Lietuvoje su oficialiu vizitu viešintis šios šalies vadovas A. Duda čia lankosi nelengvu metu: jis jau kurį laiką ieško vis retėjančių sąjungininkų gretų Europoje. Lenkijoje (ir ne tik) besitęsiant protestams dėl Konstitucinio Tribunolo (KT) sprendimo, atveriančio kelią itin griežtam nėštumo nutraukimo galimybių reguliavimui, kritika Varšuvai peraugo vien griežtos retorikos ribas.

Tokį KT nuosprendį pasmerkė Europos Taryba. Anksčiau kritikuota KT reforma ir kiti Lenkijos valdančiųjų sprendimai susiję su žmogaus teisių ir žiniasklaidos laisvėmis ES privertė įtraukti nuostatą į 2021-2027 m. Bendrijos biudžetą, kad šimtų mlrd. eurų parama sietina su teisės viršenybės gerbimo. Dėl to kritikuojama Lenkija kartu su Vengrija jau pagrasino blokuoti ES biudžetą ir taip sukelti neregėtą krizę ir taip koronaviruso purtomoje Europoje.

Protestai Lenkijoje prieš abortų draudimą
Foto: Zuma Press / Scanpix

Kaip turėtų elgtis Lietuvą? Net ir stengiantis nesugadinti santykių tiek su Briuseliu, tiek su strategine partnere išlaviruoti tarp paramos kaimynei bei pagarbos deklaruojamoms vertybėms vienas aštresnis pareiškimas gali lemti daug, o kelis sykius pasverto žodžio svarba neišvengiamai rodys, ką palaiko Lietuva.

Nemalonūs klausimai prezidentams

Būtent tokios dilemos, o ne iki šiol per pastaruosius kelerius metus vyravę strateginės partnerystės klausimai dominavo jei ne A. Dudos ir G. Nausėdos susitikime, apie ką bent jau Lietuvos prezidento Twitter paskyroje neužsiminta, tai bent jau po jo surengtoje spaudos konferencijoje.


Tiesa, prieš pat spaudos konferenciją G. Nausėda tarsi apsidrausdamas pripažino, kad kalbėta ir ne tokiomis lengvomis temomis.

„Neišvengiamai, kaip tarp gerų draugų, kalbėjomės ir sunkiais klausimais, tarp jų – ir žmogaus teisių“, – feisbuke antradienį po susitikimo paskelbė G. Nausėda.

„Mano nuostata yra aiški – visuomet pasisakiau ir pasisakysiu už žmogaus teisių ir laisvių puoselėjimą bei nešališką dialogą su visuomene. Šios nuostatos laikausi ir kalbant apie moterų reprodukcinės sveikatos temą Lenkijoje“, – teigė jis.

Lietuvos vadovas teigė besitikintis, kad Lenkija, būdama „viena seniausių demokratijų Europoje“, ieškos „konstruktyvaus dialogo su visomis visuomenės grupėmis“. G. Nausėda su A. Duda, be kita ko, kalbėjosi ir apie Europos Sąjungos biudžetą bei Gaivinimo fondą, jo greitesnį patvirtinimą.

Paklaustas dėl Lietuvos paramos tolesnėse derybose bei galimo ES biudžeto vetavimo, kas reikštų, kad tokiu būdu nukentėtų ir Lietuvos interesai sulaukti būtinų ES paramos lėšų pandemijos metu, A. Duda sakė, kad Lenkijos požiūris išties skiriasi nuo likusių ES narių.

„Negali būti jokių nuostatų, kurie nesiremia ES sutartimi. Nesutinkame su jokiais diktatais, tai mūsų vienareikšmė pozicija“, – teigė Lenkijos prezidentas, kuris iš pradžių iš pagrindinių „problemų„ išskyrė koronaviruso situaciją ir tik užuominomis kalbėdamas apie vidinę įtampą Lenkijoje pabrėžė, kad dvišaliai santykiai nepriklauso nuo problemų abiejų valstybių viduje.

Ar A. Dudos supratimu Lenkija turėtų vetuoti ES biudžetą, net jei tai reikštų, kad Europa turėtų ilgiau laukti lėšų kovai su pandemija ir kiek tai kainuos Lenkijos ekonomikai? Toks klausimas A. Dudą iš pradžių prajuokino.

