Šiuo metu viešai teigiama, dėl galimybės rengti tokius posėdžius konsultuojamasi su ekspertais, tačiau daugelį stebina, kad tai nebuvo padaryta dar pavasarį.
M. Stankūnas komentavo, kad jam keisti ir nelabai suprantami šioje situacijoje yra du dalykai.
„Manau, kad yra du dalykai šioje istorijoje. Pirmiausia, šį klausimą turėtų kruopščiai išnagrinėti NVSC (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro – „Delfi“) epidemiologai – kas ir kokį kontaktą turėjo, kokio atstumo laikėsi ir kaip dažnai kontaktavo. Tik iš žiniasklaidos žinučių galima susidaryti pakankamai paviršutinišką įspūdį.“
Vis dėlto, sakė jis, Seimo valdybos sprendimas vis tiek leisti daryti posėdį jam pasirodė keistas.
„Juk jie tų epidemiologinių klausimų ne visai išmano, o NVSC darbuotojai tas rizikas vertina kiekvieną dieną. Antras dalykas, valdžia žmonių prašo žmonių izoliuotis, aukotis, saugoti sveikatos sistemą, o patys tautos išrinktieji turi rodyti ypač didžiulį pavyzdį. Jeigu Seimo nariai į tai numoja ranka, ko galime tikėtis iš paprastų žmonių?
Aš manau, kad tai yra pats svarbiausias dalykas, mat daug žmonių kenčia dėl karantino, praranda pajamas, tėvams sunku su vaikų nuotoliniu mokymu. Turėtų būti parodyta paprasčiausia empatija, kad toks dalykas neišplistų ir už Seimo ribų visuomenėje“, – tikino profesorius.
Virusas nėra tik politinė problema
Seimo narys Kęstutis Glaveckas laidoje pasisakė, kad irgi blogai įvertino tokį Seimo valdybos sprendimą, kadangi „auklėtojas turi būti pats išauklėtas“. Vis dėlto, jis pametėjo ir mintį, kad virusas tapo ne sveikatos, o labiau politine problema. Reaguodamas į tokį politiko pasisakymą, M. Stankūnas replikavo, kad taip sakyti nėra gerai.
„Aš galvoju, kad tikrai virusas nėra politinė problema, galbūt problema, kaip jis valdomas, bet pirmiausia tai yra sveikatos problema.“
Taip pat, akcentavo jis, koronavirusas seniai išėjęs ir už visuomenės sveikatos ribų, todėl reikia žiūrėti iš įvairių pusių.
Kalbėdamas apie jo nuolatinį lyginimą su ispaniškuoju gripu, ekspertas teigė, kad nėra gerai tai lyginti su įvykiu, kuris buvo prieš šimtą metų, mat žinios ir mokslas šiais laikais yra labai pažengę ir dabar jau kitokia situacija.
„Vienas iš scenarijų, kurį esame aptarę taryboje, kas būtų, jeigu nieko nedarytume ir gyventame paprastą gyvenimą, kaip ir praėjusį lapkritį. Vadinasi, mes turėtume per Kalėdas 160 tūkst. susirgimo atvejų. Ką tai reiškia? Mūsų ilgalaikė stebėsena rodo, kad 5 proc. reikia stacionarinės pagalbos, tai gruodžio 18 d. turėtume užkištas ligonines.“
Jo teigimu, daug kas sako, kad Lietuva turi daug gydytojų, bet, anot M. Stankūno neurochirurgas taip paprastai nepaims ir neišgydys, mat pats gydymas yra labai sudėtingas, taip pat reikia ir apsaugos priemonių, ir žinių.
„Tyrimas parodė, kad pavasarį ir patys gydytojai patyrė didžiulį stresą ir baimę.“
Per Kalėdas turėtų būti atvejų skaičiaus sumažėjimas
Vis dėlto profesorius sakė, kad jau galima matyti šiokius tokius padėties gerėjimo ženklus dėl to, ką padarė Lietuvos medicina ir patys žmonės. Jo pasiteiravus, iki kiek reiktų nuleisti tuos skaičius, jis aiškino, kad kol kas teks susitaikyti, kad vienaip ar kitaip gyvensime su virusu.
„Būtų geriau, kuo mažiau. Žiūriu į neseniai paskelbtus skaičius, kad mažėja, bet turbūt tik lapkričio 20-27 d. matysime ryškesnius pozityvumo ženklus, o per Kalėdas galime turėti ženklų sumažėjimą. Tuo metu gal bus tik 15-16 tūkst. užsikrėtųsiųjų. Turime suprasti, kad situacija tokia, kokia buvo prieš metus, neaišku, kada ateis. To gyvenimo, kaip buvo pernai lapkričio mėnesį, tikrai dar nebus.“
Dabar, akcentavo ekspertas, svarbu, kad būtų suvaldyta situacija ir atsekti, išnagrinėti kontaktai.
„Svarbu, kad neatsekamų kontaktų mažėtų. Kitas dalykas, turime būti pasiruošę, kad sveikatos sistema galėtų pasirūpinti tais kovidiniais pacientas. Testavimas irgi turėtų būti sutvarkytas.“
Vis dėlto M. Stankūnas pasidžiaugė, kad per mažiau nei metus jau turima vakcina, kuri jau pasiekė trečiąją testavimo fazę. Jo nuomone, toks greitis, iš tikrųjų, yra įspūdingas.
„Jos efektyvumas irgi stebina.“