„Derybose dėl valdančiosios koalicijos, kai kalbėjome apie galimus pasikeitimus Seimo statute ir apskritai Seimo darbo organizavimą, Seimo viešbučio klausimas ne kartą iškilo. Atrodo, kad mes turėsime sutarimą dėl to, kad Seimo viešbutis, kaip vieta, kur Seimo nariai gali gyventi, galbūt nėra pats optimaliausias sprendimas. Ieškosime kitų sprendimų, tačiau pirmiausia įvertinę visus aspektus, kiek tai kainuotų biudžetui ir kokia nauda būtų ir ilgalaikės sąlygos, privatizavus Seimo viešbutį“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji neatmetė, kad ateityje kai kurios Seimo narių privilegijos gali būti peržiūrėtos.
„Manau, kad rengdami Seimo statuto pakeitimus sistemiškai pažiūrėsime į tuos klausimus, kurie galbūt ilgą laiką buvo nesprendžiami ir kai kurios Seimo narių privilegijos gali būti peržiūrėtos. Bet nėra tikslas viską keisti. Yra tikslas pažiūrėti į tuos punktus, į tas temas, kurios ilgą laiką buvo nesprendžiamos“, – sakė Seimo pirmininkė.
ELTA primena, kad įprastai išlaidos Seimo viešbučiui padidėja Seimo kadencijų pasikeitimo metais, kai reikia atlikti papildomus remonto darbus, baldų, įrangos pirkimus.
Seimo kanceliarija kadencijų kaitos laikotarpiu numato suremontuoti 16 blogos arba patenkinamos būklės butų Seimo viešbutyje. Planuojama, kad paprastojo remonto darbams bus išleista apie 203 tūkst. eurų.
„Valstiečiai“ savo atstovą valdyboje turės delegavę opozicijos lyderį
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija savo atstovą valdyboje galės turėti delegavę opozicijos lyderį.
Seimui antradienį atmetus „valstiečių“ kandidatę Aušrinę Norkienę ir į vicepirmininkus V. Čmilytės-Nielsen teikimu paskyrus socialdemokratą Julių Sabatauską, didžiausia opozicinė „valstiečių“ frakcija kol kas liko be atstovo Seimo valdyboje.
„Ir dabartinėje situacijoje mes galime turėti visai gerą ir visam Seimui atstovaujančią valdybos sudėtį, ypatingai jei, kaip ir planuoja didžioji opozicinė frakcija, jie turės netrukus opozicijos lyderį, kuris taip pat bus valdyboje. Šioje situacijoje laikas galbūt šį aštrumą ir susipriešinimą užglaistyti“, – Žinių radijui trečiadienį teigė Seimo pirmininkė.
Ji priminė, jog praėjusią kadenciją opozicijai parlamente ilgą laiką nepavyko susitarti dėl opozicijos lyderio ir linki sklandesnių derybų dabartinei opozicijai.
„Linkiu opozicijai, kad pavyktų susivienyti, kad būtų opozicijos lyderis“, – sakė ji.
Nepritarus A. Norkienės skyrimui į vicepirmininkes, „valstiečiai“ antradienį pasiūlė Jono Jaručio kandidatūrą, tačiau V. Čmilytė-Nielsen Seimui šio kandidato nepateikė. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žadėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl didelės frakcijos teisių ribojimo.
V. Čmilytė-Nielsen sako, jog „valstiečiai“ ilgą laiką demonstravo „užsispyrimą ir nelankstumą“ dėl siūlymų teikti kitą kandidatą iš frakcijos vietoje A. Norkienės, o J. Jarutį pasiūlė tik paskutinę akimirką.
„Manau, kad nebuvo pažeista jokia tvarka, teikimas kandidato į pavaduotojus yra Seimo pirmininko prerogatyva išklausius frakcijas (...). Vertindama tą situaciją, blaškymąsi iš valstiečių, pasirinkau tą kandidatą, kuris ir pagal kompetenciją, ir pagal žmogiškas savybes puikiai tinka į šias pareigas. Ne, iš mano pusės jokio keršto nėra ir negali būti, nuo pat pradžių siekiau, kad Seimo valdyboje būtų kuo kompetentingesni asmenys“, – tvirtino ji.
Naujasis Seimas yra patvirtinęs šešis Seimo vicepirmininkus: konservatorius Paulių Saudargą, Radvilę Morkūnaitę ir Jurgį Razmą, Laisvės partijos atstovą Vytautą Mitalą, „darbietį“ Andrių Mazuronį ir socialdemokratą Julių Sabatauską.
Pagal Seimo statutą, parlamento vadovas gali turėti ne daugiau kaip septynis pavaduotojus. Tačiau koalicijos partneriai yra sutarę, kad jų bus šeši.
Kandidatus į vicepirmininkus, pasitaręs su frakcijomis, Seimo pirmininkas siūlo taip, kad jo pavaduotojais būtų ne mažiau kaip du Seimo opozicijos atstovai.