„Tikimės, kad visi teisiniai sprendimai, kurių neapima ES sutartis, kurie nebus susitarimams bus aiškūs ir nesukels pavojų. Lenkijos pozicija yra aiški ir suformuluota. Manau ES tai gerai supranta“, – sakė A. Duda. Jis pridūrė, kad negalima palikti erdvės interpretacijoms ir valstybių garbės pažeidimams.

„Manome, kad tai yra ne tik Lenkijos interesas, nes tai veda prie padėties, kuri gali būti pavojinga ir kitoms ES šalims. Lenkija, kaip didelė ES šalis, mokanti mokesčius, dirba ES labui. O dabar mėginama pakišti sprendimus, kruie taptų spąstais kai kurioms ES valstybėms, tai nėra leistina“, – sakė A. Duda.

Savo ruožtu Lietuvos prezidentas pridūrė, kad dar liepos mėnesį trukusiose derybose esą bandyta išlįsti pro rakto skylutę ir suderinti visų ES narių interesus, o neakivaizdžiai paremdamas Lenkija pažymėjo, kad dialogu esą lengviau pasiekti, nei rankų laužymu.

„Esame nemalonioje, sudėtingoje situacijoje, kur reikia pasakyti: ar judame į priekį, ar sustojame? Suprantu, kad Europos parlamentas yra institucija, kuri vaidina svarbų vaidmenį, todėl padėtis kiek pasikeitė, taip pat ir teisės viršenybės realizavimas. Šis principas jokiu būdu nėra nukreiptas prieš Vengriją, Lenkiją ar kitą valstybę, jis galioja visoms ES valstybėms. Aš kviesčiau dar kartą grįžti prie derybų stalo, tam, kad būtų išspręsti visi likę nesutarimai, kad nereikėtų eiti veto keliu, priešingu atveju nukentėsime mes visi“, – įspėjo G. Nausėda, pakvietęs tarpininkauti nesutariančias puses.

Masinius protestus sukėlę Lenkijos sprendimai dėl abortų draudimų taip pat neišskyrė G. Nausėdos ir A. Dudos pozicijų.

„Lenkijoje žmogaus teisės atitinka visus tarptautinius standartus. Noriu tai ypatingai pabrėžti. Standartus, kurie yra įrašyti Jungtinių Tautų konvencijoje dėl vaiko teisių apsaugos. Protestai buvo KT nuosprendžio pasekmė. Tai nebuvo mano sprendimo pasekmė“, – pabrėžė A. Duda, pridūręs, kad jau rengiamos įstatymo pataisos, kurios turėtų nuraminti protestus kaip kompromisas.

Pasak prezidento, jei įstatymo projektas bus priimtas, sugrįš galimybė nutraukti nėštumą tais atvejais, kai tikrai bus žinoma, kad kūdikis negalės gyventi po gimimo. Pasak A. Dudos, nėra taip, kad Lenkijoje būtų visiškai uždraustas abortas. Anot jo, šiuo metu yra bent jau trys išimtys: abortas yra teisėtas tik išžaginimo, kraujomaišos atvejais ir kai motinos sveikatai ir gyvybei gresia pavojus.

Tuo metu Lietuvos prezidentas masinius protestus Lenkijoje pavadino „diskusija, kuri vyksta gatvėse“.

„Lietuva besąlygiškai ir neabejotinai pasisako už žmogaus teisių įgyvendinimą. Tačiau tai nereiškia, kad skirtingos šalys negali turėti tam tikrų skirtingų reguliavimo praktikų įvairiose gyvenimo srityse, jeigu jos neprieštarauja tose šalyse galiojančiai Konstitucijai ir bendriesiems Europos Sąjungos principams“, – spaudos konferencijoje sakė A. Nausėda, pridūręs, kad skirtingose šalyse abortų reguliavimas yra skirtingas. – Tai, kas vyksta pastaruoju metu, manau, yra bandymas rasti kompromisą, o jei tai tampa protestais, reikia ieškoti teisinio kelio, kaip padaryti, kad tų protestų nebūtų“.

Vis dėlto vienybės net ES dėl Varšuvos sprendimų nėra. Dar vasarą Nyderlanduose Amsterdamo teismas sukūrė precedentą byloje dėl dviejų Lenkijos piliečių išdavimo pagal Europos arešto orderį.

