvynės sąjunga);
Kultūros ministras – Simonas Kairys (Liberalų sąjūdis);
Socialinės apsaugos ir darbo ministras – Monika Navickienė (Tėvynės sąjunga);
Susisiekimo ministras – Kasparas Adomaitis (Laisvės partija);
Sveikatos apsaugos ministras – Arūnas Dulkys (Tėvynės sąjunga);
Švietimo, mokslo ir sporto ministras – Jurgita Šiugždinienė (Tėvynės sajunga);
Teisingumo ministras – Evelina Dobrovolska (Laisvės partija);
Ekonomikos ir inovacijų ministras – Aušrinė Armonaitė (Laisvės partija);
Užsienio reikalų ministras – Gabrielius Landsbergis (Tėvynės sąjunga);
Vidaus reikalų ministras – Agnė Bilotaitė (Tėvynės sąjunga).
Žemės ūkio ministras – lieka neaišku, bus pateikta artimiausiu metu.
Pirma mintis, kuri, užmetus akį į sąrašą, kilo politologui Kęstučiui Girniui – kad Laisvės partijai pasisekė, o Liberalų sąjūdžiui nepasisekė.
„Laisvės partija gavo du svarbius postus – teisingumo, kuris jiems labai rūpi, ir ekonomikos ir inovacijų, kur pasiskyrė sau A. Armonaitę. Tai yra dvi svarbios pozicijos. O liberalams teko Kultūros ministerija, kuri yra mažiausiai reikšminga, o Simonas Gentvilas yra kandidatas (į aplinkos ministrus), kurį gal prezidentas atmes“, – komentavo K. Girnius.
Pasak politologo, visi šalies vadovai turėdavo įtakos formuojant Vyriausybę. Paprastai jie kokius du kandidatus atmeta. Tą darė net Valdas Adamkus. K. Girniaus spėjimas yra, kad šį kartą tai gali būti S. Gentvilo ir A. Dulkio kandidatūros.
Politologas nemano, kad prezidentas priešintųsi partijų pirmininkų – G. Landsbergio ir A. Armonaitės kandidatūroms į ministrus.
„Aš manau, kad G. Nausėdai būtų labai sunku atmesti G. Landsbergio arba A. Armonaitės kandidatūras, nes tai labai paaštrintų santykius. Dviejų partijų vadovai neva netinkami. Tada tai reikštų, kad prezidentas beveik atmeta tą koaliciją. Manau, kad jis to nedarys“, – sakė K. Girnius.
Apskritai konservatorių ministrų sąrašą jis įvertino teigiamai.
„D. Kreivys jau kurį laiką daugiausiai kalba apie energetiką. M. Navickienė buvo kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministrės poste nuo 2016 m. šešėliniame kabinete. Truputį skundžiamasi, kad G. Skaistė neturi pakankamai patirties finansų reikaluose, bet aš manau, kad pati premjerė šituo klausimu galėtų „pašefuoti“. J. Šiugždinienė labai nusimano apie aukštąsias mokyklas, o aukštųjų mokyklų reforma yra labai nesėkminga, galbūt ji galės tą išjudinti.
O dėl G. Landsbergio irgi yra įdomi situacija. Anksčiau būtų buvę labai problematiška, jei partijos pirmininkui tektų būti tiesiogiai pavaldžiu I. Šimonytei, tada kiltų klausimas, kas iš tikro yra partijos pirmininkas? Bet užimant užsienio reikalų ministro poziciją, jis labiausiai turi patenkinti prezidento reikalavimus. Nėra tiesioginio pavaldumo I. Šimonytei, kas galėtų sukelti problemų “, – komentavo K. Girnius.
Kartu politologas pastebėjo, kad į sveikatos apsaugos ministrus teikiamas A. Dulkys kol kas nėra didelis autoritetas visuomenėje.
„Jis taip pat neturi didelio prezidento pasitikėjimo, nes jis jo nesiūlė antrai kadencijai būti valstybės kontrolieriumi. Tačiau bent Vakaruose tai yra laikoma vertybe, kai ateina žmonės, kurie yra kompetentingi vadybininkai, ir gali susigaudyti ir greitai išmokti reikalingus dalykus. Juo labiau jie gali pasitikėti ministerijos darbuotojais, kurie turi patirties. Jeigu prezidentas pritars jo kandidatūrai, jis turės įrodyti, kad jis tinka“, – sakė K. Girnius.
Kartu jis pabrėžė, kad būtent COVID-19 pandemija yra pirmasis išbandymas naujajai Vyriausybei.
„Jeigu dar blogiau sektųsi suvaldyti COVID-19 krizę, tada kiltų abejonių dėl Vyriausybės kompetencijų. Manau, kad I. Šimonytė tikrai turi pagalvoti apie A. Dulkio pasiūlymą“, – sakė K. Girnius.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis iš pirmo žvilgsnio į pateiktą sąrašą susidarė įspūdį, kad tai yra „labai jaunos Vyriausybės sąstatas“.
„Nemanau, kad tai yra blogai. Jauna Vyriausybė tai – energija, noras kažką realizuoti. Tai – taip pat, ko gero, moteriškiausia Vyriausybė, apie tai buvo kalbėta ir spaudos konferencijoje.