Kilus abejonių dėl Lenkijos teismų sistemos nešališkumo Varšuvoje kilo skandalas ir lenkai pagrasino olandams atsakyti tuo pačiu – neišduoti asmenų Nyderlandams pagal jų prašymus. Ir nors tai buvo išimtinis atvejis, paklaustas, kaip Lietuva pasielgtų tokiu atveju, jei Lenkijos piliečiai pasiprašytų prieglobsčio, jei jaustųsi persekiojami G. Nausėda šį klausimą praleido, o A. Duda tiesiog ignoravo.

Kyla grėsmė dvišaliams santykiams?

Anot ekspertų, Lietuva neturi prabangos sau leisti susigadinti santykius su kaimynine valstybe, tačiau dar prieš A. Dudos ir G. Nausėdos susitikimą iš aukštų Lietuvos politikų jau nuskambėjo pareiškimai, kurių tonas – grėsmingas. Laikinai pareigas einantis premjeras S. Skvernelis pareiškė, kad Lietuva išties gali susigadinti santykius ir su Lenkija, ypač po to, kai į valdžią Lietuvoje grįžo konservatoriai.

„Tokiu atveju mes būsime tiesiog unikalūs. Baigiame susipykti su latviais. Konservatoriai, dar neatėję į valdžią, išsiuntinėjo laiškus ir grasinimus latviams ir kitoms kaimyninėms valstybėms. Kadangi neturime jokių santykių su Rusija ir Baltarusija, tai beliko susipykti su lenkais ir būsime kaip pilėnai, supami kaimynų, su kuriais nebendraujame. Tad rizikų yra“, – aiškino S. Skvernelis.

Jo teigimu, Varšuvos ir Briuselio ginčus keliantį teisės viršenybės klausimas tėra „propagandinė klišė“.

Foto: AP / Scanpix

„Kalbant apie Lenkiją, aš siūlau, kurie žino kelias frazes – „teisės viršenybė“, pasigilinti (...) Vien tik naudodami propagandinę klišę, „teisės viršenybė“, mes toli nenueisime“, – sakė S. Skvernelis.
Panašiai jis komentavo ir Lenkijoje didžiulius protestus sukėlusį sprendimą dar labiau sugriežtinti įstatymą dėl abortų.

„Dėl tų protestų, kurie vyksta dėl galimai moterų teisę ir apsisprendimą pažeidžiančių (įstatymų – ELTA) Lenkijoje vėlgi... Nėra viena pusė teisi. Yra tiek vienos, tiek kitos pusės argumentai. Galbūt reikia išklausyti. Matyt, ir turėsime progą išklausyti Lenkijos prezidento poziciją (...) Negalima vien liesti propagandines klišes ir pasakyti, kad mes dabar paimsime propagandinę gaidą ir ją taikysime. Pagalvokime, kas mums yra Lenkija, kas mums yra Latvija, kai kitų kaimynų nebėra. Ar mes norime likti vieni?“, – retoriškai klausė S. Skvernelis.

Tuo metu avansu santykiu su Lenkija sugadinimu apkaltintų konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis išsakė dvi dilemos puses. Seime jis pripažino, kad Lenkija išties yra strateginė Lietuvos partnerė, tačiau neketina apsimesti akla kaimyninėje šalyje egzistuojančioms žmogaus teisių problemoms.

„Valstybė, kuri kelia aukštus reikalavimus esantiems kaimynams, – turiu galvoje Baltarusiją, šiurkštiems žmogaus teisių pažeidimams, vykstantiems ten, – turėtų tokius taikyti ir sau“, – pažymėjo G. Landsbergis. Panašią poziciją išsakė ir vėliau su A. Duda susitikti turėjusi naujoji Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderio Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Mūsų, Liberalų sąjūdžio, pastangomis, reprodukcinės sveikatos klausimai buvo įtraukti į valdančiosios koalicijos susitarimą kaip vieni iš tų, kuriuos būtina spręsti, tai mums ši tema labai svarbi“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen. „Kaip partneriai, kaip bičiuliai, kaip draugai mes negalime užmerkti (akių – BNS) į tai, kas vyksta kaimyninėje šalyje“, – teigė ji.