Taip pat išsiskiria tai, kad praktiškai visi I. Šimonytės pateikti kandidatai nėra susiję su tomis ministerijomis tiesiogiai. Tai yra jie neturi institucinės atminties, patirties buvimo tose institucijose. Ko gero, tai yra pliusas, nes labai greitai susiformuoja tam tikri ryšiai, priklausomybės institucijoje, kurios, pakliuvus į aukštesnę poziciją, kartais trukdo daryti sprendimus“, – komentavo L. Bielinis.
Politologas kol kas nespėliojo, kurie kandidatai gali nepatikti G. Nausėdai.
„Kandidatai yra labai įvairūs. Praktiškai visi, išskyrus A. Dulkį, atstovauja politines jėgas. Prezidentui bus svarbu su kandidatais išsiaiškinti daugelį dalykų, kurie susiję su prezidentiniu interesu vykdant Vyriausybės politiką“, – kalbėjo L. Bielinis.
G. Landsbergio kandidatūra į užsienio reikalų ministrus, politologo įsitikinimu, didžioji problema yra pačiam TS-LKD pirmininkui, o ne G. Nausėdai.
„G. Landsbergis, tapęs užsienio reikalų ministru, neišvengiamai atsitrauks nuo partinių reikalų. Tokiu būdu vadovavimas partijai taps jam labai probleminiu. Jį gali perimti kažkas kitas. Tiek jam, tiek partijai gali kilti daug problemų“, – sakė L. Bielinis.
Politologas palankiai atsiliepė apie A. Dulkio kandidatūrą į sveikatos apsaugos ministrus.
„A. Dulkys yra labai profesionalus, puikiai administruojantis institucijas, atsakingas, valingas, ryžtingas. Jis, nebūdamas nei gydytoju, nei tos srities ekspertu, kaip administratorius jis galėtų padaryti tai, apie ką kalbėjo ir pati I. Šimonytė. Sveikatos apsaugos problema yra ne gydytojų kvalifikacija, ne gydymo įstaigų veiklos problemos, o sistemos ydos. Jas turi ištaisyti ne gydytojas, o žmogus, kuris turi stiprią administravimo patirtį“, – kalbėjo A. Bielinis.
Komentuodamas aktualijas, kitas VDU profesorius Mindaugas Jurkynas pažymėjo, kad pateiktas sąrašas rodo, kad koalicijos partneriai sugebėjo suderinti pozicijas. Dalis pavardžių jam nebuvo netikėtos. Jos yra susijusios su jau tose srityse Seimo komitetuose arba ministerijose dirbusiais žmonėmis.
„Kitur yra mažiau institucinės patirties, bet yra matomas aiškus užsiangažavimas pagal rinkimines programas“, – sakė M. Jurkynas.
Kartu politologas atkreipė dėmesį, kad teikiamame Ministrų Kabinete neblogai išlaikomas lyčių balansas.
„Kartu tai yra negalutinis sąrašas – ne tik todėl, kad nėra žemės ūkio ministro kandidatūros, bet ir dėl to, kad G. Nausėda dar svarstys, kalbėsis, išsakys savo poziciją. Manau, kad tam tikrose srityse prezidentas gali turėti ir kitokį matymą. Prezidento konstitucinė prieiga leidžia jam turėti didesnį politinio pasirinkimo diapazoną užsienio reikalų, krašto apsaugos ir teisingumo srityse“, – kalbėjo M. Jurkynas.
Politologas nemano, kad G. Nausėdai, kuris yra tautų Europos šalininkas, palaiko Lenkiją, gali neįtikti G. Landsbergio kandidatūra į užsienio reikalų ministrus.
„Prezidentas, pirmiausia, yra Lenkijos, kaip svarbios partnerės strateginiais infrastruktūros klausimais, palaikytojas. Prezidentas galbūt gali turėti kitokį požiūrį kitais klausimais. (…) Aš manau, kad G. Landsbergio požiūris į užsienio politiką bendrąja prasme neturėtų labai skirtis nuo prezidento. (…)
Konservatorių pozicijos užsienio politikos klausimais kai kur yra galbūt griežtesnės, ypač, kaip jie sako, vertybiniais klausimais. Bet aš manau, kad tie vertybiniai klausimai iš esmės apsiriboja Rusijos klausimu. (…) Kiek jie kels vertybių klausimus ne Rusijos kontekste, o, pavyzdžiui, Taivano, Armėnijos-Azerbaidžano, Palestinos, Lenkijos ir Vengrijos teisės viršenybės principų tvarumo kontekstuose, pažiūrėsime“, – kalbėjo M. Jurkynas.
Teiks I. Šimonytės kandidatūrą
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį per Seimo posėdį pateiks I. Šimonytės kandidatūrą į premjeres.
Pagal Vyriausybės įstatymą, Ministrą Pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas.
Ministrus skiria ir atleidžia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo.
Jeigu Respublikos Prezidentas pateiktąjį kandidatą atsisako skirti ministru, Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 10 dienų pateikia kitą ministro kandidatūrą.
Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą. Seimui motyvuotu nutarimu nepritarus šiai programai, Ministras Pirmininkas naują programą pateikia svarstymui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nepritarimo dienos. Ministerijos ir kitos valstybinės institucijos privalo teikti paskirtiems naujiesiems ministrams šių prašymu medžiagą, reikalingą Vyriausybės programai parengti, bei prisidėti prie programos rengimo.
Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritaria jos programai. Kai sudaromas biudžeto įstatymo projektas, atitinkamai tikslinama ir Vyriausybės programa.